![]() Vita Vilimaitė Per dešimt metų darbo žurnalistikoje supratau, kad man labiausiai patinka rašyti apie žmogų. Man įdomu atrasti asmenybes ir pasidalinti su skaitytojais savo jausmais. Įsitikinau, kad drąsių, savitų, netikėtų, gerų žmonių pavyzdžiai įkvepia. Taip pat visada žinojau, kad nebijau keistis pati, keisti savo gyvenimo, ir būtent tai man atsitiko per pastaruosius dvejus metus. Gyvenu Pietryčių Azijoje, lygiai taip pat rytoj galiu gyventi Paryžiuje, Londone ar gimtajame Vilniuje. Atradau neįtikėtiną jausmą jaustis sava bet kur, kur tik nuvažiuoju. Tam nereikia kalbos ar kultūrų išmanymo, nereikia būti gražiai, protingai, talentingai, tereikia būti atviram, jautriam ir tolerantiškam žmogui, o iškilus problemoms, kurių būna visada, reikia žinoti, kad rytoj ateis kita diena. Lyg ir paprasta, bet jeigu būtų paprasta iš tiesų, nebūtų įdomu gyventi. Aš noriu ir toliau dalintis su jumis savo atradimais, pasakoti jums apie žmones, kraštus, reiškinius, įvykius, kurių jūs nematote, bet galite kartu su manimi patirti ir išgyventi. Tikiuosi, kad jums bus įdomu taip pat, kaip ir man.
Italų virtuvės pamokos (VII). Tiramisu Italų virtuvės pamokos (VI) (2) Italų virtuvės pamokos (V) Italų virtuvės pamokos (IV). Kalėdiniai koldūnai (2) Italų virtuvės pamokos (III) (3) Italų virtuvės pamokos (II) (5) Italų virtuvės pamokos (I) (6) |
||
|