![]()
Aistė, 19 m.
Laba diena.
Mane kamuoja viena iš fobijų - hipochondrija. Ypač didelės baimės kamuoja dėl virškinimo sistemos ligų. Nežinau iš kur tai atsirado, gal įtakos turėjo vaikystėje matyt vaizdai, kaip brolis kamuodavosi, kai jam pakildavo acetonas, ir jį išvešdavo į ligoninę.. Tiesiog man jau kartais darosi sunku gyventi su šia baime, taip pat esu labai empatiška, pergyvenu dėl savo šeimos narių (pvz. neseniai mamai buvo užėjęs kasos uždegimas, atrodo, kad ir man pačiai valgyti nebesinori, ar į tualetą bėgioti noris). Kaip reiktų pagaliau įtikinti save, kad reikia suaugti ir galvą užkišti rimtesniais dalykais? Nes dažnai susijaudinus ar iššigandus noris eiti į tualetą. Norėčiau apsilankyti pas psichologą, bet įtariu, kad tam gali neužtekti pinigų. Gal galėtumetė ką patarti?
Dėkui
valentina, 22 m.
Sveiki, tiesiog nebežinau, kur kreiptis, kad neužpultų depresija. man 21, jam 23.Situacija yra tokia: draugaujame su vaikinu beveik pussantrų metų (myli jis mane pora metų ilgiau, tiesiog tik tada atkreipiau dėmesį, visada atstumdavau). Dabar atrodo, kenčiu pati. Iš pradžių viskas būdavo tobula : santykiai, seksas, jo dovanos, meilės prisipažinimai,visą laiką norėdavome būti kartu ir tai niekada nenusibosdavo, kibirkštėlės niekada nedingdavo, jokių pykčių. Dabar yra kitaip. Aš žinau, kad būna santykių atšalimai, bet tiesiog dar niekaip negaliu su tuo susitaikyti.kaip? negi niekada nebebus taip kaip buvo? dabar mus užvaldė rutina. kadangi mes pradėjome mažiau mylėtis, mane apniko mintis, kad turi kitą (nesvarbu, kad pati tokio dažno tempo nebenoriu, bet juk vyrai visada nori!), pradėjau tikrinti jo tel, skambinėti visiems ir tikrinti atsilieps vaikinas ar mergina, seku kompiuteyje net kokius puslapius lanko,keliu isterijas jei pasikvėpina ar gražiau apsirengia,prisiskaitau internete straipsnių apie meilę trunkančią tik 3m ir pan, tada nuolat priekaištauju ir klausinėju ar nusibodau, ar mažiau myli, ar nebetraukiu seksualiai. Ir nenusiraminu, kai nerandu prie ko prisikabinti, o kol kas neradau ir kartais net nenoriu jo matyti, nes prisigalvoju bjaurių dalykų ir tada jo nekenčiu.Jis visada atsako, kad myli, kad aš iš neturėjimo ir sėdėjimo namie prisigalvoju nesamonių (taip ir yra, nes neturiu ką veikti, bedarbė studentė), gyvenu su tėvais, kas mane taip pat varo iš proto.o apie seksą atsako, kad jei mane graužtų tiek reikalų ir rūpesčių aš jį suprasčiau, kad mane išlaiko tėvai, moka už mokslus, o jam pačiam tenka sukti galvą iš kur gauti visam tam pinigų, iš ko pragyventi,kad negali rūpėti vien tik seksas. tas tiesa, jo niekas neremia, gyvena savarankiškai ir dar padeda mamai. iš tikrųjų jis visa dieną užsivertes reikalais, atrodo, kad tik ir gyvena dėl jų, visalaik apie tai galvoja net kai būname kartu, o seniau galvodavo apie mane. iš kitos pusės, jis nori, kad nusipirktume savo būstą ir gyventume kartu. atrodo viskas pateisinama ir logiška, bet kodėl aš vis tiek to nesuprantu, tebesekioju, tebekeliu isterijas, man vaidenasi, kad jam rupi kitos ir pan. ar tikrai jau niekada jis taip nebealps dėl manęs kaip seniau?tai kam tada ta meilė reikalinga? o gal tai jos pabaiga? ar jam nusibodau? gal per daug užtikrintas, kad mane turi? bet kaip man pakeisti viską, darbo juk negausiu, gyvename mažame miestelyje, draugės mano didmiesčiuose įsikūrusios, kitų čia neturiu. as kartais atsikeliu ryte ir apsiverkiu, nes žinau, kad neturėsiu ką veikti, o jis bus užimtas visą dieną, aš visur ieškojau darbo, jo nėra, už bet kokią veiklą tarp žmonių bet ką atiduočiau, nes visas dienas bunu tik su savim.
P.S. per isterijos priepuolius save žaloju, mušu ir jį, nebeatpažįstu savęs.
Mantas, 20 m.
Sveiki , mano dabartine partnere pries mane turejo kita partneri ir su juo isbuvo 3 metus, su juo prarado nekaltybe .Paklausus jos apie ji, teigia ,kad jo niekados nemylejo, visa laika vengdavo myletis ,siurksciai bendraudavo ir draugaudavo su juo, jai gaila buvo ji palikti, beto tas buvo nelabai jau ir seniai .As esu labai pavydus ir man vi sukasi mintys ,kad ji pas ji gali grizti pas ji, mano manymu ,nes ji su juo prarado nekaltybe ?Ar merginos visam gyvenimui isimyli zmogu su katruo prarado nekaltybe?Ar moterim reikia myleti zmogu ,kad su juo prarastu nekaltybe ?Beto kaip atsikratyti visokiu minciu apie jos buvusi ir ju praeities santykius lovoje tuo metu kai man paciam reikia su ja santykiauti?
Gitana, 37 m.
Esu istekėjusi 15 metu , (greit bus sukaktuvės) ... bet esu labai iskaudinta vyro ir nesinau dar kaip elgtis ir susivokti savyje... pries kelis mėnesius isgirdau kad mano vyras iesko nauju pazinciu su moterim.. as visadazinojau kad jis buvo istikimas ,bet dabar ? askinomės sakė jam truksta sekso , taip galėjo atsitikti maniau nes buvau pagimdziusi neseniai... bet dabar mylimės daznai, nenuobodziai bet jis vistiek pareiskė kad nori mylėtis su kita, sako kad mane myli, klausiau ar lovoje kas negerai , ne sako viskas gerai ,, jis man pasiulė grupinį ( poromis pasikeisti ) as niekaip negaliu to isivaizduoti , ir mane tai skaudina , kai as sakau jug tu liesi ir glamonėsi kita ir uzmigsi apsikabines su kita ,na jis sako nieko ce tokio man labai skaudu , nebezinau noriu as tai daryti tik is kersto ... bet man labai liudna ka daryti patarkit ...
Asta, 29 m.
SU VAIKINU GYVENAU 3 METUS. JAU PIRMAISIAIS MĖNESIAIS PATYRIAU JO PYKČIO PROTRŪKIUS: IŠMETĖ MANO TELEFONĄ PER LANGĄ, IŠSTŪMĖ IŠ LOVOS, IŠVARĖ IŠ MIEGAMOJO, VEŽDAMAS NAMO PO DARBO, IŠVARĖ IŠ MAŠINOS IR PALIKO NAKTĮ GATVĖJE...NE SYKĮ TEKO UŽSIDARYTI VONIOJE, KAD IŠVENGTI SMŪGIŲ. PO RĖKIMO, TRANKYMOSI, GRASINIMŲ KARTĄ SIENOJE LIKO SKYLĖS. BUVO NAKTŲ, KAI IKI RYTO TAI RĖKĖ TAI VERKĖ, TAI KALTINO TAI GAILĖJOSI...NE SYKĮ KAIMYNAI GIRDĖDAMI MŪSŲ TRIUKŠMĄ , PASIMETĘ NEŽINOJO KĄ BEDARYTI. KELETĄ KARTŲ Į KAMBARĮ BUVO ĮPUOLĘ MANO TĖVAI, KAD GELBĖTI. MANO DRAUGAS JUOS TAIP PAT NE KARTĄ UŽZIPUOLĖ, GRASINO. AŠ SAVE PILNAI IŠLAIKAU, TURIU GERĄ DARBĄ, STUDIJUOJU, RŪPINUOSI ATEITIMI, PADEDU TĖVAMS. DRAUGO FINANSINĖ PADĖTIS PRASTA, SPECIALYBĖS NETURI, NESIMOKO, SU SAVO TĖVAIS /jie senai išsituokę, draugas augo su patėviu/ RYŠIŲ BEVEIK NEPALAIKO, ŠILTŲ SANTYKIŲ TARP JŲ NESIJAUČIA. PRIEŠ METUS DRAUGAS IŠSIKĖLĖ GYVENTI ATSKIRAI. INICIATORĖ BUVO MANO MAMA. VIENĄ DIENĄ EILINIO KONFLIKTO METU JI DRAUGO PAKLAUSĖ KAS SU KUO IR KUR GYVENS. KALBĖTI ŠIUO KLAUSIMU LEIDIMĄ MAMAI BUVAU DAVUSI, NES VISUS 3 METUS NEMAČIAU SU DRAUGU BENDROS ATEITIES. JIS IŠSIKĖLĖ, AŠ LIKAU GYVENTI SU TĖVAIS. TĖVAI MAŽAI BŪNA, GYVENA KITUR. TAČIAU JAU VISI METAI /PO DRAUGO IŠSIKĖLIMO/ MUDU SUSITIKINĖJAME. KAI TĖVAI TAI SUPRATO, KELETĄ KARTŲ KALBĖJOMĖS. JIE PRIEŠ MŪSŲ SANTYKIUS. AŠ NEGALIU ĮTIKINTI TĖVŲ, KAD DRAUGAS PASIKEITĖ, JAU VISI METAI JOKIŲ RĖKAVIMŲ, GRASINIMŲ, TERORO. JIS NEBE TOKS, KOKĮ JĮ TĖVAI ĮSIVAIZDUOJA. AŠ SUSIERZINU IR NET NENORIU, KAD MAN PRIMINTŲ KAIP JIS ANKSČIAU ELGDAVOSI. MANAU, KAD TĖVAI KIŠASI Į MANO GYVENIMĄ. ŠIAIP JIE MAN NETRUKDO, SUTARIAM GERAI. AŠ TURIU PRIIMTI SPRENDIMĄ DĖL SANTYKIŲ SU DRAUGU. TĖVŲ NENORIU SKAUDINTI, BET NORIU GYVENTI SAVO GYVENIMĄ. ESU PASIMETUSI. NEŽINAU KĄ JAUČIU DRAUGUI, NEGALIU ATSAKYTI KAS MANE SU JUO SIEJA. KARTAIS NET BLOGA NUO JO PATAIKAVIMO, BET MES SUSITIKINĖJAME. JIS LAUKIA KOL AŠ APSISPRĘSIU. KARTĄ MAMA PASAKĖ, KAD ELGIUOSI KAIP STRUTIS, KURĮ VALDO BAIMĖ. VENGIU ATVIRŲ POKALBIŲ SU JA. PATARKIT PRAŠAU, NEJAUČIU DŽIAUGSMO, SUTRIKO MIEGAS, PYKTĮ IŠLIEJU ANT MAMOS. DĖKUI, KAD LEIDOTE IŠSILIETI.
sandra, 18 m.
esu 18-mete.mokausi 12kl. ant nosies jau egzaminai...Bet kaip gali galvoti apie mokslus kai toks levas gyvenimas.Jau 12 metu kaip gyvenu be mamos,o tevo neesu isvis maciusi.Varganas gyvenimas buvo,visko gyvenime maciusi ir karsto ir salto.Bet uzteks apie tai kalbeti dabar noreciau papasakoti apie dabartini savo gyvenima ir patarti savo amziaus merginoms,kad nebutume tokios naivios ir iskart nepasiduotume graziems zodelems ir vaikinams i jus ziurinties nekalto avinelio veidu.
Tai vat dabar siuo metu gyvenu su kitos rases zmogumi cigonu,nelinkiu niekam tokio gyvenimo. Is pradziu duvo viskas grazu kaip is pasakos,jis be manes negalejo tverti ne minutes,oman tuo momentu dar vejai buvo galvoje. Jis visur mane veziojo ir visiem draugam bei giminei mane pristatynejo kaip savo zmona,jis i mane ziuredavo kaip mazas vaikas i saldaini,mane pamato pas zmogu is laimes pilnos akys asaru. Po kiek laiko nusprendem,kad gana taip jam lakstyt pas mane ir kiekviena vakara mane palikt namie,o jis i savo namus,viska pagalvoje nusprendem kartu apsigyventi,nes pas juos pavyzdziui negalima draugauti su mergina tik pradedi su juo bendraut ,o tuo labiau viena kart pernakvoji pas ji namie jau viskas is kart turi eit su juo gyvent ir skaitaisi jo zmona.Visa tai man patiko jo demesys ir taip toliau,net kartais visa tai atsibosdavo ir nuo jo noredavai pabegti,jo tas demesys tiesiog net lietuviskai pasakius vemt versdavo,tol kol jis viena grazia diena negryzo is brolio nakvoti namo,per ta nakti kai jo nebuvo namuose pastebejau,kad man jo reikia ir be jo negaliu buti,per ta nakti pradejau jo visur ieskoti skambineti jo broliui,kad duotu su juo pakalbeti ,nes jo tel buvo isjungtas,kai pradejau su juo kalbeti, pradejau aiskinti,kad jis nakti turi nakvoti namuose,o ne kazkur kitur ir kitam telefono gale isgirdau kitu paneliu suksnius ir trankia muzika,dar pasirodo jis buvo apsirukes zoles,o del to mes labiausiai ir pykomes,kad kai as jam parodziau savo demesi ir meile jam,tai jam labiau pradejo rupeti kaip tik parukyti zole,o ne kaip pabuti su manimi.Nu taip taiksciausi pora menesiu su mintim,kad gal ji vis dar pakeisiu,o kas is to gyvenam jau 4 menesius tai tas pats kas kalbeti su siena.Visi mano pazystami isvadino mane durnele,kad su juo gyvenu ir jam nusileidziu.po siai diena negaliu is jo ismusti to,kad jis nerukytu zoles ant tiek viena karta jam nenusileidau,kad net gavau per veida,jam nepatiko,kad atsikalbinejau,dabar reikia buto kur eit gyvent,o as viena viskuo turiu rupintis,jam viskas atsibosta tai jis paima isvaziuoja is namu ir negryzta kelias dienas,o as paskui kaip durnele lekiu jo ieskau,kad tik parsivezt namo,o kas is to visa tai tik vel keliom dienom,o paskuj vel lekia kur akys mato,jis jau be zoles nebegali gyventi jam vis reikia ir reikia,negana to,kad mane paskandino skolose,bet ir pats pridare skolu dar daugiau,is kur atiduoti kai as gaunu tik uz mokslus viskam neuztenka,o jis tai nori ir skaniai pavalgyti ir parukyti.Viska jam dariau,kad tik itikt viskas pakista po nosei viskas paduota ir to dar turiu lenkt raudona kepure.buvau zeminama kitu akyse ir laikoma siuksles vietoj,jam visko reikia visko nori o as jam juk ne viska galiu duoti kai pati nieko neturiu,gyvenu su vyru tai man dabar tas pats,kad jo nebutu,as viska darau uz ji,jis net pats yra pasigyres,o kam man ka daryt jei ji viska uz mane padaro,jis iki pietu 2 3 val miega,o paskui iki isnaktu ziuri tv esu uzgaudzius net kelis kartus ziurint porno tuo momentu uzeme labai didziulis pyktumas.labai retas atvejis kada jis man buna geras ir vis reciau ji matau namuose.manau uztenka kenteti ir viskam reikia padeti taska. o buvo zadeta viskas net sake del manes eis ir mesla mezt,buvo viskas kaip is pasakos tol kol neapsigyvenau su juo kartu ir neparodziau as savo demesio jam.jis tiesiog man ziuredamas i akis viska meluoja ir nesako tiesos tol kol as nesuzinau is kitu,gyvendama su juo supratau ir suzinojau kas jis per zmogus.net priesui nelinkiu viso to gyvenimo ka pati esu isgyvenus.as cia galeciau pasakot ir pasakot apie visus tuos 4 menesius ka man teko istverti,bet manau merginom pakaks ir tiek,kad nepultu taip staigiai vaikiniui i glebi kuris tik graziai pakalbejo ar pazadejo aukso kalnus,nes istikruju nezinai ant ko gali uzsirauti.tad paneles nebukyte naivios ir neskubekite anksti pradeti gyventi su vaikinais.uz paprotinima ir patarimus esu labai dekinga jo tevo antrai zmonai man ji kaip antra mama kurios neturiu.aciu jum.ka man daryti
kotryna, 16 m.
sveiki noriu jusu paklausti kaip suzinoti ar vaikinas mane myli? ir ar jis nemeluoja kad myli. su vaikinu draugaunu jau 5m. jis mane apgavo su kita 2 kartus jis visada atsipraso ir as jam atleidziu.As su juo jau nepora.Vakar buwau su drauge kieme ir jis man sake kad mane myli.bet as nezinau ar man jam atleisti ir ar tiketi man juo prasau patarkit ka man daryt.
![]()
|
|||||||||||
|