Svajonės pildosi!

Sveiki, noriu pasidalinti savo patirtimi, pakeitusia mano gyvenimą.    

Sakoma, jog viskas, kas mūsų gyvenime nutinka, nutinka ne šiaip sau, ne be reikalo. Matyt ne šiaip sau ir mano gyvenime nutiko įvykis, kurio pamiršti neįmanoma, o ir nesinori. Bet apie viską iš pradžių...

Kantriai ir ilgai dirbusi sekinantį darbą, vasarą nusprendžiau pailsėti kaime. Tačiau likimas lėmė, jog planai pasikeitė. Mat kartą prie garuojančios mėtų arbatos puodelio netyčia su drauge išsikalbėjome apie savo neįgyvendintas svajones. O išsitarusios radome ir vieną bendrą svajonę, kurią nutarėme kartu ir įgyvendinti. O toji svajonė – aplankyti kokią nors egzotišką šalį, pamatyti joje ką nors gražaus. Neilgai svarsčiusios nusprendėme vykti į senovės civilizacijų lopšį – Graikiją. Paskubomis susikrovėme lagaminus ir, pasinaudojusios paskutinės minutės pasiūlymu, jau kitos dienos ankstyvą rytmetį sėdėjome lėktuve, pačios dar beveik netikėdamos tuo ką darome – pirmą kartą keliaujame už tėvynės ribų.

Nusileidus lėktuvui mus pasitiko karštai kepinanti saulė, žydras dangus ir pasakiško grožio gamtovaizdis. Šalis mus iš karto pakerėjo. Ne mažiau šilti, mieli, draugiški pasirodė ir vietos gyventojai. Viešbutuke, kuriame apsistojome, itin paslaugus personalas suteikė visą mus dominusią informaciją apie vietovę, jos lankytinas vietas.

Paklausite, o kaip jaučiausi aš? Graikijoje pasijutau tarsi pasakoje – kaip pelenė, patekusi į princo rūmus ir nuo tų rūmų spindesio netekusi amo. Akį traukė egzotiški, mūsų šaliai neįprasti augalai, didingi kalnų masyvai, akmenuota jūros pakrantė. Pamalonino ir vyrų dėmesys.

Vakare su drauge sėdėjome vietinės kavinės lauko terasoje, gėrėjomės puikiu reginiu, kai mus užkalbino du jauni, patrauklūs, gerai angliškai kalbantys vyrai. Prisėdo. Susipažinome. Atradome bendrą kalbą. Pažintį pratęsėme vietiniame naktiniame klube.

Ir kas galėjo pagalvoti, jog pirmas vakaras egzotiškoje šalyje atneš ne tik daug įspūdžių, bet ir trumpalaikį, kurortinį romaną? Juk esu gana konservatyvių pažiūrų ir šiaip į kurortinius romanus visada žiūriu skeptiškai. Deja, taisyklės turi išimtis. Ir tai buvo viena jų. Aš patyriau vienos nakties nuotykį su man nepažįstamu vyru, man nepažįstamoje, tačiau kerinčioje šalyje.

Atsidūrusi viena su labai simpatišku naujuoju draugu (mat bičiulė pasiliko linksmintis klube, o mes išėjome pasivaikščioti jūros pakrante), pasidaviau akimirkos žavesiui. Šaltą protą nustelbė emocijos, todėl apie nieką nebegalvojau. Tik sėdėdama ant jūros kranto ir stebėdama žvaigždes netikėtai pajutau naujojo draugo netikėtą bučinį, stiprias rankas ir ... pasidaviau aistrai. Juos prisiminus dar ir dabar per kūną nubėga šiurpuliukai.

Kaip viskas netikėtai prasidėjo, netikėtai ir pasibaigė. Namo grįžau kartu su drauge, tačiau jau kitokia nei anksčiau. Savy nešiojau paslaptį. Paslaptį tos nakties. Neįtikėtinos nakties. Viskas, kas nutiko buvo netikėta, nesvajota, bet tikra. Vienos nakties nuotykis. Pelenės virtimas princese. Susitikimas su princu.

Niekada nepamiršiu tos šalies ir tos nakties. Juolab, kad ta šalis ir ta naktis man padovanojo nuostabią dovaną –vaikelį.

Taigi nebijokite svajoti ir įgyvendinti svajonių, nes kartais svajonės pildosi su kaupu.

Jurgita V.