
Į klausimus atsako:

teisininkas Kęstutis STANKEVIČIUS
|
|
Egle, 28 m.
Laba diena. Noreciau suzinoti, ar gali asmuo isvykti is salies, jei jo saskaitai banke anstolis uzdejo inkasini? Ar draudimas priklauso nuo sumos? Dekinga uz atsakyma!
LR Civilinio proceso kodekso (CPK) 145 str. 3.d numatyta, kad
laikinosios priemonės gali būti kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar
turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba
trečiuosius asmenis, areštas. Šią nuostatą reikėtų suprasti tiesiogiai ir
neaiškinti plečiamai. Ekonomiškumo principas turi užtikrinti, kad pritaikius
laiknąsias apsaugos priemones nebūtų sutrikdyta įprastinė gamybinė asmens,
ypač juridinio, veikla. Bendra ribojimų suma taikant laikinąsias apsaugos
priemones negali būti iš esmės didensė už ieškinio sumą. Piniginių lėšų
areštas neapima asmens, kuriam taikoma laikinoji priemonė, laisvo judėjimo
teisės apribojimo, todėl asmeniui turėtų būti leidžiama išvykti iš šalies.
Laina, 41 m.
Sveiki,noretusi suzinoti,kokie yra terminai teisme,perziurint papildoma kaltinamojo pareiskima baudziamojoje byloje,neivykus teismui?
LR Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) numato tokius skundų
išnagrinėjimo terminus:
a) Skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų arba prokurorų proceso
veiksmų ir nutarimų, Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas per penkias
dienas nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo privalo
skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį. Reikėtų atkreipti dėmesį
į tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas aukščiau aptarta
tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas.
b) Skundai dėl Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ir nutarčių,
pateikiami apylinkės teismo pirmininkui . Apylinkės teismo pirmininkas
skundą privalo išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo.
c) Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino
pratęsimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties
priėmimo. Skundas paduodamas per suėmimą paskyrusį ar jo terminą pratęsusį
teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui.
Aukštesniojo teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per
septynias dienas nuo jo gavimo dienos.
BPK 238 str. yra numatyta, kad teisėjas gautus proceso dalyvių ir kitų
asmenų prašymus dėl leidimo dalyvauti nagrinėjant bylą, dėl civilinio
ieškinio ir jo užtikrinimo priemonių, dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir
kitus išnagrinėja spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje
klausimą, o vėliau gautus prašymus – kai jie gaunami. Jeigu prašymai
atmetami, dėl to priimama motyvuota nutartis. Šios nutarties nuorašai
nedelsiant išsiunčiami prokurorui ir gynėjui. Jeigu prašymai buvo gauti
teisme po to, kai byla buvo perduoda teisiamajam posėdžiui, jie
išnagrinėjami ir išsprendžiami parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje.
BPK 270 str. nurodyta, kad baigdamas parengiamąją teisiamojo posėdžio
dalį, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių,
ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti
kitus įrodymus. Teismas dėl kiekvieno prašymo priima nutartį. Reikėtų
paminėti, kad priklausomai nuo pateikto prašymo pobūdžio teismas arba
išeina į pasitarimų kambarį priimti nutartį kaip atskirą dokumentą, arba
priima ją vietoje. Kadangi BPK įsakmiai nenumato, per kiek laiko teismas
tam tikrais atvejais privalo išnagrinėti pareiškimą, ši teisė yra paliekama
teismo nuožiūrai. Reikėtų pabrėžti, kad teismas visuomet turi stengtis
baudžiamąją bylą išspręsti per įmanomai trumpiausią terminą, todėl prašymų
nagrinėjimas išnagrinėjamas pakankamai operatyviai.
Irma, 24 m.
Laba diena. Pirkome sodo bendrijoje sklypa. Turto vertinime parasyta, kad yra elektra. Taciau dabar paaiskejo, kad ji i sklypa neatvesta ir netgi neuztenka pajegumu jai prisijungti. Ar turto vertinime pateikta klaidinga informacija? Ka galima butu laimeti padavus turto vertintojus i teisma? Aciu.
LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 str. nurodyta, kad turtą
vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo
terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka,
taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų
įsipareigojimų. Šiuo atveju reikėtų kelti ne tik turto vertinimą atliktusio
subjekto, bet ir pardavėjo atsakomybės klausimą. Manytume, kad atsakomybę
už melagingos informacijos pateikimą turėtų prisiimti tiek pardavėjas (jeigu
jisai žinojo apie šią aplinkybę), tiek turto vertintojas. LR civilinio
kodekso (toliau – CK) 6.327 str. 3 d. nurodyta, kad pardavėjas pagal sutartį
ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo
pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Įstatymai ar
sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai
atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų
daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam
pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip,
kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto
pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pirkėjas tokiu atveju turi teisę
reikalauti pardavėjo:
1)kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
2)kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto
trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus
įmanoma pašalinti;
3) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės
daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
|
|
|
Virginija, 41 m.
2009m įšsiskyriau su pirmu vyru, bet buvo nepdalintas turtas , su juo negyvenu nuo 2002m, nuo2003 gyvenu su kitu vyrų. Ar yra turto dalijimo senaties terminai taikomi teisme dalijant turtą?
Remiantis LR civilinio kodekso 3.129 str. reikalavimams dėl turto, kuris
yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius
daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas,
skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Reikėtų pabrėžti, kad reikalavimams dėl nekilnojamųjų daiktų, kurie yra
bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo pareikšti ieškinio
senaties terminas apskritai netaikomas.
Jolanta, 45 m.
Laba diena. Su vyru nesame susituoke. Bendrai gyvename jau 12 metu. Turime nusipirke buta. Inasas i busta buvo ne vienodo dydzio, mano dalis buvo didesne, kadangi jau turejau mazesni butuka, bei savu santaupu. Nusipirkus bendra buta liko pinigu(mano santaupu), uz juos nusipirkome ivarius daiktus, remontavome buta. Noreciau paklausti, kaip butu dalomas butas bei bendras turtas, jei musu seima isirtu. Aciu
Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo
bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka,
pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai
nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo.
Kad padalytų bendrai sugyventinių įgytą ir naudojamą turtą, teismas nustato
sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ir kiekvieno jų atskirą turtą.
Kai nustatomas sugyventinių bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atimamos
sugyventinių bendros skolos, kurias sugyventiniai turėjo pasibaigus jų
bendram gyvenimui. Likęs bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atskaičiavus
sugyventinių bendras skolas, padalijamas tarp jų lygiomis dalimis, išskyrus
tam tikras išimtis. Nuo lygių dalių principo teismas turi teisę nukrypti,
jeigu, atsižvelgiant į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus,
sugyventinių bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį,
asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų
teisinga ir protinga vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį.
Gyvenamasis namas ar butas gali būti paliktas sugyventiniui, kuriam,
atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, turtinę padėtį, jo nepilnamečių vaikų
interesus bei kitas svarbias aplinkybes, jis yra reikalingesnis.
kristina, 30 m.
Sveiki. Ruosiuosi tuoktis. Sutuoktinio tevai turi buta, kuriame yra registruotas sutuoktinis. Taip pat mano tevai turi buta. Sutuoktinis ir as neturime nuosavo nekilnojamo turto.
Ar yra imanomas koks nors budas (mano tevu parasytas dovanojimas ar buto palikimas po tevu mirties arba kazkas kitko), kad mano tevu butas liktu man po skyribu. Jei jie gali tai padaryti, tai reiketu daryti man nesusituokus, ar po vedybu?!
Aciu.
ir dar vienas klausymas... jei as imsiu paskola savo vardu ir pirksiu buta iki vedybu.... tai kieno nuosavybe jis bus po skyrybu?
LR civilinis kodeksas išskiria dvi pagrindines sutuoktinių teisinio režimo
rūšis: 1) Sutarčių nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą; 2) Įstatymų
nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą;.
1) Sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, kurioje savo nuožiūra
nustatytų turto teisinį režimą. Vedybų sutartyje galima aptarti ne tik
iki vedybų sudarymo, bet ir gyvenant santuokoje įgyto turto teisinį režimą
bei kitus klausimus.
2) Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas taikomas tuomet,
kai sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Šis režimas reiškia, kad
turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė
nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar jis įgytas vieno, ar abiejų
sutuoktinių vardu, išskyrus tam tikras išimtis, t.y. asmenine sutuoktinių
nuosavybe yra pripažįstamas turtas:
a ) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;
b) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu
dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas
bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;
c) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės
veiklos įrankiai);
d) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas,
gaunamas iš intelektinės veiklos;
e) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus
lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai
bendrai;
f) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia
kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę
žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai
susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima
perleisti kitiems asmenims;
g) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas
realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu
buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Giedre, 29 m.
Su vyru iki civilines santuokos sudarymo pasieme paskola nusipirkome buta, po metu sudareme santuoka. PAskola faktiskai moku as. Auginame bendra vaikeli, taip pat su mumis gyvena dukra (nepilnamete) is pirmos vyro santuokos. Butas yra ikeistas uz paskola. Kaip skyrybu atveju butu dalinamas butas? kaip butu sprendziamas klausimas del finansiniu isipareigojimu? Aciu.
LR Civilinio kodekso (toliau-CK) 3.116 str. 1 d. nurodyta, kad vieno
sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų
susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką
nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Ši nuostata taikoma, jeigu
nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. CK 3.117 str. 1 d.
preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra
lygios.Atsižvelgiant į tai, kad Jūs su vyru esate bendraskoliai, Jūsų
įsipareigojimai bankui yra solidarūs. CK 3.123 str. 2 d. suteikia galimybę
nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų
interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas
svarbias aplinkybes. Prie svarbių aplinkybių reikėtų paminėti kiekvieno
sutuoktinio indėlį į turtą (įskaitant paminėtą faktinį vieno sutuoktinio
mokėjimą už paskolą.) CK 3.118 str. 2 d. numatyta, kad iš bendro
sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš
šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš
bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra
suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino
turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.
Taigi, turto dalybų atveju, turto padalijimo proporcijoms turės įtakos ne
tik įsipareigojimai bankui, bet ir bus atsižvelgta į nepilnamečių vaikų
interesus (pvz.: vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir t.t.) bei kitas
svarbias aplinkybes.
Audra, 57 m.
Ar yra senaties terminas telefono sąskaitų skoloms mokėti? jei yra,tai koks tai laiko tarpas?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 1 d. yra numatyta, kad
bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Šiuo atveju telefono
sąskaitų skoloms apmokėti neturėtų būti taikomas to paties straipsnio 9 d.,
kurioje teigiama, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas
taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų
išieškojimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad
periodinė išmoka pirmiau nurodytos teisės normos prasme aiškintina kaip tam
tikra konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais. Kadangi
mokesčiai už ryšio paslaugas nėra pastovūs, t.y. nuolat skiriasi, jiems yra
taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
Zinaida, 41 m.
Su vyru auginame du mažamecius vaikus. Gyvename už dar neišmokėtą
paskola pirktame bute, kuris pirktas muus abieju, bet dar iki
santuokos ir įregistruotas vyro vardu. Visą laiką (išskyrus
motinystės atostogas) dirbu, vyras – taip pat. Ko galėčiau tikėtis
skyrybų atveju?
LR civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. numatyta, kad asmenine
sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai
įgytas iki santuokos sudarymo. Tačiau LR CK 3.90 str. Pabrėžiama, kad
turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo
pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad
santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis
lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas,
rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą
savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti
bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos
lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo
panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno
sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir
palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo
lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (iki jie sulauks pilnametystės). Teismas,
spręsdamas turto padalijimo klausimą, turėtų atsižvelgti ne tik į kiekvieno
sutuoktinio indėlį į turtą, bet ir į santuokos nutraukimo priežastis.
Pabrėžtina, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių
nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno
sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus
atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu
notarine tvarka.
Teismas, skyrybų atveju, turėtų atsižvelgti į faktą, jog jūs su sutuoktiniu
esate bendraskolininkai, kaip ir į tai, kad paskola panaudota būstui
įsigyti, nepaisant to, kad butas registruotas vyro vardu. Reikšmės taipogi
turi kiekvieno pajamų panaudojimo sritys, t.y. įmokos bankui, mokesčiai ir
pan.
Diana, 39 m.
Sveiki, per kiek laiko antstolis turi pervesti is savo saskaitos pinigus i mano (isieskotojo) saskaita pinigus? Ar pinigai (alimentai) isieskomi is skolininko kas menesi taip pat kas menesi turi buti pervedami man. Siuo metu antstolis 3 men rinko pinigus is skolininko ir tik balandi pervede man. Ar antstolis teisus? Koki % uz atlikta darba gali pasiimti antstolis? Yra parduotas skolininko turtas, teismo sprandimas (koks ir apie ka as nezinau, bet jo lauke antstolis, kad galetu man pervesti pinigus) jau yra priimtas praeita savaite. Per kiek laiko nuo teismo sprendimo priemimo man turi buti pervesti pinigai? Dekoju uz atsakyma.
LR Civilinio proceso kodekso (toliau –LR CPK) 586 str. pažymėta, kad
vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra LR CK nustatyta tvarka pateiktas
vykdyti vykdomasis dokumentas. Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys,
nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus,
kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai (tai turi būti nurodyta vykdomajame
rašte).
Pagal CPK 653 str. vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus
vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo
vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo
dokumento priėmimo vykdyti.
Reikėtų atkeipti dėmesį, kad remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau
– Intsrukcija), vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų
atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu
apmokėjimas už šių vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas. Įvykdžius
vykdomąjį dokumentą, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos išieškomos iš
skolininko ir pervedamos išieškotojui.
Pagal Instrukciją, vykdymo išlaidos būna:
1. bylos administravimo išlaidas;
2. vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu;
3. atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą.
Instrukcijoje nurodyta, kad antstoliui dėl išlaikymo išieškojimo mokamos
30 Lt – bylos administravimo išlaidos, 200 Lt – atlyginimas antstoliui už
vykdomojo dokumento išdavimą užbaigus vykdomąją byla. Pažymėtina, kad
vykdymo išlaidų dydžiai, išskyrus nustatytuosius procentine išraiška,
indeksuojami atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis
didesnis negu 110, LR CPK nustatyta tvarka. Antstolis gali turėti ir
papildomų su bylos vykdymu susijusių išlaidų (pvz.: ryšių išlaidos;
išlaidos, susijusios su turto apžiūra, areštu, įkainojimu, pervežimu,
saugojimu ir realizavimu ir kt.). Siekiant tiksliai nustatyti, kokios yra
antstoliaus vykdymo išlaidos, reikėtų įvertinti patirtas išlaidas bei
veiksmus, kuriuos antstolis atliko vykdymo procese. Kilus abejonėms, dėl
antstoliui mokėtinų sumų, vykdymo proceso šalys gali kreiptis į teismą,
kuriame buvo priimtas sprendimas bei išduotas vykdomasis raštas, dėl tokios
sumos pagrįstumo.
Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento dėl išlaikymo ar kitų
periodinių išmokų išieškojimo įvykdymą mokamas vieną kartą. Jeigu
skolininkas bent vieną kartą iki nustatyto termino nesumoka visos išlaikymo
ar kitos periodinės išmokos sumos ar sumoka tik dalį priklausančios mokėti
sumos, ir antstolis dėl to turi atlikti papildomus vykdymo veiksmus, iš
skolininko pakartotinai išieškomas visas atlyginimas antstoliui už
vykdomosios bylos įvykdymą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad atlyginimas
antstoliui už vykdomojo dokumento dėl išlaikymo ar kitų periodinių išmokų
išieškojimo įvykdymą, jeigu skolininkas jo nesumoka geruoju, gali būti
atskaičiuojamas nuo skolininko mokamų periodinių išmokų, nuo išieškotos
vienos periodinės išmokos sumos, atskaitant ne daugiau kaip 10 procentų šios
išmokos, iki pilno atlyginimo antstoliui apmokėjimo.
Išieškotas iš skolininko sumas, jeigu jų užtenka vykdymo ir su juo
susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius
dokumentus patenkinti, antstolis ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šių sumų
įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos paskirsto ir išmoka
išieškotojams.
|
Patikrinkite, ar gerai įvedėte elektroninio pašto adresą!
|