Virtuvės virtuozė
Mėgstu imbierinę arbatą, šokoladą su avietėmis, valgyti košę mediniu šaukštu su spanguolėmis, vaikščioti be skėčio po lietų, sodinti prieskonines žolytes į mažus jaukius vazonėlius balkone, kepti geriems žmonėms meduolinius sausainėlius, leistis iš aštunto aukšto laiptais, o ne liftu, ilgai ir kruopčiai dėlioti prieskonių rinkinėlius ir juos rūšiuoti, naktį kepti saldumynus, daryti gerus darbus paprastiems žmonėms, įsisupus į šiltą paklodę miegoti pietų miego apsiniaukusią dieną, globoti išlikusius elfus ir dar daug daug.
Aš labai labai noriu, kad mano receptai būtų jauki ir paprasta vietelė lietingam liepos vidudieniui ar apšerkšnijusiam gruodžio rytui, vidurnakčio tyloje, ar vidudienio triukšme, temstant ar švintant. Linkiu jaukiai vartant receptus ieškoti įkvėpimo kažką sukurti ir savo virtuvėje. Su meile ir atidumu,
Brigita Bulsytė
http://www.tastyart.lt/
Kaip išvirti gardžius birius ryžius? (1)
Šeštadienis, 2010 vasario 27 d., 08:07
Birūs ryžiai atrodo daug geriau ir dažniausiai skaniau. Nepaisant to, koks nuostabus yra jūsų mėgstamas „šlapias" rizotas, birūs ryžiai gali atrodyti daug, daug geriau. Ir tai nėra pagrindinė priežastis kodėl aš juos mėgstu. Birūs ryžiai puikiai tinka salotoms, su troškintomis daržovėmis, ruošti kinietiškus keptus ryžius su kiaušiniu ir thai ryžius. Tai gi, jeigu jums nusibodo sulipę, košę primenantys ryžiai, pateikiu keletą patarimų kaip paruošti kvapnius, gardžius birius ryžius namuose!
Keptas kiaušinis su šparaginėmis pupelėmis ir pomidorais
Penktadienis, 2010 vasario 26 d., 10:48
Kada nors aš sukalsiu didelį medinį stalą. Šviesų, iš natūralių medžio lentų. Galbūt nudažysiu jį baltai, o gal paliksiu natūralios medžio spalvos. Per vidurį pastatysiu dailią provansišką vazelę, kurią nusipirksiu Londono sendaikčių turguje už kelis svarus. Joje visuomet pamerksiu puokštę gėlių: narcizų, pakalnučių, ramunių, rugiagėlių ar alyvų. Tuomet kelsiuosi ankstyvais saulėtais savaitgalio rytais ir užsikaisiu puodelį kavos. Kai visas miestas miegos pavargęs ir sapnuos aveles, aš tyliai trauksiu iš spintelės baltas linines servetėles, neriniuotais kraštais, mažus šviesius dubenėlius ir dailias lėkštes.
Trinta pomidorų ir bulvyčių sriuba su prieskoniais (1)
Antradienis, 2010 vasario 23 d., 09:30
Laikas yra tarsi matematinė funkcija, kuri nuo vaikystės kyla su greičio santykiu, o tada pasiekia kažkokį tašką ir vėl pradeda leistis. Kaip lėtai bėgo dienos kai man buvo šešeri, kaip viskas pradėjo keistis sulaukus septyniolikos, ir kaip dabar negaliu patikėti, kad savaitė ryja savaitę be jokio atokvėpio. Kažkur po 16 dienų man pasibaigs paskutinė sesija, kurią greičiausiai iškentėsiu sukandus dantis ir guosdama save, kad jau viskas, tuoj bus viskas. O tada, po paskutinio egzamino liūdnai pažvelgsiu atgal ir suprasiu, kad viskas buvo gerai. Nežinau kodėl, bet dažnai tik pabaigoje suprantame, kad viskas buvo gerai.
Labai skanios slyvų ir vištienos salotos su medaus ir garstyčių užpilu
Pirmadienis, 2010 vasario 22 d., 09:44
Seniau, kai prieš įdedant receptą, reikėjo susukti įžangą, man buvo visiškai nesunku. Žodžiai vijo vienas kitą ir pynė, kartais, mylias nusidriekiančius sakinius. Šiandien atrodo, kad kuo toliau, tuo sudėtingiau rišasi raidės su skiemenimis, skiemenys su žodžiais, žodžiai su sakiniais. O man atrodo, kad viskas yra svarbu: ką sakote ryte nubudusiai šeimai, kaip pasisveikinate su kaimynais ir kokiu sakiniu užbaigiate knygą prieš užmerkiant akis miegui.
4 rūšių pomidorų salotos su alyvuogėmis ir ožkos sūriu
Šeštadienis, 2010 vasario 20 d., 19:56
Ten, kur aukštus krantus skalauja sodriai melsvas, saulėje raibuliuojantis Viduržemio jūros vanduo, o akmenimis grįstus takus puošia apelsinmedžių kvapas. Arba ten, kur vėjas ankstyvais rytais nešioja smėlį po tyrą ir tylią pakrantę, užkabindamas per naktį į krantą išmestus akmenėlius ir kriaukles. Ten, kur oras kvepia rodos amžinai žydinčiomis gėlėmis, ilgus tolius nusidriekiančiais vynuogynais, prinokusiais rausvais persikais ir gaivia rytmečio rasa paglostyta šalikelių žaluma. Ten žmonės neskuba, o sėdi po citrinmedžiais ir lukštena šviežią granatą, kurį pardavė vietinis turgavietės senelis. Ten žmonės šypsosi, kai šakute graibo spalvotus pomidorus giliose lėkštėse arba devintą valandą ryto išeina į provansiškomis grotelėmis puoštą balkoną pakabinti skalbinių, ir palaistyti naminio baziliko. Ten kažkur yra jūra, gėlėmis ir šviežiais vaisiais kvepiantis pasaulis, kažkur po kelių mėnesių atgims iš naujo, kaip kasmet. Ir kvies mane, viską metus, pabėgti į pasaulį, kaip sakoma, laimės ieškoti.
Labai skanus kokosinis varškės pyragas su serbentų uogiene (1)
Penktadienis, 2010 vasario 19 d., 10:50
Labai nemėgstu nespėti daryti būtinų darbų, nes tada nelieka laiko tam, ką labiausiai mėgstu veikti. Kad parašyčiau šį receptą (nes paskiau įspūdžiai, kaip žinia, išgaruoja), per prievartą išsiritau iš lovos dar prieš septynias. Anksti keltis yra tikras gėris, tada diena tampa ilgesnė ir produktyvesnė, nors vakarop vis tiek atrodo, kad semtum laiką samčiais, jei kas tik leistų. Priklijuoti prie paros bent dvi valandas. Nemėgstu, kai reikia kažkur skubėti arba akis į akį susidurti su deadline'u.
Kepinti ryžiai su kiaušiniu ir krevetėmis (1)
Ketvirtadienis, 2010 vasario 18 d., 11:11
Kartą tiesiog negalėjau nepraeiti pro taip gražiai į mane žiūrinčių krevečių pakuotę. Tada jos atsirado namie, o šiandien, pagaliau ir lėkštėje. Turėjau minčių krevetes naudoti salotoms, su rytietiškais makaronais arba basmati ryžiais. Pastarąjį variantą ir įgyvendinau.
|
Patikrinkite, ar gerai įvedėte elektroninio pašto adresą!
|
