Bulvės su lupenomis, įdarytos varške ir aitriosiomis paprikomis(1)Antradienis, 2011 rugpjūčio 09 d. ![]() Šiuo metu stengiuosi pereiti per tam tikrą self-recognition procesą, esu išsiblaškiusi, laisva, nesugaunama, nesuprantama ne tik aplinkiniams, bet blogiausia, kad ir sau pačiai. Manyje amžinai verda vidinis chaosas tarp įvairiomis savybėmis ir būdo bruožais pasižyminčių skirtingų mano charakteristikos pusių. Tuo, kad kažkur yra mano gyvenimo kelias, t.y. profesija, veikla, kuria man lemta užsiiminėti, tikiu tarsi penkiametė mergaitė apie amžinosios meilės ir to vienintelio buvimą kažkur pasaulyje. O gal net ir stipriau.
Prieš ketverius metus tikėjau, kad man lemta pasukti ekonomikos ir skaičiukų keliu, po metų atsibudau ir supratau, kad visada mane traukė menai. Tada, kai įstojau į animaciją, galvojau pasaulis išriedės iš po kojų - aš skraidžiau, nes šventai tikėjau, jog tai yra man. O tada įsimylėjau režisūrą, po pirmojo filmo sukūrimo, kai matant rezultatą kelios ašaros labai norėjo nuriedėti iš džiaugsmo, o draugas pasakė: „Blemba, kurti filmus yra tau..." - pagalvojau, viskas, atradau save. O tada, prisiminus kaip įdomiai nuo 7 metų pradėjau žiūrėti laidas apie reklamas, prisiminiau, jog tai buvo mano svajonių profesija, kuri praktiškai apjungė visus kitus mano pomėgius: kūrybą, rašymą, dizainą ir netgi režisūrą. Po darbo reklamoje, pradėjau ausimis karpyti, kai žmonės kalbėjo jog tikrasis mano pašaukimas: kepiniai, kulinarija ir maistas, tai bene daugiausia apčiuopiamų įrodymų turintis pomėgis (vieną iš jų jūs ir skaitote dabar), bet aš vis tiek netikiu, jog tai mano pašaukimas. Nes dabar įsipyniau į mados gyvenimą ir pradedu svarstyti, taip, teisingai, jau supratote. Mano gyvenimas šiuo klausimu visada atrodė paradoksalus iš šalies, aš tai supratau tik prieš keletą savaičių.
Ir nebežinau ar džiaugtis, ar verkti, kad taip galutinai ir nesugebu užsiciklinti ties viena sritimi (tos, kurias čia minėjau, yra toli gražu ne viskas). Gal man taip ir lemta blaškytis nuo vieno taško prie kito. O galbūt, tikėti pašaukimu yra taip pat naivu, kaip ir happilly ever after? Bet kuriuo atveju, nusprendžiau nevaržyti savęs ir leisti, kol yra galimybė lietis į visas puses, nebijoti nei suklysti, nei totaliai susimauti, o tiesiog lietis, ir su laiku, savaime, vieną rytą nubusti žinant, jog mano pasirinkimas, buvo teisingas. Galbūt tai, visai kaip ir meilė, ateina netikėtai.
Kas čia per įžangos keptoms bulvėms, tiesa? Ignoruokite apmąstymus ir išbandykite paprastą, nebrangų ir gausiai skanų receptą. Originaliai galima gaminti su tradicine varške ir grietine, tačiau veganai, gali įsigyti sojų varškės (arba to pačio tofu) ir įdaryti juo, bet kuriuo atveju, manau jums turėtų patikti. Aš dar ilgai jaučiau čili prieskonius ant savo pirštų galų - labai viliojančiai kvepėjo...
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
mociute 2011 rugpjūčio 10 d. 07:01:14
tai ar cia pasidalijimas receptu, ar poetinis trydaliojimas izangoje? Apsispreskit, gerb, autore. Nes atsibosta visokius niekalus skaityt, kol iki recepto daeini. |
||
|