Nesugebėjau pagimdyti sveiko kūdikio(20)Trečiadienis, 2011 lapkričio 02 d.  Glaudžiau savo kūdikėlį, tyrinėjau jį akimis, bandžiau suvokti, kas ne taip... Mano, mamos, akys nenorėjo to matyti, o širdis suvokti. Negalėjau nei valgyti, nei miegoti. Jaučiausi nevisavertė moteris, nes nesugebėjau pagimdyti sveiko kūdikėlio.
Visas pasaulis tarsi mirė, svajonės sudužo. Iš paskutinių jėgų klaupiausi ant kelių ir pykau ant Dievo, viso pasaulio, klausiau: „Kodėl man taip atsitiko?“ Gėda, bet, prisipažinsiu, buvo minčių atsisakyti kūdikio, maniau, taip bus lengviau, bijojau aplinkinių reakcijos, svarsčiau, ar draugas nepaliks... Beje, kai sužinojo, kad vaikutis gimė turėdamas Dauno sindromą, iškart pareiškė, kad nesveiko vaiko jam tikrai nereikia, bus gėda giminėms parodyti. Visi jausmai išgaravo, nebeliko nei meilės, nei supratimo, vien priekaištai: „Kam vaikui kažką pirkti, jis nesveikas, nesupranta.“ Kaip greitai visi „nurašė“ kūdikėlį, o juk jis irgi turi širdį, norus, gebėjimus. Džiaugiuosi, kad laikui einant mano širdis nugalėjo baimę!
Pamilau jį, kai dar buvo mano įsčiose. Neslėpsiu: žinia apie vaiko ligą iš moters gali atimti viską, „privesti“ iki šoko būsenos. Atsigauti reikia be galo daug laiko ir pastangų. Skaudžiausia, kad dauguma visuomenės netoleruoja ir net smerkia „kitokius“. Ir ne tik paprasti žmonės, bet ir gydytojai, švietimo sistemos atstovai. Štai gydytojo žodžiai: „Čia ne kūdikis, čia dauniukas.“ Jei mano sūnui pakyla temperatūra, gydytojas neskuba rašyti vaistų, net apžiūrėti, suprask, skubame gydyti sveikus vaikus, turintį negalią – tik po jų. Tik tada, kai tavo šeimoje kažkas nutinka, pradedi suprasti kitą. Iki tol tik šaipomės ir užgauliojame.
Darželių direktorės, nors turėtų integruoti vaikus, turinčius negalią, taip pat kartoja: „Nesveikas nepritaps, tegul lanko neįgaliukų darželį, būna tarp tokių pačių.“ O juk mes, vaikučių, turinčių negalią, mamos, žinome, kad jie greičiau visko išmoksta būdami tarp sveikų vaikų. Būna, mamos pačios „kitokiam“ vaikučiui neleidžia bendrauti su sveikais, nes bijo, kad bus užgauliojami. Bet juk vaikams visi lygūs: jie nesirenka, kuris protingesnis, tiesiog draugauja ir žaidžia, dalijasi savo vaikiška patirtimi. Juk ir jūsų, mamos, sveiki vaikučiai bendraudami su „kitokiais“ taps jautresni ir nuoširdesni, išmoks globoti, užjausti, padėti. Taip keičiasi mūsų požiūris, taip pradedame suprasti kitą. Vaikutis, kuris ateina į šį pasaulį, nesirenka nei socialinės padėties, nei tėvų – ateina ir viskas. Kiekvienai mamai skaudu, kai jos vaikutis yra užgauliojamas ar skriaudžiamas, ypač skaudu, kai pirštu badomas ir taip jau likimo nuskriaustas mažylis. Jo mama jaučia dvigubą skausmą. O juk, užuot skaudinęs, praeivis mamai ir jos vaikučiui galėtų nusišypsoti. Kokia tai būtų parama mamai!
Visi gyvename po viena saule, vietos turėtų užtekti visiems. Taip ir būtų, jei būtume nuoširdesni, geresni, supratingesni. Jei nebūtų taip, kaip sakoma: „Svetimo skausmo nebūna.“ Rašau ir mąstau, ar supras kas nors, ką aš norėjau pasakyti. Ar palies šis laiškas žmonių širdis? Ar ir toliau liksime vieni su savo skausmu? Tikiuosi, kad bent vienas ar du žmonės pakeis požiūrį. Nes ir tai bus labai daug. Nebejutau ir nebegirdėjau nieko. Ilgai gyvenau nesuprasdama, kad gyvenu. Maniau, kad sapnuoju košmarą, iš kurio negaliu pabusti ir pasakyti, jog tai sapnas... Mama Romena Pilibaitytė
„Jaučiausi nevisavertė moteris, nes nesugebėjau pagimdyti sveiko kūdikėlio“ 
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Ana 2011 gruodžio 09 d. 14:52:25
Gerb. Romena, <br/> perskaičiau ir einu pasakyti: - Aš netekau savo dukrelės, jau dvide6imt penkti metai - negaliu jos pamiršti. Gyvenimas nebe toks ir aš - dužusi be savo mergytės, lyg viena ranka nukirsta. Nepasiduokite, Dievas Jums davė vaikelį, glauskite. Eikite pakelta galva ir nekreipkite dėmesio į tokius, kurių lūpose kreiva šypsena, geras žmogus tik parems Jus morališkai. Taip, mūsų valstybėje nesupranta, kad tai yra gyvybė, tai yra gyvenimas ir Jūsų vaikelis - Žmogus. Jūs turite būti stipri už du. Jau tai, kad davėte jam gyvybę, pagarba. Įrodykite, kad esate ne blogesnė mama už kitas, kad mylite ir atiduodate viską. Negailėkite savęs, nes Jūs - verta pagarbos Motina. <br/> MAMA, (tai yra lyg negimusio kūdikio laiškas. Sako, jei nužudai, Dievas vaikelį glaudžia, bet jis būna aklas, negali matyti mamos ir jos ilgisi) Kur aš esu - užtenka visko, Dievulis mano daliai - geras. Širdis jo - rojaus vaisiais dera, Kalba, kad akys - šviesa tviska. <br/> Neaugu tik, toks pat, mažytis. Svajot - išmokau, nors ir skleidė Naktis aklumą, brangų veidą - Viliuos, nors kartą, pamatyti. <br/> Supuosi debesies laively, Mintys nupiešia jauną, gražią, Gal jos - spalvingieji miražai, Meilei nėra uždrausto kelio. <br/> Į delną Dievas pasodinęs, Kelią man į tave parodo. Nesuptas, neglaustas, negimęs – Sergėju mūsų sapno sodą. <br/> Tikiu, jauti, kaip apkabina Kaklą sapne vis mano rankos, Bučinys skruostą padabina, Glundu, širdis nerimsta, trankos. <br/> Dalies savęs, žinau, neteko, - Nesmerkia lūpos, kad galėtų, Žiedlapiais nubarstau vis taką, Surast mane, kad jai padėtų. <br/> Ausrai 2011 gruodžio 01 d. 22:05:33 Sveiki, suprantu Jusu skausma vaiko gimimo diena. Man irgi teko visu pirma isgirsti neaiskia diagnoze, o tik veliau suzinoti vaiko lyti. Noreciau tik pasakyti del meiles. Kartais mamu meile tokiems vaikam yra nenaudinga nei mamai, nei jos vaikui. Daznai mamos visa savo demesi skiria vaiko lepinimui, o ne situacijos keitimui. Mano atveju vaikas galejo nevaikscioti, jei as buciau paisiusi jo patogumo ir komforto. Jus neisivaizduojate kaip sunku buvo kankinti savo vaika, matyti ji pries/po operacijos ir vel kankinti, taciau... pusantru metu jis gana tvirtai vaiksciojo, o treju visiskai tvirtai "stovejo ant koju". As dar matau jo koordinacijos neatitikima normoms, taciau aplinkiniai (net dauguma gydytoju) to net nepastebi. Mielos mamos, yra atveju, kai kaiko pakeisti neimanoma, taciau visada yra kazkas, ka galima pakeisti. Kartais geriau pakankinti vaika ir veliau issiverkti kruvinom asarom, nei veliau gailetis to, ko nepadarei. Brangios mamytes, nepamirskite teciu. Is savo gan dideles patirties su "neigaliu" (o kas yra igalus?) vaiku seimom galiu pasakyti, kad teciai daznai palieka seimas del to, kad mamos skiria visa demesi tik vaikui. Juk vyrai dazniausiai - mazi vaikai. Jie nera tokie stiprus kaip mes - mamos. P.S. Nebijokite palikti vaiko kitiems ir skirti demesio sau - tik pailsejusios busite stiprios. Ausrai 2011 gruodžio 01 d. 21:01:07 Sveiki, suprantu Jusu skausma vaiko gimimo diena. Man irgi teko visu pirma isgirsti neaiskia diagnoze, o tik veliau suzinoti vaiko lyti. Noreciau tik pasakyti del meiles. Kartais mamu meile tokiems vaikam yra nenaudinga nei mamai, nei jos vaikui. Daznai mamos visa savo demesi skiria vaiko lepinimui, o ne situacijos keitimui. Mano atveju vaikas galejo nevaikscioti, jei as buciau paisiusi jo patogumo ir komforto. Jus neisivaizduojate kaip sunku buvo kankinti savo vaika, matyti ji pries/po operacijos ir vel kankinti, taciau... pusantru metu jis gana tvirtai vaiksciojo, o treju visiskai tvirtai "stovejo ant koju". As dar matau jo koordinacijos neatitikima normoms, taciau aplinkiniai (net dauguma gydytoju) to net nepastebi. Mielos mamos, yra atveju, kai kaiko pakeisti neimanoma, taciau visada yra kazkas, ka galima pakeisti. Kartais geriau pakankinti vaika ir veliau issiverkti kruvinom asarom, nei veliau gailetis to, ko nepadarei. Brangios mamytes, nepamirskite teciu. Is savo gan dideles patirties su "neigaliu" (o kas yra igalus?) vaiku seimom galiu pasakyti, kad teciai daznai palieka seimas del to, kad mamos skiria visa demesi tik vaikui. Juk vyrai dazniausiai - mazi vaikai. Jie nera tokie stiprus kaip mes - mamos. P.S. Nebijokite palikti vaiko kitiems ir skirti demesio sau - tik pailsejusios busite stiprios. MANAU 2011 lapkričio 16 d. 08:34:53 ta Romena yra visai ne mama, o rasytoja, gyvenanti UK. Pagooglinkit ir suzinosite. Ieva 2011 lapkričio 15 d. 20:59:25 Miela, Romena, Su visa pagarba didelis "respektukas" jums. Nesu daug patyrusi vaiku reikaluose, nes ju pati dar neturiu, nors noreciau, visgi, jumis zaviuosi ir didziuojuosi. Esate iskirtiniai stipri. Su dievo pagalba stiprybes jums ir suneliui. Lina 2011 lapkričio 15 d. 16:33:24 As asmeniskai nesidalindziau tokiu skausmu viesai.Visi gi supranta tokia situacija.Nes pirma ir ne paskutine auginate vaika su tokia liga ar kitokia kokia liga.Jokie komentarai,jokios uzuojautos zodziai tikrai nepades.Zmogus pats turi spresti klausyma kaip pradeti gyvenima su tokiu ligoniu.Pasakysiu tik viena-tureti stiprybes,kantrybes ir stengtis valdyti emocijas.Taip yra sudeliota :dievas paskirsto ne visiems po lygiai ,o taip kaip gali. oi oi 2011 lapkričio 15 d. 16:08:23 Kaip viskas is tolo gražiai atrodo. Tai dovana, tik stipriems tėvams ir t.t. Taip, darželyje atrodo, kad myli. Neišskiria. Bet vaikai auga, jie mokosi skaityti, sako eilėraščius, dainuoja, eina į mokyklą, vieni geriau, kiti blogiau. O tavo - stovi vietoje, vos pralemena kelias eilutes, būryje nesusigaudo. Aplinkiniai džiaugiasi pasiekimais, o tu tyli. Ką gali pasakyti -kad tavo 7 metų vaikas vos ne vos surezga sakinį, kad išmoko vieną stulpelį. Niekas nenori su juo draugauti (gerai, kad nors nesišaipo). Taip, tu jį myli, taip, jis tau teikia daug džiaugsmo. Bet tikrai nėra lengva. Kiekviena diena kupina skausmo, ir niekada nenurimsi. Apie ateitį atkakliai stengiesi negalvoti ausra 2011 lapkričio 15 d. 14:59:41 Labas Romena, suprantu tave 100%, kadangi taip kaip ir tu auginu dukra, su lengva negalia.Bet pasaulis kaip ir tau man apsiverte aukstyn kojom, kai pirmieji isgirsti zodziai is gydytoju lupu (nepamenu nei ju vardu, nei veidu) buvo jusu vaikas apsigimes, jie pradzioj net nepasake kas gime dukryte ar sunus, sie zodziai ir balsas migloje mane persekiojo ne vienerius metus kasdien....kaip ir tave mane kankino ir baime ir gedos ir nepilnavertiskumo kompleksas, gailestis sau ir dukrai. Bet pasaulis ne be geru zmoniu ir netik is artimuju rato, daugelis mus palaike, padejo... Taciau tu pati turi susivokti, kad tai kaip issukis, dievo dovana, jei tu mylesi savo mazaji zmogeliuka toki koks jis yra, tada pamils ji visi ir aplinkiniai... Ne gaileti, dejuoti, tik myleti, nes tai galinga jega ji kalnus nuvercia... Visa tai sakau tai is savo patirties, o ne kaip zmogus kazka stebintis is sono. O del nevisavertiskumo tu klysti, nes dievas tokius vaikuciu duoda tik labai stipriems tevams. es 2011 lapkričio 15 d. 14:18:44 Stiprybes! Tik labai gaila, kad Lietuvoje zmoniu poziutis i KITOKIUS vaikucius, labai zemo lygio. Pati gyvenu kelias desimtis metu uzsienyje. Cia KITOKIE vaikuciai priimami normaliai, jie turi geras spec. mokyklas, jie vystosi, gyvena tarp savu draugu. Neseniai teko su tuo susidurti, nes padejau draugei, kuri turi neigalu vaikuti. Drauge negali atsidziaugti, kad atvyko i sia sali, nes jos vaikas gyvena pilnaverti gyvenima. Jis ruosiamas ateiciai, jis gyvena sveiku vaiku gyvenima mokykloje. Kuo as irgi labai dziaugiuosi. Taip, zmones dabar ziaurus, bet juk gyvenimas eina sava vaga. O kovoti tenka ir uz sveikus vaikus, kad kiti sveiki, bet ziaurus ir pikti vaikai ju neengtu. Nes dabar tevai susikoncentrave i darbus ir pinigu uzdirbima, bet ne i seima ir vaiku auklejima. Sekmes ir nenuleiskite ranku. Burkites su kitais teveliais, kurie turi neigalius vaikucius, ieskokite pagalbos skandinavu neigaliuju profsajungose ir pamatysite, Jus viska iveiksite. tiesų tiesa 2011 lapkričio 15 d. 08:57:33 Tik viena reikia atsiminti, kad likimas visada atsisuka prieš tuos kurie daro bloga kitam ( ir visai nesvarbu ar tai fizinis veiksmas ar ištartas blogas žodis).VISADA ATSISUKA LAZDA KITU GALU VISAI NESVARBU PO KIEK LAIKO Tikrove kiekvienas suvokia savaip 2011 lapkričio 14 d. 19:24:01 Perskaiciau komentara,kad neverta guosti sio laisko autores,nes tikrove yra ziauri,o paguodos zodziai nenuosirdus.Kas kitokiu vaiku nepriema kiti vaikai,pedagogai ir gydytojai. Drisiu nesutikti.mano dukra lanko darzeli, ir jos grupe lanko berniukas su dauno sindromu.Daznai matau,kaip elgiasi su juo kiti vaikai.Is ryto jam atejus i grupe visada pribega keli berniukai ir nusiveda prie dezes su zaislais.Po pietu mergaites pasiema uz rankos ir nusiveda i virtuvele nunesti nesvarius indus. beveik niekada nemaciau,kad jis zaistu vienas.mano dukra kartu su juo lanko logopedes uzsiemimus ir sako kad jis geras ir linksmas,moka piesti ir delioti paveikslelius.Grupes aukletojos visada prieina prie jo tevu ir pasakoja ka naujo jis ismoko ar nuveike per diena,kokios nuotaikos buvo,ar gerai valge ir miegojo. Man atejus i grupe pasiimt dukros, jis taip pat daznai pribega parodyti man koki nors zaisliuka.Nuosirdziai dziaugiuosi ji matydama ir nuosirdziai lenkiu galva pries jo tevus:) Gretai - Rita 2011 lapkričio 14 d. 15:10:10 Greta, tikriausiai Jūs dar ne mama, kad tokį komentarą parašėte. Bet tikiu, kad būsite, o gal jau esate, labai nuostabi mama. Mano nuomone, mes neturime tokios teisės spręsti, kurie kūdikėliai gali išvysti pasaulį, o kurie ne. Kaip apskaičiuoti, kad šis tinkamas, o anas ne? Manot viską galima apskaičiuoti tyrimais?? Dievas dažnai juos pakoreguoja į vieną ar kitą pusę. Juk ir ne visų sveikų vaikų likimai susiklosto sėkmingai, o nauja gyvybė toks stebuklas, kad jokiam kitam žmogui nederėtų pakelti rankos prieš ją. Laiško autorė - Mama iš didžiosios raidės, linkiu Jums sulaukti kuo daugiau šypsenų iš aplinkinių vaikų ir suaugusiųjų, kad tai Jus džiugintų :) Mama 2011 lapkričio 14 d. 13:40:45 Kuo tolyn,tuo aiškiau suvokiu,kad mūsų krašte žmonės žiaurūs,nes yra tamsūs ir pikti,kaip toje pasakoje apie Žilviną ir Eglę... uzjauciu 2011 lapkričio 13 d. 23:36:41 Zinau seima, kurioje vyras su zmona susitare dar laukiant kudikio, jog jei gims nesveikas vaikutis, jo namo neparsives - tik nezinau , kokio laipsnio ta nesveikata... Aciu Dievui, viskas buvo tvarkoje, uzaugo sveikas ir tvirtas vyras. (O gal taip nebuvo?) Greta - 2 vaiku mamai 2011 lapkričio 13 d. 20:32:29 taip, gerai supratot Hiena 2011 lapkričio 13 d. 18:21:07 Dauno sindromą turi ne Jūsų vaikas, bet jo vadinamas ,,tėvas". Pirma, vaikas iš jo šią ligą paveldėjo, antra, tos būtybės elgesys gimus vaikui, tą akivaizdžiai įrodė. Stiprybės Jums. Aneta 2011 lapkričio 13 d. 17:04:28 Sis laiskas labai sujaudina ir pagalvojus ar sio vaiko tetis yra vyras... deja ne,... vyrai stipresni o jis neisnesa to kad jo vaikui sunku, reikia mamos ir tevo.... sunku jums, linkiu sekmes ir daug daug stiprybes. mamule 2011 lapkričio 12 d. 21:49:00 Visi vaikuciai tokie kokie yra, visi jie savotiski, gyvena savo tempu, nereikia vaiku lyginti, visu pirma jis yra vaikas kaip ir visi kiti- viena diena linksmas, kita-oziuojasi... Juk ne diagnoze svarbiausia. Gaila, mama jo varduko neparase. Stiprybes mamai ir drasos pripazinti ir suprasti, kad jos sunelis nera blogesnis uz kitus! Jis savaip supranta pasauli, bet jis pats nuostabiausias mamai, o man kaip aplinikinei jis ra visu pirma vaikas ir tiek... kaip ir visi:) stiprybes 2011 lapkričio 12 d. 20:46:25 Stiprybes Jums! ziaurus tas gyvenimas, bet kiekvienas gauna savo likima ir turi moketi priimti visus issukius ir negandas..... Gretai- 2 vaiku mama 2011 lapkričio 12 d. 17:08:02 Ka jus siulote kai gimsta dauniukas? Kisti ji po velena? Tyrimais galima nustatyti kai kuriuos apsigimimus bet ne 100%, be to jaunoms moterims iki 35iu tyrimai nerekomenduojami jei nera seimoje apsigimimu, nes rizika pakenkti nestumui kazkokia yr akaip suprantu, o apsigimimo tikimybe labai maza. Jei Jums gimtu dauniukas tia turbut uzmigdytumete ji kaip sena suni jei teisingai supratau? |
||
   
|
