Virtuvės virtuozė
Mėgstu imbierinę arbatą, šokoladą su avietėmis, valgyti košę mediniu šaukštu su spanguolėmis, vaikščioti be skėčio po lietų, sodinti prieskonines žolytes į mažus jaukius vazonėlius balkone, kepti geriems žmonėms meduolinius sausainėlius, leistis iš aštunto aukšto laiptais, o ne liftu, ilgai ir kruopčiai dėlioti prieskonių rinkinėlius ir juos rūšiuoti, naktį kepti saldumynus, daryti gerus darbus paprastiems žmonėms, įsisupus į šiltą paklodę miegoti pietų miego apsiniaukusią dieną, globoti išlikusius elfus ir dar daug daug.
Aš labai labai noriu, kad mano receptai būtų jauki ir paprasta vietelė lietingam liepos vidudieniui ar apšerkšnijusiam gruodžio rytui, vidurnakčio tyloje, ar vidudienio triukšme, temstant ar švintant. Linkiu jaukiai vartant receptus ieškoti įkvėpimo kažką sukurti ir savo virtuvėje. Su meile ir atidumu,
Brigita Bulsytė
http://www.tastyart.lt/
Aksominis kakavos tortas (4)
Ketvirtadienis, 2010 lapkričio 18 d., 08:52
Kai sapne supranti, jog sapnuoji, tuo pačiu supranti, kad viskas tik iliuzija. O jei jau taip, vadinasi viskas yra įmanoma. Vadinasi gali iš į bedugnę riedančio traukinio pereiti į medumi kvepiančią pievą. Jei jau patekom į iliuziją, kodėl nepavertus jos gražia? Vis tiek ryte nubusim, o šaldytuve jau lauks sėkmingai sustingęs (želatina niekada nebuvo mano draugė, tačiau nieko nėra neįmanomo) aksominis kakavos pyragas...
Itališka sriuba nuo peršalimo (3)
Pirmadienis, 2010 lapkričio 15 d., 10:23
Kartais mane apima beprotiškas hyperaktyvumas ir idiotiškas jaudulys dėl to, kad pasaulyje visko tiek daug, o laiko tiek mažai. Norisi nuskristi į Eliziejus laukus prisiskinti levandų ir - į Švediją pasigrožėti pašvaistėmis, ir - į Sidnėjų, tik dėl to, kad jo pavadinimas jau skamba kiek egzotiškai. Norisi sutikti saulėtus rytus Toskanoje kepant focaccia su saulėje džiovintais pomidorais...
Italija, filmas ir spagečių pietūs (3)
Pirmadienis, 2010 spalio 11 d., 08:44
Taigi, vieną saulėtą, šiltą ir vasarišką rudens dieną Italijoje sumąsčiau pažiūrėti dabar itin gausiai reklamuojamą „Manga, prega, ama" (liet. „Valgyk, melskis ir mylėk"). Aišku, turėjau susiprotėti, kad italai sugalvos filmą išversti į italų k. ir leisti be jokių subtitrų. Nusišypsojau ir nusitekiau karpyti ausimis, stengiantis bent esmę sugaudyti. Tačiau, laimei, žiūrint filmą kalbą suprasti kur kas lengviau, nei bandant susikalbėti gyvai. Man patiko filmo pradžia apie Italiją, pasirodė labai sava. Be to, gana keista filmui pasibaigus buvo išeiti iš salės. Apėmė lengvas, toks nuostabus džiaugsmas. Tarsi ir pats gali pabūti filmo veikėju. Čia ir dabar.
Rudeniškas daržovių pyragas (3)
Antradienis, 2010 spalio 05 d., 10:11
Kai už lango diena po dienos darosi vis šalčiau, o iš spintos tenka traukti seną apsiburbuliavusį paltą ir vilnonę skarą, mane apima kažkoks nesuprantamas džiaugsmas. Pavyzdžiui vėlyvą rytą virti kavą itališkame kavinuke vilkint pūkuotą chalatą su kapišonu (labai jį mėgstu, nes tada jaučiuosi truputį Jedi), arba vakarop, jau sutemus, įsisupus į rytietišką vilnonę skarą žiūėti mėgstamą serialą su dideliu puodu arbatos, smilkalams jaukiai vilnijant po kambarį... Man patinka gyventi. Ir man patinka ruduo. Ir man patinka vėl gyvent su mama, kai galiu pasisemti namų jaukumo kūrimo, maisto ruošimo, rūpestingumo ir viso kito moteriško gėrio.
Pats paprasčiausias ir rudeniškiausias obuolių pyragas (4)
Penktadienis, 2010 spalio 01 d., 09:49
Aš, kaip ir visi, kartais būnu nepatenkinta dėl to, kad saulė pasislėpė už debesų, o medžiaginiai bateliai permirko lietuje. Arba dėl to, kad tenka tempti 20 kg lagaminą kilometrą. Arba dėl to, kad prieš kelias dienas nupirktas kompiuteris jau susibraižė. Pasidarydavo pikta ant viso pasaulio, jis man atrodo neteisingas. Bet tiesa yra ta, kad pasaulis nesikeičia, tik mes galime į jį reaguoti arba ne. Laimė neateina iš aplinkos, laimė ateina iš mūsų. Ir jei ta laimė tokia stipri ir mylinti, ji gali ištirpdyti net tik mūsų pačių, bet ir kitų pyktį.
Stebuklinga sriuba iš visko ir su meile (2)
Penktadienis, 2010 rugsėjo 03 d., 13:52
Kartais vėjas niekšiškai atidaro visus langus, baltos užuolaidos mistiškai suplėvesuoja nuo aukštų lubų ir užgęsta žvakės. Gatvės vidurdienį netikėtai tampa tylios ir į žemę nostalgiškai gula vėsus, gelsvas ruduo. Jeigu esi vienas, daug ko gali prisigalvoti, nusekti paskui liūdesį pilkšvais takais ir romantiškai prisiminti vidurvasario saulę, kur plieskiantis karštis buvo nepakeliamas, o dabar vėl tampa išsvajotu... Tada susirenkam namie, kur karaliauja jaukumas ir krykštaudamos bandome įžiebti senovišką orkaitę, kad išvirtume milžinišką puodą naminės sriubos.
Trupininis pyragas su slyvomis
Šeštadienis, 2010 rugpjūčio 28 d., 00:20
Praėjusią savaitgalį nusipirkau be galo mielų servetėlių (žr. nuotr.). Man patinka rasti visokių mažų smulkmenų. Dar neseniai išdrįsau aplankyti Kalvarijų turgų, kur susimedžiojau senovišką peilį ir sidabrinę šakutę. Nustebino tai, kad sendaikčių turguje kainos panašios į sendaikčių krautuvių, todėl nusprendžiau eiti tiesiai į krautuvę.
|
Patikrinkite, ar gerai įvedėte elektroninio pašto adresą!
|
