moteris.lt
Tomas Kiauka   |   Visi blogai
Naujajame numeryke skaitykite
Prenumeruokite
MOTERIS


Tomas Kiauka

Tekstai, kurie nekeičia pasaulio, kurių galėjo nebūti, kurių nebūtina skaityti.

Nepasiekiamoji (74)

Antradienis, 2009 rugpjūčio 04 d., 00:01

Nicole Kidman žvelgia į Klaipėdos senamiesčio gatvelę. Blyškiai žydrame fone jos efemerišką veidą glosto švelnios, lengvos šviesių plaukų sruogos, o akys šiek tiek ryškesnio melsvumo nei fonas. Pasirėmusi į kažkokį neapčiuopiamą spindintį paviršių, žaviai nuobodžiaujanti, nukreipusi žvilgsnį nuo kasdienio, pilko gatvės gyvenimo. Jos nedomina eismo įvykiai, išdidžiai aukštakulniais kaukšinčios vienodo kirpimo patelės (pardon, panelės), piktas bekojis elgeta, kasdien prašantis išmaldos toje pačioje vietoje, kartais nusispjaunantis pavymui nedosniam praeiviui.

Ko (ne)nori moterys (11315)

Pirmadienis, 2008 lapkričio 10 d., 00:01

„Nu koks durnius, gal baigsi?" - vaizduodama be galo įsižeidusią išstenėjo Dovilė, kai aš, nusižiūrėjęs, ką daro šauniausi mano darželio draugai, be ceremonijų pakėliau jai sijonėlį. Taip pirmą kartą artimiau susipažinau su priešinga lytimi, nors tada ne kažin ką išvydau ir supratau. Beje, nesupratau, ir kodėl Dovilė taip priekaištingai į mane žiūrėjo, nors jos nurodymui paklusau. Tada dar nebuvau skaitęs apie paslaptingą moterų pasaulį ir nežinojau, kad jų vartojami žodžiai ne visada atitinka tikrąsias reikšmes.

Chroniški anachronizmai prie puodelio kavos (44)

Ketvirtadienis, 2008 spalio 16 d., 20:47

Tai nutiko troleibuse. Gal ir jums taip buvo? Jei ne, tai bus, patikėkite. Tiesą sakant, nieko ypatingo nenutiko. Jauna moteris, atsilaisvinus sėdimai vietai, paklausė, ar aš nenoriu atsisėsti. Pokštas, pamaniau. O gal "kabina"? Mane atvėsino jos veido išraiška. Iškart supratau, kad manimi ji tikrai nesidomi, - tepasakė tai, ką norėjo pasakyti. Moters balsas skambėjo abejingai - kaip toks, kuriam įprasta kartoti socialine norma tapusią frazę. Taip skamba kasininkės balsas, kai linki gero vakaro tiesdama sąskaitos čekį ir grąžą.

Mažasis kojos pirštelis (10)

Šeštadienis, 2008 spalio 04 d., 17:48

Stebėti pasaulį beprasmiška ir gražu. Įrėmintas kavinės vitrinoje, siurbčioju kavą ir žvelgiu į „anapus“. Už stiklo, reikalų pasaulyje, nepaliaujamai cirkuliuoja pavasario įgelti dvikojai pavidalai. Mano žvilgsnis užkliūna už aukštos ryškios nepažystamosios vyzdžių, šie čia pat manimi nesvetingai nusikrato. Spėju perskaityti: “Velniop! Ar nematai, koks š.... aplink?” Tačiau ryžtingos jos kojos, raudonų plaukų vėliavos, tauriai nusitrynęs juodas odinis švarkelis, pakibęs ant raktikaulių kontūrų, kalba sava kalba, visiškai nederančia prie veido išraiškos.