Virtuvės virtuozė
Mėgstu imbierinę arbatą, šokoladą su avietėmis, valgyti košę mediniu šaukštu su spanguolėmis, vaikščioti be skėčio po lietų, sodinti prieskonines žolytes į mažus jaukius vazonėlius balkone, kepti geriems žmonėms meduolinius sausainėlius, leistis iš aštunto aukšto laiptais, o ne liftu, ilgai ir kruopčiai dėlioti prieskonių rinkinėlius ir juos rūšiuoti, naktį kepti saldumynus, daryti gerus darbus paprastiems žmonėms, įsisupus į šiltą paklodę miegoti pietų miego apsiniaukusią dieną, globoti išlikusius elfus ir dar daug daug.
Aš labai labai noriu, kad mano receptai būtų jauki ir paprasta vietelė lietingam liepos vidudieniui ar apšerkšnijusiam gruodžio rytui, vidurnakčio tyloje, ar vidudienio triukšme, temstant ar švintant. Linkiu jaukiai vartant receptus ieškoti įkvėpimo kažką sukurti ir savo virtuvėje. Su meile ir atidumu,
Brigita Bulsytė
http://www.tastyart.lt/
Burnoje tirpstantis medaus pyragas (4)
Pirmadienis, 2010 liepos 12 d., 10:26
Kiekvienais metais sakau, kad šiemet bus kitaip. Tačiau kažkur jau vidurvasarį vasara mano širdyje pasibaigia ir pradedu svajoti apie jaukius, žvarbius žiemos vakarus su pūkine antklode, milžinišku puodeliu karštos arbatos, naminiais sausainiais ar pyragu. „Kokia nesąmonė! - pasakysit. - Kaip galima svajoti apie žiemą, kai lauke - nė vieno debesėlio, pievos plaukia gėlėse, o praeivių veidus puošia strazdanos?" Nostalgija žiemai mane apgaubia labai netikėtai, taip pat netikėtai ir dingsta. Pastaruoju metu įsitikinau, kad pasakymas: „Kas atsiranda iš niekur, į niekur ir dingsta" - ne iš piršto laužtas. Pavyzdžiui, įkvėpimas kaitrią vasaros dieną prisiminti šiltą, burnoje tirpstanti medaus pyragą ir kaip juo netikėtai pakvimpa visi namai...
Morkų sriubytė su jogurtu ir kmynais (1)
Ketvirtadienis, 2010 liepos 08 d., 10:07
Nors man dar ne šešiasdešimt, bet vis mėgstu tyliai prisimint vaikystę. Ypač žingsniuodama pro gėlių laukus. Tuomet dienos prasidėdavo nuo devintos ryto, kai romantiškais šešėliais pasipuošusioje „verandoje" kvėpuodavau vasaros gaiva. O baigdavosi kartasi net po dešimtos, kai pėdos būdavo juodos tarsi smala, o širdis kupina įspūdžių ir nuotykių, kurie dar gerą pusvalandį kartais neleisdavo užmigt. Vaikai turi talentą susigalvoti nuotykių ten, kur jų jau nebemato suaugusieji. Turbūt nebuvo nei savaitės kai nenutikdavo kas nors įsimintino.
Jogurtinis vištienos karis su morkomis
Pirmadienis, 2010 birželio 28 d., 11:03
Man labai lengva atprasti, lengva ir apsiprasti. Nesudėtinga viską išmesti ir iškeliauti į pasaulį laimės ieškoti. Taip ir nusprendžiau padaryti, kai filmas jau buvo sukurtas, diplominis apgintas, o Vilniuje nebuvau nė prie nieko prisirišusi. Nusprendžiau susikrauti lagaminą ir išvykti. Viskas gali būti labai paprasta, kai vyksta spontaniškai be jokių apgalvojimų. Kartais man atrodo, kuo ilgiau galvoji ir planuoji, tuo labiau tolsti nuo tikslo. Reikia imti ir daryti. Dar tada, kai širdis dega entuziazmu…
Braškinis varškės pyragas su baltuoju šokoladu (1)
Pirmadienis, 2010 birželio 14 d., 00:53
Visur kur tik pasisuki braškės - prekybos centruose, gatvėje, namuose, verandose, restoranuose, kavinėse, internete.
Turiu įtarimą, kad šiemet iš braškinio sezono išpešiu visa, ko seniau nepavykdavo. Juk jų sezonas toks trumpas, o ši uoga tokia ypatinga. Ir nors verčiuosi per galvą ir bandau suspėti, net tuomet, kai tai atrodo neįmanoma, leidžiu sau pailsėti ir... iškepti pyragą.
Nebrangus ir skanus kakavinis pyragas (3)
Ketvirtadienis, 2010 gegužės 27 d., 10:12
Daugelis mano draugų labai mėgo šokoladinius (kakavinius) keksiukus iš vienos prekybos centro ir nuolat man apie juos pasakodavo. Kartą ir aš nusprendžiau paragauti ir pažiūrėti, kas ten tokio ypatingo. O keksiukai iš tiesų skanūs, bet išanalizavus sudėtį, supratau, kad juos visai nesunku pasigaminti namuose. Tad šiandien nusprendžiau iškepti kažką panašaus. Pyragas gavosi kvapnus, drėgnas, lengvas (riebalų čia nedaug) ir tikrai gardus. Be to, pyragas atrodo labai šokoladinis, nors kakavos sviesto čia ir nenaudojau. Kartais reikia tiek nedaug. Pyragas puikiai tinka praskaidrinti nuotaiką (jei netyčia ji kažkur pasislėpė po lietaus debesimi) su stikline šalto pieno ar puodeliu šiltos arbatos. Dabar belieka tik kviesti arba eiti į svečius.
Greita itališka vakarienė – Ditalini pasta su tunu ir pesto
Trečiadienis, 2010 gegužės 26 d., 09:59
Kartais alkis gali virsti puikiu įkvėpimu, o santaupų nebuvimas suteikia kūrybiškumo pagaminti ką nors skanaus namuose. Visada žinojau, kad niekada nereikia persistengti, ir iš tiesų - kartais net patys paprasčiausi dalykai gali būti kur kas šaunesni už tuos, neva ypatingus.
Šviežių abrikosų ir džiovintų spanguolių pyragas
Trečiadienis, 2010 gegužės 19 d., 09:13
Problemos, tarsi skalbiniai mažame Italijos namų kvartale, kabo prismeigtos ant storos baltos virvės ir džiūsta saulės šviesoje. Žinau, kad iš tiesų jų nėra, kaip ir daugelio kitų dalykų, kuriuos prisigalvojame kartais iš egoizmo, kartais iš neturėjimo ką veikti, kartais bala žino kodėl. Kada viskas aplink nusibosta, ir nebedžiugina net šviežias croissant su šokoladu, man norisi pabėgti kur nors į pievas, atsigulti po žydinčia obelim ir susitaikyti su savimi bei pasauliu. O tada grįžti namo, liūdnai žvilgtelėti į jau spėjusias apdulkėti kepimo formas ir vėl tyliai grįžti prie seno įpročio – kepti, kai būna labai gera arba liūdna. Tačiau aš nenuvertinu liūdesio. Kartais didelis džiaugsmas iš pradžių ateina su jo kauke.
|
Patikrinkite, ar gerai įvedėte elektroninio pašto adresą!
|
