Psichologijos krypčių yra labai daug: kognityvinė, geštalt, psichoanalizė ir t.t. Diplomą galima gauti tik baigus mūsų univesitetuose pasirenktą psichologijos mokslų kryptį. Trumpi kursai yra skirti tik susipažinti su psichologija, šiek tiek giliau pažinti. Informacijos apie Panevėžyje rengiamus kursus neturiu.

Daugeliui vyrų seksas yra labai svarbus ir kai kurie turi auklėjimo metu susiformavusių įvairių stereotipų apie moteris. Kai kurie vyrai skirsto moteris į žmonas, kurias gerbia ir labai myli, su kuriomis, jų nuomone, seksas turėtų būti tik švelnus „nežeminantis“ ir į lengvo elgesio moteris, su kuriomis galima viskas. O gal būt, Jūsų vyras gėdinasi prisipažinti Jums apie erotines fantazijas, kurias norėtų įgyvendinti. Siūlyčiai atvirai pasikalbėti su vyru, kas trukdo jam išbandyti visa tai su Jumis, ką jis išbandė su kita moterimi. Tai reiktų daryti neįkyriai ir nekaltinant, nesiskundžiant, gali būti, kad tai iš karto nepavyks, tačiau tokiomis situacijomis reikalinga kantrybė ir taktas. Kita problema, kad vyras nesugeba būti atviras, tuo bausdamas ne tik Jus, bet labiau save. Atsakomybės už susidariusią situaciją nereiktų prisiimti tik sau, nes vyras pasielgė „netinkamai“, o ne Jūs, vadinasi nesugebėjimas rasti šeimoje trokštamo pasitenkinimo yra jo, o ne Jūsų problema.

Meilė turi keletą raidos eatpų. Pirmojo etapo metu vienas kitą mylintys žmonės tampa vienu, nori būti kuo labiau artimi, tarsi ištirpsta vienas kitame. Bręstant santykiams, vienas kitą mylintys žmonėms atsiranda poreikis atsitraukti vienas nuo kito. Kartais tai atsitinka, pirma vienam partneriui, nors kitas vis dar nori didelio artumo, o kitas nuo to pavargsta, jaučiasi suvaržytas, norisi laisvės. Rutina taip pat meilę ir aistrą užgesina, kaip suprantu įtakos dar turi ir pasikeitusi materialinė padėtis. Tačiau skubotų sprendimų nevertėtų imtis, jausmus ir šeimos tvirtumą užgrūdina krizinės situacijos ir išbandymai. Laisvės jausmą galima pajusti ne tik priimant kritiškus sprendimus, tačiau paieškant įdomios veiklos ar užsėmimų. Visų pirma reiktų susivokti savyje, kas yra Jums yra svarbiausia ir ko Jums šiuo metu dabar reikia. Gerai būtų išsiaiškinti ir vyro požiūrį ir jausmus, atsargiai atskleidžiant, kaip Jūs šiuo metu jaučiatės.

Pasirenkant gyvenimo partnerį reikia labai atsakingai, tuo labiau tą, nuo kurio ruošiatės gimdyti vaikus. Jeigu nebuvo tarpusavio pagarbos, norėjimo įsipareigoti ir prisiimti atsakomybę prieš pradedant gyventi kartu, nebus ir po kelių bendro gyvenimo metų. Dažnai moterys pradeda gyventi su vyrais, tikėdamos, kad jų pasiaukojimas, rūpestis pavers jį puikiuoju princu. Vyrai,kurie nuo pat pradžių nenusitikę prisiimti atsakomybės, naudojasi gyvenimo kartu privalumais, laukdami geresnių variantų. Manau, kad nuo santykių pradžios Jūs jautėte, kad tarp jūsų kažkas ne taip, tačiau gal būt pabijojote būti atvira sau ir pamatyti realius jūsų santykius. Susidariusi situacija tik atskleidė tikrąją jūsų partnerystę (o gal jos visiškai ir nebuvo). Tačiau šiuo metu Jūs atsakinga ne tik už save, bet ir už naują gyvybę. Už tai atsakomybę, bet kokiu atveju, turi prisiimti ir jūsų partneris. Išsaugoti santykius turi imtis abu žmonės, tik tada galima tikėtis gero rezultato, kol kas, iš jūsų pasakojimo, matau, kad stengiatės tik Jūs viena. Skaitant Jūsų laišką, susidaro įspūdis, kad gal būt tų santykių ir meilės net nebuvo: du žmonės, gyvendami viename bute ir miegodami vienoje lovoje, gyveno atskirus gyvenimus.

Praeities niekas negali pakeisti, gyventi tenka su įgyta patirtimi ir jos kylančiomis pasekmėmis. Viskas kinta ir bet kokiu atveju viskas kaip anksčiau niekada negali būti, tačiau visada galima pradėti viską iš pradžių ir kurti viską nuo pradžių su įgytos patirties bagažu.. O ar viskas pavyks, niekas negali Jums garantuoti, viskas priklauso tik nuo jūsų pačių. Turite didelį privalumą – abipusę meilę, norą būti kartu ir kurti naujus santykius, todėl didelė tikimybė, kad viskas jums pavyks, jeigu vienas kitu tikėsit.

Ką nors keisti gyvenime, kai kuriems žmonėms yra labai sunku. Daugelis žmonių labai bijo permainų, nors jos atneštų tik išsilaisvinimą ir palengvėjimą. Ta baimė dažnai priverčia gyventi tokį gyvenimą, už kurio pats žmogus nenori ir taip gyvendamas kenčia. Gyvenime galioja taisyklė: tų žmonių, kurie savęs negerbia ir nemyli, negerbia kiti. Siūlyčiau į šią situaciją pasižiūrėti kaip į svetimos moters gyvenimo istoriją, ką Jūs patartumėte, kokie jausmai kyla šios moters atžvilgiu? Išsaugoti šeimą yra gerbtinas noras, tačiau pagalvokite ar ne per brangiai už tai mokate? Jūsų vaikai yra jau dideli ir tuoj turės savo gyvenimus, o jūs turite vienintelį gyvenimą, ir turite teisę praleisti jį taip kaip norite Jūs pati, o ne kaip pageidauja Jūsų vyras ar vaikai. Savigarba ir meilė sau sunkiai įgyjama, tačiau, kai šie jausmai yra, žmogus niekada netampa kitų egoistinių norų tenkinimo įrankiu. O ko tikėtis iš savo vyru, manau jau žinote pati, žmonės lengvai nesikeičia.

Kiekvienam žmogui tikriausiai kyla abejonės, po ilgo buvimo kartu, ar vis dar myli savo partnerį. Gyvenant kartu, jausmai tarsi išblėsta, tampa nepastebimi, norisi aštresnių jausmų ir pokyčių. Tačiau reiktų suvokti, kad situacija kartosis ir su kitu partneriu, jausmai ir aistra nelydės visą gyvenimą. Meilės ir aistros išlaikymas yra sunkus ir nuolatinis kūrybiškas darbas. Visų pirma reiktų atvirai pasikalbėti su savo vyru ( tačiau neskubėkite iškloti visą tiesmukai, pradžioje atsargiai užsiminkite apie pakitusius jausmus, pasiteiraukite ką jis jaučia jums, papasakokite, ko jūs iš jo tikitės). Prisiminkite kuo jis jus sužavėjo prieš 8 metus, pabandykite į jį pažvelgti naujai, tarsi į nepažįstamą žmogų, pamatyti jo gerasias savybes. O kartais verta tik pralaukti „nemeilės“ laiką ir meilė, kuri buvo dingusi, staiga vėl atsiranda. Svarbu nesiimti neišlauktų ir neapgalvotų veiksmų.