Tai ką darė Jūsų vaikinas vadinama fetišizmu. Fetišizmas - tai lytinis nukrypimas, kuomet žmogus jaučia pasitenkinimą vilkėdamas moteriškus apatinius. Tai dažniausiai pasitaikantis lytinis nukrypimas, kuri trukdo asmens lytiniam gyvenimui – tokie žmonės ieško seksualinio partnerio tik pagal savo fetišistinius kriterijus, ima slapčia vogti drabužius, nesugeba pasiekti lytinio susijaudinimo be fetišinių objektų ir pan. Manoma, kad tikro fetišizmo atvejais asmuo netgi nepaiso jokių žmogaus, turinčio tam tikrą fetišą, asmeninių savybių.

Jūs turite atsakyti sau į klausimą ar Jums reikalingas besiblaškantis vyras ir negalintis pasirinkti iš dviejų moterų? Ar norite likti antra ? Akivaizdu, kad labai skaudu, kai pasirenka ne Jus , o kitą. Taigi, jei Jus tenkina meilės „trikampis“, tai tęskite šį žaidimą, o jei ne, palinkėkite „lovelasui“ sėkmės, nutraukite santykius. Laikas išgydys žaizdas, o Jūsų kelyje atsiras vyras, kuriam Jus būsite pirma, o ne antra.

Neištikimybė – vienas skaudžiausių dalykų, kurias gali patirti moteris.Kai mylimas žmogus išduoda, prarandamas pasitikėjimas juo. Ar jis atgaus Jūsų pasitikėjimą juo ar ne, priklausys labai nuo daug veiksnių. Laikas parodys.

Kreipkitės į plastikos chirurgą.

Pasikalbėkite su vyru, ko jam trūko santykiuose su Jumis, kad jis Jus išdavė su geriausia drauge. Su drauge taip pat vertėtų pasikalbėti apie šią situaciją. Šis įvykis Jūs įskaudino dvigubai – Jus išdavė du brangiausi žmonės, kuriais pasitikėjote, gerbėte, mylėjote. Kaip toliau elgtis bei gyventi, kaip bendrauti su šiais žmonėmis, Jūs nuspręsite pati, gavusi iš jų atsakymus į klausimus, o taip pat užmezgusi ryšį su savimi ir atsakius sau į klausimus ką Jums reiškia neištikimybė ir ar Jus galite ją atleisti. Jei bus labai sunku ištverti, pasiklysite savo sielos labirintuose, kreipkitės pas specialistą.

Sveiki, labai Jus užjaučiu dėl netekties. Jūsų žodžiuose alsuoja skausmas. Gyvenimas kartais būna negailestingas, atimdamas iš mūsų pačius brangiausius. Gedėjimas nelengvas periodas, turintis tam tikras stadijas kaip Jūs ir skaitėte literatūroje. Suvokti, priimti netektį ir prisitaikyti prie jos – tai skausmingas procesas, kuriame prarasto žmogaus „atsisakoma“ pamažu ir kovojant. Tai visiškai normalus procesas, kurio nereikėtų nutraukti. Sielvartas, kaip pats ryškiausias gedėjimo elementas verčia žmogų iš naujo susidurti su identiškumo klausimu, į kurį atsakoma ne iš karto, o per tam tikrą laiką. Labai svarbi „sielvarto darbo“ dalis – tai mokymasis iš naujo pažvelgti į save, atrasti naująjį identiškumą. Jūs rašote, kad bendraudama su pussesere nesijaučiate išklausoma, suprasta. Tačiau kartais žmonės bijo kitų sielvarto, ašarų, jie nejaukiai jaučiasi šalia gedinčiojo, nes iš tiesų niekas negali suprasti Jūsų, kol pats nepatyrė kažko panašaus. Tačiau iš dalies, kad aplinkiniai nesikiša į Jūsų gedėjimą, yra gerai. Dažnai būna, kad aplinkiniai stabdo ir komplikuoja „sielvarto darbą“, nes jie nesupranta perėjimo per visas gedėjimo stadijas svarbos. Patikėkite, šiame procese svarbus laikas, nors tai skamba kiek banaliai, tačiau tai tiesa. Pamažu, Jūsų prarastas mylimasis bus atrastas Jūsų ne fizine prasme, o integruotas į save.
Stiprybės Jums...

Jausmus reikia kurstyti, kad jie neatšaltų. Dėl ko atšalo Jūsų jausmai, Jums reikėtų paklausti savęs. Atradus atsakymą į šį klausimą, Jūs suprasite ką reikėtų keisti savyje, kad jausmai gyvuotų ilgą laiką.