Išties anekdotinė situacija, ir turbūt vertėtų pasidžiaugti, kad jis neišvažiavo žvejoti...
Siekis seksualiai išsilaisvinti būdingas moterims, kurių erotinės fantazijos santuokoje neišsipildo, vyras neįsiklauso į mylimosios pastabas, norus, ketinimus. Tačiau „laukinis“ jos instinktas vis labiau stiprėja ir tam tikru gyvenimo etapu jau neegzistuoja jokie tabu, norisi viską išbandyti. Tokia moteris su malonumu priima kunilingą, noriai išbando felaciją, analinius santykius, sadomazochistinį seksą, masturbaciją su sekso žaisliukais, „auksinį lietų“ ir pan. Metams bėgant tokie eksperimentai moteris ima traukte traukti, o vyrai jau nebesupranta, ko jos nori, ir nebepriima staigaus entuziazmo, išradingumo ir niekada nebuvusios iniciatyvos. Nereikėtų pamiršti, kad vyrai irgi turi kompleksų, stereotipų, asketiško auklėjimo pėdsakų ir žinių stokos. Tuomet moterims ir tenka rinktis: vienos bando spręsti problemą drauge, kitos - atskirai nuo vyro, meilužio glėbyje.
Pirmųjų kelias yra ilgesnis, ir rezultatas ne visuomet greitai pasiekiamas, nes vyro „auklėjimas“ ir tobulėjimas seksualinio švietimo srityje sudėtinga „procedūra“, kuriai reikia dviejų žmonių supratingumo, noro, įsiklausymo, tolerancijos. Tačiau šis kelias saugus šeimos santykiams, o pasiektas džiuginantis rezultatas suteikia laimės abiems sutuoktiniams. O kitoms moterims meilužio paieška gal ir nebūna sudėtinga, tačiau visuomet tai kelia pavojų šeimos židinio išsaugojimui.
Tačiau pasitaiko ir tokių fantazijų, kurių išsipildymas nei su vyru, nei su meilužiu neįmanomas. Tai gali būti atsitiktinis pasimylėjimas su „nepažįstamuoju“ arba netikėtas seksas, panašus į išprievartavimą.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio seksologų asociacijos, vidutinės sveikos, jaunos poros lytinio akto trukmė yra nuo 2 iki 5 min. Jūsų aprašyta situacija labai primena vieną iš tariamų, netikrų seksualinių vyro sutrikimų – pseudoimpotenciją. Tuomet vyras būna klaidingai įsitikinęs dėl savo lytinio negalavimo, dėl to, kad jis neatitinka lytinio gyvenimo standartų, nors nėra objektyvių amžiaus ar kitų normų sutrikimo. Pseudoimpotenciją lemia menka seksualinė kultūra, lytinio auklėjimo lygis, neramiai įtarios asmenybės būdas bei tam tikros psichikos patologijos. Seksopatologijoje aprašomos tokios dažniausiai pasitaikančios pseudoimpotencijos formos:
X Sau keliami pernelyg dideli reikalavimai. Taip pasitaiko jauniems vyrams su maža lytinio gyvenimo patirtimi, dėl klaidingų įsitikinimų apie lytinio akto trukmę ir dažnumą.
X Sau priskiriami įsivaizduojami trūkumai. Toks žmogus jau iš anksto, iki lytinės sueities neva žino, kad turi „defektų“ seksualiniame gyvenime, sieja juos su dažnom masturbacijom brendimo metais.
X Neadekvati asmenybės reakcija į fiziologinius svyravimus. Dažniausiai tai pasitaiko senyvo amžiaus vyrams, kurių lytinis gyvenimas jaunystėje buvo gana intensyvus ir sėkmingas.
X Neteisingas moters, kaip seksualinės partnerės elgesys, kai vyras nėra mylimas arba kai jis nelabai valingas bei pasitikintis savimi ir savo seksualinėmis galimybėmis. Tai gali būti žmonos nenoras dažnai mylėtis, nuolatinis visokio pobūdžio priežasčių ir prielaidų ieškojimas, kritika ir netaktiškas elgesys vyro atžvilgiu.
Visos šios formos gali papildyti viena kitą, gali būti daug ir kitokių faktorių, kuriuos būtina aptarti su seksualinės sveikatos specialistu.

Kai jausitės psichologiškai tam visiškai pasirengusi, pati to tikrai norėsite.