2012 m. vasario 11 d., šeštadienis
Kristina, 19 m.
Susitikinėju su vaikinu, kuriam yra 27 metai. Laiką leidžiame nuostabiai. Bet visuomet aš galvoju apie tai, kad jis nori manimi pasinaudoti. Aš esu vis dar skaisti... Ankstesnės draugystės nepasisekdavo, nebūdavo abipusių jausmų... O dabar, kai atrodo viskas gerai, aš bijau, mane persekioja mintys, kad tas vaikinas tik nori manimi pasinaudoti ir palikti, gavęs to, ko nori... Kaip išspręsti man šią bėdą?
Rasa, 41 m.
Sveiki, susipažinau su charizmatišku vyru ir norėčiau su juo kurti stabilų ryšį. Jis serga Peirono liga, patyrė operaciją. Jam 54 m. Stengiuosi, kad mūsų intymus gyvenimas būtų kuo geresnis. Matau ir jo pastangas. Jaučiu, kad patinku jam. Tačiau jis mane visaip bando, psichologiškai taip pat, nes yra tos srities specialistas. Įtampa neleidžia man atsipalaiduoti. Norėjau kalbėtis su juo apie jo norus, nes pati atsivėriau jam. Gal nereikėjo atsiverti, nes jis vis teigė, kad ateitis - mįslė, pasiūlė likti draugais ir apkaltino manipuliavimu. Buvau su juo nuoširdi, tai buvo mano flirtavimas. Jaučiuosi labai prastai, nes niekada neturėjau seksualinių problemų. Šis vyras labai įdomus žmogus ir ne visuomet seksas yra gražaus ryšio tarp vyro ir moers pagrindas. Prašau, patarti kaip man elgtis?
Deimantė, 19 m.
Man 19 metų, gyvenau visavertį gyvenimą, esu permiegojus gal su 5vaikinais, bet nieko nepajaučiau. Man mylėjimasis dabar tapo tik tam, kad vaikinui būtų gera. Dabar bendrauju jau su vyru, jam malonu su manim, sako kad esu nuostabi, bet kai jis paklausia manęs, ar jaučiau ką nors, aš atsakau, kad ne. Jis labai nusivilia, matau, kad stengiasi iš visų jėgų, bet nieko. Kas man yra?
Ieva, 23 m.
Draugaujame su vaikinu jau 7metus. Myliu jį ir santykiai klostosi gerai, dabar norime gyventi kartu. Dažniausiai visur būname kartu, net kai jis išeina su draugais, kviečiasi ir mane. Tiesa, studijuoju, tai turime galimybę susitikti tik keturias dienas per savaitę, visada susiskambiname. Tačiau man reikia dar daugiau jo dėmesio, noriu kad dar dažniau skambintų ir susitikus dar daugiau kartų apkabintų. Be to, labai bijau, kad jis bus „neišsilakstęs“, nes be manęs rimtų santykių nėra turėjęs. Ar tai normalu?
Agne, 24 m.
Turiu jau ilgokai neraminantį klausimą ir, turint omenyje jūsų patirtį ir puikius atsakymus, tikiuosi, kad galėsite padėti. Man 24 metai, esu simpatiška panelė. Prieš pusę metų pradėjau susitikinėti su vienu vaikinu. Anksčiau tiek ilgai nesu susitikinėjusi nė su vienu vaikinu. Esu nekalta ir man visą gyvenimą atrodė, kad seksas turėtų būti tik po vestuvių. Atrodo, sutariame puikiai, kartu mums labai linksma, jis sakė, kad aš jam patinku. Jis trimis metais vyresnis. Jis nori draugauti, bet aš kažkodėl to bijau, atsisakau. Turbūt bijau įsipareigoti. Jis, aišku, nori jau ir miegoti su manimi, bet man, nors ir naudotumėmės apsaugos priemonėmis, baisu, kad galėčiau pastoti, mane paliktų ir palikčiau viena su vaiku (nors turiu labai gerą darbą), ir atrodo, kad tai nuplėštų man garbę ir kad miegodama su vienu, paskui kitu vaikinu, save išsidalinčiau. Bandėme mylėtis, bet man baisu, kad labai skaudės pirmą kartą, tad nieko iš to neišėjo. Užsiiminėjome oraliniu seksu, bet nejaučiau jokio malonumo. Kaip jūs manote, ar tai todėl, kad neturiu jokios patirties šioje srityje, ar todėl, kad ne tas vaikinas, o gal dar kita priežastis? Nenoriu to vaikino prarasti, bet nežinau ,ar tikrai verta jam atsiduoti. Laikas eina, o tas mano atsidavimas jam vargu ar smarkiai pagerintų mūsu santykius. Bet gal vertėtų pabandyti jam atsiduoti vien tam, kad įgyčiau patirties? Toks jausmas, kad vyrai gyvenimo be sekso neįsivaizduoja ir vargu ar eidama ligšioliniu keliu susirasiu vyrą. Beje, masturbuodamasi orgazmą patiriu. Labai vertinčiau jūsų nuomonę.
D, 20 m.
Be galo myliu savo vaikiną, su juo esame jau labai seniai pažįstami, bet vis dar esame beprotiškai vienas kitą įsimylėję. Viskas yra tvarkoj, esame vienas kitam labai atviri, viską pasisakome. Tačiau vienas dalykas vis lenda į galvą, ir nežinau, ar tai gerai. Su vaikinu jau esame apie tai kalbėję ne kartą, man palengvėja, bet vėliau vėl „išlenda“ ta nesąmonė į galvą, ir kartais man net nemalonu prisiminti ir būti su savo vaikinu. O viso to esmė yra ta, kad as be galo pavydžiu savo draugo, niekad nebuvau pavydi, bet dabar vis prisimenu draugo pasakojimą, jog prieš draugaujant su manimi, jis susitikinėjo su kita mergina. Jis sako, kad jos nemylėjo, tik turėjo santykius, o aš jam tuo metu jau patikau, todėl kaip ir dėl manęs ją paliko. Vis pamąstau apie tai, vis prisimenu tą merginą. Ir gaila, kad ją paliko ir baisiai pavydu, kad su ja buvo, ir pan. Kartais apima dvejonės, pasikalbu su draugėmis ar vaikinu - palengvėja, bet aš vis tiek žiauriai pavydžiu ir man pavydu iki pirštų galiukų. Esam suaugę žmonės ir nebejauni, tad natūralu, kad tiek jis, tiek aš turėjome vaikinų/merginų. Tačiau gal yra koks nors būdas ar pratimas/užduotis, kurią padarius palengvėtų ar kokios nors kitos psichologiškos gudrybės?
Paulius, 29 m.
Sveiki,
Norėjau paklausti Jūsų patarimo, ką reikėtų vartoti ar daryti būtent šiuo atveju.
Man yra 28m. pastoviai vartoju įvairius vaistus kurie tiesiog mažina seksualinį aktyvumą, visiškai atima norą mylėtis, turėti seksualinių santykiu arba tas poreikis būna labai menkas ir mažas ko nebūdavo seniau. Vaistų nutraukti kuriuos geriu negaliu. Dėl to esu labai nusivylęs ir nepatenkintas, krenta pasitikėjimas savimi ir norisi kaip nors tą norą vėl susigrąžinti, ne gana to dar ir kiekvieną dieną kaip užeina parūkau, kas taip pat muša seksualinį aktyvumą, tad manau problema rimta.
Sakykite ar yra koks efektyvus preparatas kuris padėtų šiuo atveju, kai nuolatos geriami vaistai mažinantys seksualinį poreikį? Gal padėtų preparatas Tribestan? Bet ar jie būtų tikrai efektyvus ir duotų kažkokį efektą, nebus jie per silpni? Nes Tribestan girdėjau, kad sportininkam labai gerai, o čia reikia būtent dėl seksualinių problemų. Gal koks kitas preparatas iš Jūsų patirties ir žmonių atsiliepimų efektyvus yra? Ir kiek laiko, mėnesių vartoti reikėtų?
Būkite geras patarkite, ką pirkti, daryti, nes vaistinėje pataria kreiptis į specialistus arba nutraukti vaistus, o jų nutraukti negaliu, nes turiu rūgštingumą ir man jie paskirti yra specialisto atlikus tyrimus.
Laukiu Jūsų atsakymo.
|
|||||||||||
   
|
Man yra įgimtas cerebrinis paralyžius. Intymūs santykiai sukelia labai labai stiprų skausmą (jokių ginekologinių ligų nėra). Kartais vaikinui net nepavyksta į mane įsiskverbti. Girdėjau, kad esant cerebriniam paralyžiui taip būna dėl šiai ligai būdingų raumenų spazmų... dėl kurių lygiai taip pat įsitempia ir makšties raumenys. Internete buvo patariama naudotis lubrikantu ir vibratoriumi, bet tai nepadeda...Ar yra kokių nors veiksmingų priemonių padedančių įveikti šią problemą? Nebežinau ką daryti... Ačiū
