Mažasis arbatinis keksas su spanguolėmisPirmadienis, 2010 kovo 15 d. Aš jau svajoju apie saulėtas verandas į jūros pusę, kurias nuo žemės iki pat namo stogo vija žaliuojantys augalai, puošia žydinčios gėlės. Ir, tarsi to būtų negana, kraštuose stūkso didelės vazoninės gėlės. Net nežinau jų pavadinimų, tačiau nuo tokios gausos žalumos, kaipmat pasidaro ramiau. Ką jau kalbėti apie skaisčiai mėlyną dangų, kuris konkuruoja su jūros mėliu, virš kurio sklando ramybė ir pusiausvyra.O jei, persisvėręs per mažą balkonėlį, pažiūrėtum žemiau, pamatytum akmenimis grįstus, nelygius takus, ir kaip vietiniai gyventojai jau ruošiasi prekiauti prieš kelias valandas nuskintais sultingais persikais, nektarinais, apelsinais...
Gyvenimas Kaprio saloje prasidėtų anksti, jau šeštą valandą ryto. Žinau, savaitgaliais keptume pyragą su šviežiomis uogomis ar vaisiais, o vakarop, kai paskutinis saulės kraštelis bandytų pasislėpti už gretimo namo, išeitume į verandą ir klausydamiesi natūralios vakaro ramybės, kuris persipina su praeivių balsais, galvotume, koks gražus yra gyvenimas. Kita vertus, ar gi mes taip negalvojame dabar? Jei saulėtą sekmadienio rytą yra kiaušinių ir pieno, kad išsikeptum traškių belgiškų vaflių, o šaldytuve dar nesibaigė močiutės uogienė, ant stalo garuoja karšta arbata ir gali leistis sau pasilepinti - praleisti tris valandas pusryčiaujant ir svajojant, argi tai nėra nuostabu? Ar gi tokiais rytais reikia daugiau? Na, nebent mažyčio gabalėlio šilto, naminio spanguolinio pyrago, su paskutiniu puodeliu arbatos.
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Šis blogas neturi komentarų. Būk pirmas!
|
||
|