2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis
 
Viktoras ŠAPUROVAS
Gydytojas psichoterapeutas-seksologas Individualiosios psichologijos (Adlerio) analitikas El. p. sviktoras@centras.lt
Ingrida, 27 m.
 Turiu vaikiną, jam 34 m., pusę metų draugavome, vaikščiojome vienas pas kitą, šiuo metu gyvename kartu jau porą mėnesių....
Turiu vaikiną, jam 34 m., pusę metų draugavome, vaikščiojome vienas pas kitą, šiuo metu gyvename kartu jau porą mėnesių. Viskas būtų kaip ir gerai, tačiau per visą šitą laiką, nuo pat santykių pradžios, nebuvo jokio sekso, nei kažkokių seksualinių žaidimų. Ne vieną kartą apie tai kalbėdavomės, ne vieną kartą iškildavo dėl to barniai. Manau, seksas santykiuose irgi labai svarbus ir tikrai nenoriu būti „vienuole“... Vaikinas paprasčiausiai atsikalbinėja, kad niekur nenori skubėti. Man pradeda atrodyti, kad arba jis gėjus, arba nekaltas, arba turi kitą. Į tokius klausimus jo reakcijos buna ne itin malonios ir jis dar labiau pasidaro irzlus ir pan. Ir šiaip, manau, čia kažkas tikrai negerai, ar jam reikėtų kreiptis pas specialistą kokį, ar kaip man bent jau suprasti tokį jo elgesį, juk ne vaikai esame ir norisi normalių santykių. Dar vienas dalykas, kuris mane baugina, jog jis kalba su tėvais kiekvieną mielą dieną telefonu po kelias valandas, nes tie gyvena kitame mieste. Suprantu, gal tarp jų geri santykiai ir jie myli vienas kitą, tačiau kažkaip keistai atrodo tai daryti tokio amžiaus, ar ne?
Iš tikrųjų reikalingas specialisto vertinantis pokalbis su abiem partneriais, kad visiškai išaiškėtų ateitis.
Dovilė Jankauskienė
Psichologė Tel.:(8-5) 2418620
Pati, 26 m.
Laba diena. Mane kankina išsiskyrimas. Kartu su juo išbuvom dviejus su puse metų, metus kartu gyvenom (aš pas jį)..Viskas...
Laba diena. Mane kankina išsiskyrimas. Kartu su juo išbuvom dviejus su puse metų, metus kartu gyvenom (aš pas jį)..Viskas buvo gerai, na, bent jau aš taip maniau. Kartu keliavom, pramogavom, įsigijom gyvūnėlį. Puikiai sutariau su visa jo šeima. Ir staiga vieną savaitę jis pasidarė šaltas ir galų gale, laikydamas mane už rankos, paskelbė, kad mums geriau išsiskirt. Aš net nesupratau tikros priežasties. Pradžioj sakė, kad jis nori stoti mokytis ir išvažiuot į kitą miestą, tada, kad jau nebemyli manęs, taip, kaip pradžioj. Dar po kiek laiko, kad santykiai jam netiko. Na, suprantu, jis porą metų už mane jaunesnis, nori dar gyvenimo pamatyt. Jis yra sakęs, kad šeimos kurti dar nenori ir tikrai jokių vaikų po dvidešimt metų neįsivaizduoja turįs su manim..Bet jeigu jau viskas baigta, tai kodėl jis vis dar nori su manim mylėtis, nori mane bučiuoti? Jis pats sakė, kad kažkokie jausmai dar yra. Bet jis nori būti tik draugu. Po išsiskyrimo gyvenau pas jį dar daugiau nei mėnesį ir man buvo labai skaudu matyt jį kasdien. Bet dabar jau esu išsikrausčius (kad ir tam pačiam mažam miestely, kur jo draugai, jo šeima yra ir mano draugai). Jis vis dar man, būna, parašo kokią žinutę, net gavau kalėdinę dovanėlę. Kodėl jis taip elgiasi ir tik mane kankina? Jis užsienietis, susipažinom, kai aš mokiausi, nutariau dėl jo pasilikti. Ir dabar stoviu kryžkelėj. Turiu darbą ten, bet dvejoju, ar verta likti tik dėl pinigų. Nes jis buvo mano gyvenimas, o dabar jo nebeliko. Vis pagalvoju, gal verta dar pabandyt jį užkariaut iš naujo? Ar geriau paleist visam laikui? i?
Sunkus ir sudėtingas tas išsiskyrimo jausmas. Jis apima visas mintis ir jausmus. Panašu, kad jums tikrai yra netikėta tokia...
|
||
   
|
