2012 m. vasario 11 d., šeštadienis
Manjana, 21 m.
1,5 metu pragyvenau su vaikinu,jis kyles is tautiniu mazumu,visais imanomais budais stengiausi jam padeti atsikratyti nevisavertiskumo kompleksu,pakoreguoti juo poziuri i gyvenima,ypac i moteris.tauta is kurios ji yra kyles,moterys yra zeminamos,juos neturi nei savo nuomones nei savo interesu,uzsiemimu.jis nesielge su menim sitaip ziaurei,buvo atidus,svelnus demesingas,bet viskas keisdavosi jei kyldavo kalba apie mano susitikimus su draugemis ypac viesose vietose,net jei man kyldavo noras uzsiimti kazkokia viekla pvz: lankyti baseina.jis nekibdavo prie mano isvaizdos,nors is prigimties nedeviu issisaukianciu drabuziu.jeigu turedavom sveciu,jis idemiai stebedavo mane,net menkiausias mano judesys ir kam kildavo itarimas kad as bandau suviliuoti juo draugus.esu isitikinus,kad jis mane myli,bet jo gyvenimas ir mano gyvenimas su juo kluostosi ne ta linkme apie kuria svajojau...bandeme issiskirt bet istverem tik 2 dienas.pavargau nuo gyvenimo ant ribos,jis taip pat.zinau kad jis noretu studiuoti,gyvent ramu eilinio zmogaus gyvenima.bet jis neistengia to padaryti,jo gimines vis traukia ji zemin,o kartu ir mane.ar tam kad atsispirt ir kilt aukstumos link reikia atsidurti paciam dugne?o gal pa vieniui...?
Sarune, 25 m.
Sveiki, mano vaikinas skundziasi, kad nerodau jam aistros, pati niekada pirma nesiekiu lytiniu santykiu ir pan, is esmes esu pasyvi, nutuokiu del ko taip yra, gyvenime turejau skaudzios patirties kai teko tai daryti prievarta ir nebemoku ir gal net nenoriu rodyti aistros, man tai atrodo netinkama..taciau mes kartu jau ilgai ir zinau, kad rodyti mylimam zmogui potrauki yra normalu. Kaip islaisvinti save ir pamirsus visas nuoskaudas tapti aistringa,aktyvia, rodancia demesi savo draugui moterimi, o ne tik laukti kada jis pirmas tai padarys?..
Neringa, 26 m.
Laba diena! Turiu klausima, del ypatingai mane kamuojancios ir gyvenime ribojancios baimes.Kraujo baimes. Jau nuo vaikystes alpti nuo kraujo ar vien kalbu apie tai, pasidare vos ne norma.
Is pradziu, visi sake,jog isaugsiu. Deja, po siai dienai, porblema nenyksta, o, sakyciau tik astreja. Negaliu duoti kraujo, negaliu matyti, negaliu kalbeti, diskutuoti apie krauja ar apskritai apie bet kokia zmogaus organizmo sandara, zaizdas. Visa isitempiu, vizualiai labai vaizdziai isivaizduoju,kunas nutirpsta, ypatingai galunes ir finalas baigiasi silpnumu ar samones netekimu. beprotiskai noriu vaikelio. bet bijau, jog sitos mano baimes man gali pakisti koja. Karta jau laukiausi, bet ivyko persileidimas. Kankina mintys, gal del tos pacios priezasties, nes buvo baisi kancia, isivaizduot,kas dedasi manyje ir t.t.
Kazkodel itariu, jog tai psichologines problemos, nes tarkim, del menesiniu neturiu jokiu problemu. arba, kai mama po avarijos reikejo slaugyti ligonineje ir kiekviena diena matyti daug kraujo, irgi ne karto nebuvo silpna, nes demesys buvo sukoncentruotas i jos gerove.
Gal kvailai skamba mano tokios problemos, bet tai tiesiog sunkina mano gyvenima. negaliu net filmo paziureti. O svetimoj kompanijoj isvis geda sakyt kanors. Tad tenka pasisalinti ir prisesti, jei kalba pasisuka apie krauja ir su juo susijusias temas.
Buciau dekinga, uz bet koki patarima. Gal man reiketu apsilankyti pas psichologa, isbandyti specialius seancus? Dar viena problema, kad gyvenu ne Lietuvoje ir griztu tik trumpam,atostogu. tad ir su psichologais problema...
Aciu, uz atsakyma.
Dana, 39 m.
sveiki, tiesiog nieko nebesinori, niekas nedomina, jauciuosi pavargus ir vienisa siame gyvenime....
Audrone, 38 m.
Gyvenu santokoje jau 14 metu auginame du vaikus. Vyras pradejo vazinetis į užsienį jau daugiau kaip metai. Jau pusmetis kaip nebeitinku . Jis sako kad aš per stora ir nejauku prie manęs prisiliesti ankščiau tokių problemų neturėjome, o ir sveriu ne tiek ir daug jis nori kad atrodyčiau kaip dukra 13 m. Abu megstame seksą, tiesiog po jo žodžių negaliu nė aš prie jo prisiliest ir jis neliečia manęs. Mane visa tai varo iš proto nežinau kaip tokliau elgtis. Nežinau ar numetusi svorio nebus tada mano per maža krutinė t.t. (juokauju). Bandau mažiau valgyti, bet kazkaip nesiseka svorį mest baisiai panikuoju po to prisivalgau.Baiminuosi dėl šeimos du nepilnamečiai vaikai. Kaip elgtis.
GABIJA, 16 m.
Jau 2 metus sergu anoreksija. Nezinau kaip sau padeti. Buvau pas vaiku psichiatra, sis paskyre antidepresantus, taciau nuo ju man pasireiske labai didelis salutinis poveikis, taigi gydytojas liepe vaistus nutraukti. Siaip suprantu, jog man reikia priaugti svorio, bet negaliu suvaldyti ikyriu minciu, nerimo... gal galetumete patarti, kaip sau padeti?
Agne, 26 m.
Laba diena, noreciau patarimo... draugaujam su vaikinu jau 4 metus, apie metus gyvenam kartu.planuojam vestuves. sutariam gerai, nors visko buna kaip ir visoms poroms, bet sugebam viska issiaiskinti. mylim vienas kita. tik mane kankina musu seksualiniu santykiu nesekmes. per visa musu draugystes laikotarpi turbut pasitenkinimo jausma patyriau vos keleta kartu. ir taip buvo draugystes pradzioj, kai nuo prisilietimo drugeliai skraidydavo pilve :) Myletis noras yra tiek man, tiek partneriui, bet kai to imames, manes nejaudina prisilietimai nei buciniai, kaip jaudindavo draugystes pradzioj. suprantu kad tai naturalu, bet atrodo kad isvis nejauciu jokio jaudulio.. ir nepatiriu malonumo.. tik fizinis kontaktas... atrodo beviltiska... abu ir pasisnekam, ir paguodziam vienas kita, ir viliames kad viskas dar ateity pageres, bet as jau pavargau nuo to nuolatinio nusivylimo jausmo, kartais ima pyktis ir ant saves ir ant partnerio.. nebezinau ka daryt. pasamonej kyla noras myletis, bet realiai to malonumo nepatiriu... kaskart tas noras baigiasi apmaudu.. ar tai hormonu pusiausvyros pasekme? ar santykiu koks neskalndumas? nebeismanom ka daryti.. pas seksologa lyg nedrasu eiti..bet jei taip ir toliau, bijau kad gali paslytii musu santykiai.. o koks bus seimynins gyvenimas..
Dekoju
|
||||||||||||||
   
|
Kai susipazinau su savo vyru jis vis dar mylejo kita moteri su kuria jau buvo senokai issiskyres. Musu pazinties pradzioje daug apie ja kalbedavo, negailejo jai graziausiu zodziu... Puoselejo ja. Mano vyras yra labai geras ir supratingas zmogus todel vetinau ji, ir tuo metu kazkaip viska iskentejau, nes galvojau, kad jis uzsimirs ir pamils mane. Taip ir buvo... Jo kalbos apie buvusia moteri vis retejo kol pagaliau visai pradingo ir pajauciau, kad jis myli mane. Taip, jis mane myli, as tai jauciu. O mano jausmai sumise, nes as jauciuosi iskaudinta to ka teko isklausyti. Galbut paveluota reakcija i tai kas ivyko? Jauciu pagieza jo buvusiai meilei, daznai apie tai galvoju ir negaliu pamirsti. Negaliu atleisti... Noriu atsikratyti prisiminimu ir viska pamirsti, bet kuo labiau bandau, tuo sunkiau darosi. Ka gi man daryti?
