Į klausimus atsako:
teisininkas Kęstutis STANKEVIČIUS
K.A.S. Lawyers
Teisininkas
|
|
Vilma, 28 m.
Laba diena.
Gavau rasta "PRIIMTI VYKDOMAJI DOKUMENTA VYKDYTI",
kuriame nurodytas vykdomojo rasto nr., kuri dabar vykdys. Be to rasto negavau.
Ar galiu vykdyma uzgincyti ar nukelti, nes nezinau rasto turinio. Jei taip, kaip tai padaryti?
Paprastai vykdomieji raštai yra išduodami teismo sprendimų,
nuosprendžių, nutarimų bei nutarčių pagrindu. Jie yra vykdomi, kai
įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai (tai
būna nurodyta vykdomajame rašte). Su minėtais dokumentais Jūs turėjote būti
supažindinta LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atvjeu
siūlytume Jums susisiekti su antstoliu, kuriam paskirta vykdyti vykdomąjį
raštą su prašymu suteikti informaciją, kokio dokumento pagrindu yra priimtas
vykdomasis raštas.
Vilma, 28 m.
Laba diena,
su vyru gyvenu santuokoje. Vyrui musu santuoka antra (man tai pat).
Dabar jo buvusi zmona teisiasi sau islaikyma. Atejo vykdomasis rastas, kad mano vyras: "privalo pateikti duomenis apie turima turta ir jo buvimo vieta, pas treciuosius asmenis esanti turta, lesas kredito istaigose".
Mano vyras gauna minimuma, as dvigubai tiek, bet turiu isipareigojimus bankui, taip pat islaikau savo vaika is pirmos santuokos.
Iki santuokos turiu isigijusi kilnojamo turto (viskas mano vardu), tai pat siuo metu laukiuosi, turiu gauti motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų. Kiek sis isieskojimo prcesas gali paliesti mano finansus bei turta? Ar padeti keicia, jei auginu vaika is pirmos santuokos? Ar del to, kad mes vede, visas igytas turtas ir pries santuoka yra bendras? Ir ar del to mano vyro prievoles, susijusios su buvuse zmona taikomos lygiai taip pat ir man?
Vykdomajame rašte yra prašoma pateikti duomenis apie Jūsų vyro, o ne
Jūsų turtą. Šis vykdomasis raštas Jūsų turto neapima ir negali apimti,
kadangi t.y. asmenine Jūsų dabartinio vyro prievolė. Jūsų asmeninių lėšų
bei turto šis vykdymo procesas nepalies ir bet kokios vyro prievolės
buvusiai žmonai negali būti taikomos Jums. Primenu, kad asmenine sutuoktinių
nuosavybe pripažįstamas abiejų sutuoktinių atskirai iki santuokos įgytas
turtas.
Danute, 40 m.
Laba diena su vyru issituokeme pries sesis metus.Per neapsiziurejima nebuvo padalintas vienas zemes sklypas.ar dabar galiu reikalauti sklypo dalies .musu bendri du vaikai gyvena su tevu ,alimentu jiems nemoku
Preziumuojant, kad sklypas yra bendroji jungtinė nuosavybė, galima būtų
išskirti du tokio nekilnojamojo turto pasidalinimo būdus:
1. Sklypas gali būti padalintas notaro patvirtintu tarpusavio
susitarimu. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nekilnojamas turtas gali
būti padalytas tiek lygiomis, tiek ir nelygiomis dalimis, jeigu toks
padalijimas nepažeidžia vieno iš buvusių sutuoktinių arba trečiųjų asmenų
interesų.
2. Jeigu šalys nesusitaria, tuomet nekilnojamojo turto padalijimo
klausimas sprendžiamas teisme.
|
|
|
Raminta, 20 m.
Laba diena, esu vieno smulkaus imones skyriaus darbuotoja - darbas su pinigais ir klientais. atsiradus kasoje trukumui, jei nei vienas darbuotojas neprisiima atsakomybes, kas turi ji padengti?Ar galima atsisakyti ji padengti ir kokiais budais?Nes darbdavys liepia aiskintis darbuotojam tarpusavy, o mano kolega teigia, kad as kalta, nors puikiai zinau, kad taip nera ir kad tikriausiai tas kolega tuos pinigelius nusavino.
Ar galima ir ar naudinga kreiptis i kazkokias teisines institucijas tokiu atveju?
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau –
Taisyklės) 16 p. numatyta, kad tuo atveju, jeigu kasos operacijos
nekompiuterizuotos, įmonė pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai
turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas,
nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas įmonės vadovo ir
finansininko parašais. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į kasos knygoje
daromus įrašus. Įmonės finansininkas privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai
tvarkoma kasos knyga. Jeigu kasos knyga pildoma tvarkingai, tuomet galima
patikrinti, kuriam darbuotojui dirbant atsirado neatitikimas. Pagal
Taisyklių 23 p. įmonės vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo
pasirašytinai supažindinti su Taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos
materialinės atsakomybės sutartį. Tai reškia, kad kasininkas materialiai
atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos įmonė
gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba
nesąžiningo pareigų vykdymo. Reikėtų pabrėžti, kad atsiradus pinigų
trūkumui kasoje, atsakomybėn galėtų būti traukiamas tas asmuo, kuriam
dirbant minėtas trūkumas nustatytas. Kadangi teisės aktai nedetalizuoja
atsakomybės tarp pamainomis dirbančių darbuotojų, įmonės taiko įvairius
kontrolės metodus bei nusistato vidaus taisykles. Pavyzdžiui, jeigu
kasininkai dirba pamainomis, vienai pamainai pasibaigus, pastaroji turėtų
užfiksuoti likutį ir perduoti kitai pamainai, o perimanti pkasoje esnčius
pinigus pamaina turėtų patikrinti, ar pateikiami teisingi duomenys.
Manytume, kad tokiu atveju nekiltų klausimų, kokiam darbuotjui dirbant
atsirado trūkumas. Kai kurių įmonių vadovai, atsiradus kasoje trūkumams, ir
nenustačius kalto asmens, tiesiog visą nuostolių naštą padalija tarp
kasininkų. Tokiu atveju visi darbuotojai, kurie būna atsakingi už pinigines
operacijas dirbant su kasos aparatu, už patirtus nuostolius atsako
solidariai. Kita vertus, visada galima kreiptis į teisėsaugos institucijas,
kurios imtųsi tirti vagystę iš kasos aparato ir aitinkamai nubaustų asmenis,
padariusius minėtą nusikaltimą
silva, 37 m.
uošvienė išsituokė teisme 1976m, tačiau ištuokos liudijimą išsiėmė 1999m., butą įsigijo 1982m.. Dabar nori butą parduoti, tačiau notarė reikalauja buvusio sutuoktinio leidimo arba siūlo kreipti į teismą leidimo parduoti be vyro. Ar šiuo atveju buvęs vyras turi kokių teisių į butą jis minėtame bute niekada negyveno ir nebuvo registruotas.
Santuoka buvo nutraukta galiojant Lietuvos Tarybų Socialistinės
Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksui, kuris neteko galios įsigaliojus
dabartiniam LR Civiliniam kodeksui. Pagal minėto kodekso 35 str. santuoka
galėjo būti nutraukiama teisme arba tam tikrais atvejais civilinės
metrikacijos organuose (abiems sutuoktiniams sutinkant arba pripažinus vieną
iš sutuoktinių nežinia kur esančiu ar neveiksniu arba nuteisus laisvės
atėmimu). Pavyzdžiui, pagal anksčiau galiojusio kodekso 37 str. ištuoka
būdavo įforminama ir sutuoktiniams ištuokos liudijimas išduodamas, praėjus
trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl
ištuokos. Jeigu, praėjus trims mėnesiams nuo pareiškimo dėl ištuokos
padavimo dienos, sutuoktiniai per sekančius tris mėnesius neatvykdavo į
civilinės metrikacijos organą ištuokos įforminti, tai pareiškimas dėl
ištuokos būdavo laikomas nepaduotu. Vadinasi ir santuoka nebuvo laikoma
nutraukta.
Dabar galiojančiame LR civilinio kodekso 3.66 str. yra numatyta, kad
santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo
dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką
įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo kopiją teismo buvimo vietos
civilinės metrikacijos įstaigai, kuri įregistruoja santuokos nutraukimo
faktą. Santuokos pasibaigimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai
neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės
neturtinės jų teisės ir pareigos: bendrosios jungtinės sutuoktinių
nuosavybės teisinis režimas, pareiga išlaikyti ir kt. Iš klausimo nėra
aišku, ar skyrybų metu buvo išspręsti turtiniai tarpusavio sutuoktinių
reikalai. Preziumuojant, kad santuoka buvo nutraukta teisme (įsigaliojus
teismo sprendimui) bei, kad butas buvo įsigytas už asmenines lėšas, t.y.
po santuokos nutraukimo, kurios metu buvo išspręsti sutuoktinių tarpusavio
turtiniai reikalai, manytina, kad toks notaro reikalavimas turėtų būti
grindžiamas svarbesniu teisiniu pagrindu. Notaras turėtų vadovautis teismo
sprendimu, kuris yra pagrindinis įrodymas, kad santuoka yra nutraukta.
Paulius, 35 m.
Sveiki,
C.K. 6.67 straipsnis.Nesąžiningumo prezumpcija:
Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:
1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais;
Klausimas:
Ar pažeidė kreditoriaus interesus skolininkas sudarės sandorį su sugyventiniu,su kurio gyvena virš metu?Kreditoriui padaryta didelio masto žala.
Busiu labai dėkingas už atsakymą.
Civlininė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumciją. Turtą įgyjęs asmuo
laikomas sąžiningu įgijėju, kol nėra įrodyta priešingai. LR CK 6.67 str. yra
įtvirtinta šio principo išimtis ir nustatyta nesąžiningumo prezumcija. Tokia
išimtimi siekiama palengvinti Pauliano ieškinį (kreditoriaus teisė ginčyti
skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu
šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo
arba turėjo žinoti) pareiškusio kreditoriaus padėtį. Šiame straipsnyje
nurodyti atvejai, kai sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y.
pripažįstama, kad, esant minėtame straipsnyje įvardytoms aplinkybėms,
sandorio šalys žinojo, arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia
kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreiditoriui reikia įrodyti bent vieną
iš LR CK 6.67 str. numatytų aplinkybių, ir bus pripažįstama, kad sandorio
šalys yra nesąžiningos. Šis sąrašas yra baigtinis ir neaiškinamas plečiamai.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus
interesus, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus
suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus
teisės.
Minėtu atveju kreditorius teisme privalės įrodyti, kad skolininkas yra
nesąžiningas ir tokiu būdu yra pažeidęs kreditoriaus teises, t.y. bus
preziumuojama, kad skolininkas yra sąžiningas (nes jo veikla neatitinka LR
CK 6.67 str. 1 d., nes jame įsakmiai nėra nurodytas sandorio sudarymas su
sugyventiniu), kol neįrodyta priešingai. Tai jokiu būdu nereiškia, kad
kreditorius negali ginti savo pažeistas teises LR CK nustatyta tvarka, tik
šiuo atveju yra kitokia įrodinėjimo tvarka.
Daiva, 30 m.
Sveiki,
gyvenu daugiabučiame name,bute,kuris sujungtas bendru koridoriumi su kaimynais. Auginu šunį,kuri retkarčiais dienos metu paloja,kaimynai įspėjo dėl galimo skundo rašymo. Kokias teises turiu aš dėl šuns laikymo,ir kokių istatymų pažeidimu mane gali kaltinti?
Iš anksto dėkui.
Respublikiniu lygmeniu gyvūnų laikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas. Fiziniai ir juridiniai
asmenys turi teisę (17 str.):
1) globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir
žmonėms;
2) propaguoti gyvūnų globą;
3) reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys
gyvūnams.
2. Laikantys gyvūnus fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis šio
įstatymo ir gyvūnų laikymo normų.
3. Fiziniai asmenys privalo:
1) pagal išgales pasirūpinti sužeistais gyvūnais, pranešti apie juos
kompetentingoms institucijoms;
2) gyvūnų savininkai negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų;
4. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai
nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui<..>.
Dauguma LR miestų yra patvirtinę Gyvūnų laikymo taisykles, kurios
reglamentuoja mieste gyvūnus laikančiųjų asmenų bei jų laikomų gyvūnų
teisinį režimą.
Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu galioja (2008 m. rugsėjo 10 d. NR. 1-630)
Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės (toliau-Taisyklės). Pagal Taisyklių 35
p. : „Šuns savininkas, laikantis gyvūną daugiabučiame name, turi turėti
raštišką sutikimą tų butų (ar patalpų) savininkų, su kurių butų (ar
patalpų) sienomis, grindimis ar lubomis ribojasi butas (ar patalpos),
kuriose laikomas gyvūnas. Laikyti šunis, kates bute, name, kur gyvena kelios
šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų
sutikimą.“ Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugiabučių namų butuose
butų savininkui arba nuomininkui leidžiama nuolat laikyti ne daugiau kaip du
šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti
šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
Asmenys, atsisakę skiepyti gyvūnus nuo pasiutligės LR valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, yra traukiami administracinėn
atsakomybėn. Taisyklėse pabrėžiama, kad gyvūnų savininkai privalo
užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir
viešosios rimties.
skirmante, 32 m.
Sveiki, turiu toki klausima.
santuokoje esame desimt metu, vyras paeme paskola ir pirkome buta kuriame nugyvenome septynis metus paskola ismoketa. as dirbau su pertraukomis, mano atlyginima isleisdavome atostogoms, amistui, drabuziams ir t.t buta pardaveme. vyras investavo visus seimos pinigus i verlsa, akcine bendrove ir t.t. kuriant imone prisidejau idejomis, laiku ir patarimais. esant skyryboms, kaip teismas dalintu turta. ar nera visas turtas dalyjamas pusiau? vaiku neturime. aciu uz atsakyma.
Pagal LR CK 3.91 str. turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui,
verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat
įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo,
pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui,
verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar
pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. Remiantis LR CK 3.117 str.
numatyta prezumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, skyrybų
atveju, turtas turėtų būti dalijamas pusiau.
Angelika, 23 m.
Laba diena. Noreciau suzinoti ar galima suteikti seniūnijoms savivaldos teisę, užfiksuotą Europos vietos savivaldos chartijoje? Ar tai atneš naudos piliečiams?
1985 m. Europos vietos savivaldos chartijos, kurią Lietuva
ratifikavo 1998 m. sausio mėn. 5 d., 3 str. 1 d. numatyta, kad vietinės
valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti
ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną
atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais. Vietos savivaldos
teisę Lietuvoje reglamentuoja vietos savivaldos įstatymas. Minėtas teisės
aktas apibrėžia vietos savivaldos organų veiklos ribas. Reikėtų atkreipti
dėmesį į tai, kad nors chartija numato tam tikras laisves bei teises vietos
savivaldos organams, tačiau pirmenybė yra teikiama chartiją ratifikavusios
šalies vidaus įstatymams. Todėl vietos savivaldos teisėmis teritoriniai
vienetai naudojasi tokia apimtimi, kokią apibrėžia vietos savivaldos
įstatymas.
jURGITA, 27 m.
SVEIKI.PO VAIKO PRIEZIUROS ATOSTOGU PRAEJUS 3 METAMS, NETURIU KUR SUGRIZTI I DARBA. IMONE VEIKLOS NEVYKDO. BANKROTAS NEPASKELBTAS, NELIKVIDUOTA. KOKIU BUDU MAN ISSIDARBINTI IS IMONES, KAI DARBDAVIAI NEPASIEKIAMI. ACIU.
LR Darbo kodekso (DK) 32 str. numatyta, kad kaip darbdaviai laikosi
DK, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių
normatyvinių nuostatų, pagal įstatymų nustatytą kompetenciją kontroliuoja ir
jų pažeidimų prevenciją vykdo Valstybinė darbo inspekcija ir kitos
institucijos. DK nėra numatyta, kokia tvarka, kur darbuotojas turi
kreiptis ir kokius veiksmus atlikti esant tokiai situacijai. Šiuo atveju
patartume kreiptis į Darbo inspekciją, kuri paskelbtų darbdavio paiešką per
policiją. Taipogi reikėtų kreiptis ir į SODRĄ, kad ši padėtų sutvarkyti
išsidarbinimo reikalus. Atsižvelgiant į tai, kad tokia situacija Lietuvoje
yra dažna, artimiausiu metu ruošiamasi teikti projektą seimui dėl
supaprastintos išsidarbinimo tvarkos patvirtinimo. Tačiau, kada tiksliai
bus priimta ši tvarka sunku prognozuoti.
 |
Dovilė PETRAUSKAITĖ
Teisininkė
Moterų Informacijos Centras
Olandų g. 19 - 2 LT- 01100
Vilnius, Lietuva
Tel: 2629 003
Fax: 2629 050
El. p.: mic@lygus.lt
|
|
|
|
Patikrinkite, ar gerai įvedėte elektroninio pašto adresą!
|
