Normalu. Ginekologo konsultacijos reikėtų, jei, gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą, ir esant normaliam mėnesinių ciklui, nepastotumėte per vienerius metus.

Nustatyta, kad toksoplazmoze yra užsikrėtę daugiau kaip 40 proc. Amerikos gyventojų, ir infekcija dažniau paplitusi tarp žmonių, kurie augina kates ar dažnai valgo žalią mėsą bei geria nepasterizuotą pieną. Kadangi jūs gyvenate su kate jau kurį laiką, gali būti, kad jau buvote užsikrėtusi toksoplazmoze, ir įgijote šiai ligai imunitetą. Tai sužinoti galima tik atlikus kraujo tyrimą toksoplazmozę sukeliančių virusų antikūniams nustatyti. Tiriami specifiniai imunoglobulinai, pagal kuriuos galima atskirti, ar jūs esate anksčiau persirgusi toksoplazmoze, ar yra nauja infekcija. Jei nustatoma nauja infekcija, svarbu atsižvelgti, kuriuo nėštumo periodu tai atsitinka. Rizika, kad apsikrės kūdikis pirmame nėštumo trimestre yra gana maža.

Gimdos kaklelio ektopija, paprastai nesukelianti nemalonių simptomų, nėra liga ir pastojimui netrukdo. Jei moteris, kuriai yra įgimta ar įgyta gimdos kaklelio ektopija (neretai gydytojų klaidingai vadinama „žaizdele“), skundžiasi gausiomis gleivingomis išskyromis ir kontaktiniu kraujavimu, tai yra priežasčių, trukdančių normaliai gimdos kaklelio epitelio regeneracijai, pavyzdžiui, pakitusi hormonų sekrecija, šarminė makšties aplinka, uždegimas ir kt. Jei minėtų simptomų nepavyksta pašalinti medikamentais, patartina atlikti kriokoaguliaciją arba diatermokoaguliaciją. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Gimdos padėtis mažajame dubenyje įtakos pastojimui neturi. Planuojant pastoti, rekomenduojama gydytojo akušerio ginekologo apžiūra ir konsultacija, kurios metu aptariami reikiami tyrimai, priklausomai nuo klinikinės situacijos, moters sveikatos būklės ir pan.

Tikėtina, kad minėti pojūčiai yra susiję su moteriškų lytinių hormonų disfunkcija (susilpnėjimu), tačiau ginekologo (ir galbūt mamologo) apžiūra, reikiami tyrimai ir konsultacija padėtų tiksliau įvardinti jūsų simptomų kilmę.

Jums rekomenduočiau kreiptis į ginekologą konsultacijai, nes minėtus simptomus gali sukelti tiek vidinių lyties organų sutrikimai, tiek hormoninės funkcijos sutrikimas, susijęs su silpstančia kiaušidžių veikla.

pakaktų pavėlinti ovuliaciją ir slopinti lytinių ląstelių susiliejimą - tai padeda išvengti nėštumo. Tai nėra viena iš aborto rūšių, nes nenutraukia esančio nėštumo. Šį metodą patariama pasirinkti tik išimtiniais atvejais. Nustatyta, kad hormoninė ekstrinė kontracepcija (HEK) yra veiksminga, jei panaudojama iki 120 val. po nesaugaus lytinio akto. Tačiau šio metodo patikimumui įtakos turi HEK operatyvumas – kuo anksčiau po lytinių santykių pavartotos skubios kontracepcijos priemonės, tuo patikimesnis poveikis. Todėl HEK dažniausiai rekomenduojama pavartoti iki 72 val. po santykių. Ekstrinei kontracepcijai naudojamos didesnių dozių hormono progestino tabletės. Pvz., Postinor pakuotėje yra 2 tabletės: pirmoji išgeriama ne vėliau kaip per 72 val. po nesaugių lytinių santykių, antroji - dar po 12 val. Tačiau tai nėra itin patogu, todėl siekiant išvengti vartojimo klaidų, dviejų dozių metodas keičiamas tobulesniu – vienos tabletės. Pastarasis preparatas (Escapelle) Lietuvos vaistinėse parduodamas nuo praėjusių metų pradžios.
Svarbu prisiminti, kad HEK negalima naudoti kaip ilgalaikį šeimos planavimo metodą, tik ypatingais atvejais. Ekstrinės kontracepcijos trūkumai: nėra tokia efektyvi kaip ilgalaikė kontracepcija, gali atsirasti pašalinių reiškinių (pykinimas, vėmimas, tarpmenstruacinis tepimas, ankstesnės mėnesinės, krūtų tempimas, galvos skausmas). Šis metodas veiksmingas tik tris paras po nesaugių lytinių santykių. O sudėtines kontraceptines tabletes geriausia pradėti vartoti nuo pirmos menstruacijų dienos, o ne po išgertos ekstrinės kontracepcijos tabletės, nes tik teisingas kontracepcijos vartojimas veiksmingai apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo.

Endometriozė yra liga, kuria susergama, kai į gimdos gleivinę panašus audinys tarpsta už gimdos ertmės ribų. Endometrioze serga apie 10 proc. vaisingo amžiaus moterų. Tai antra pagal dažnumą ginekologinė patologija (po gimdos miomų). Endometriozę galima įtarti, kai pacientė skundžiasi skausmingomis mėnesinėmis, skausmu mažajame dubenyje, nevaisingumu, skausmingais lytiniais santykiais ir kt. Tačiau endometriozės diagnozė patvirtinama tik atlikus laparoskopiją – vizualiai įvertinus endometriozės židinius ir juos ištyrus laboratorijoje. Patvirtinus endometriozę laparoskopijos būdu, gydymas yra individualus. Jis priklauso nuo moters amžiaus, noro pastoti, ligos požymių, eigos, stadijos ir pan. Endometriozė gydoma ir sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis.