Virtuvės virtuozė
Mėgstu imbierinę arbatą, šokoladą su avietėmis, valgyti košę mediniu šaukštu su spanguolėmis, vaikščioti be skėčio po lietų, sodinti prieskonines žolytes į mažus jaukius vazonėlius balkone, kepti geriems žmonėms meduolinius sausainėlius, leistis iš aštunto aukšto laiptais, o ne liftu, ilgai ir kruopčiai dėlioti prieskonių rinkinėlius ir juos rūšiuoti, naktį kepti saldumynus, daryti gerus darbus paprastiems žmonėms, įsisupus į šiltą paklodę miegoti pietų miego apsiniaukusią dieną, globoti išlikusius elfus ir dar daug daug.
Aš labai labai noriu, kad mano receptai būtų jauki ir paprasta vietelė lietingam liepos vidudieniui ar apšerkšnijusiam gruodžio rytui, vidurnakčio tyloje, ar vidudienio triukšme, temstant ar švintant. Linkiu jaukiai vartant receptus ieškoti įkvėpimo kažką sukurti ir savo virtuvėje. Su meile ir atidumu,
Brigita Bulsytė
http://www.tastyart.lt/
Varškės apkepas su slyvomis
Antradienis, 2011 vasario 08 d., 00:31
Ar pastebėjote, kad nesvarbu kiek besirūpintume, viskas vienaip ar kitaip vyksta savaime? Nesvarbu, kiek jaudinamės ar kiek planuojame, reikalai tarsi patys savaime susitvarko. Kartais, kai per daug kažkuo rūpinamės, tik dirbtinai sukeliame sau problemų. Galima netgi atlikti tokį eksperimentą – kai atsiranda kažkoks rūpestis, visiškai dėl jo nesijaudinti ir apie jį negalvoti, o vėliau stebėti, kaip viskas išsisprendė. Aš tikiu, kad gyvenime geriausi dalykai įvyksta be pastangų ir spontaniškai!
Bananų ir medaus duonelė
Penktadienis, 2011 vasario 04 d., 09:31
Kartais trumpalaikis kažko neturėjimas padeda mums įvertinti dalykus. Užuot besidžiaugdami tuo ką turime, dažniausiai žvalgomės į tai, ką turėjom arba svajojam apie tai, ką kažkada galbūt įgysim. Aš irgi ne išimtis, būtent dėl to ne visada pastebiu koks mielas ir jaukus pasaulis mane supa.
Vištienos ir kokoso pieno sriuba (2)
Pirmadienis, 2011 sausio 17 d., 09:45
Vėlyvą rytą, pusryčiavau veidu į silpną saulę, kurią užstojo tamsios medžių šakos. Karts nuo karto pro juos praskrisdavo juodų varnų būrys, o apačioj žėrėjo plonas sluoksnis sniego. Ir tik tada, kai pro visą parką žiūrėdavai tiesiai į saulę, suprasdavai, kad nesvarbu, kokio tankumo šakos ją užstoja, jei žiūri tiesiai, gali matyti ją ir tik ją. Savotiška optinė apgaulė. Ir tik tada pajutau, jog saulė taip pat stebi mane. Visada stebėjo, kantriai laukdama, kol ir aš pažvelgsiu pro šakas.
2 in 1: Du makaronų su daržovėmis receptai (2)
Pirmadienis, 2011 sausio 03 d., 10:34
Mano širdis negali atsistebėti kokie nuostabūs gali būti žmonės. Kurie mato, kad apgaudinėji save, kad nuklysti kažkur, kad pateisini savo ir kitų idiotiškumą, ir nematai Tiesos, bet tyli. Nes myli ir kantriai laukia, kol atsibusi...
Kepta antis a l’orange ir persikų šerbetas
Pirmadienis, 2010 gruodžio 27 d., 10:19
Kokie keturi metai iš eilės vienintelis dovana kurios troškau Kalėdoms buvo sniegas. Snieguotos eglių viršūnės, miško takeliai, apsnigtos autostrados ir snaigių sukūriai besisukantys po šiltais miesto žibintais. Ir dar norėjau, kad snigtų prieš Kalėdas, tam, kad šventinės nuotaikos prasidėtų kelioms savaitėmis anksčiau. Taip seniai jau to nebuvo...
Citrininiai sviestiniai sausainiai (2)
Antradienis, 2010 lapkričio 30 d., 12:43
Kai pirmieji medžiai pasipuošia sniego kepurėmis ir ant palto skverno užkrinta pirmoji snaigė, nori nenori pradedi jausti jau spinduliuojančią Kalėdų dvasią. Tada vakarais gelbsti skandinaviškas vilnos megztukas, puodelis imbiero arbatos su medum ir citrina, bei vilnonės kojinės.
|
Patikrinkite, ar gerai įvedėte elektroninio pašto adresą!
|