Laiko valdymas remiantis džiunglių įstatymais

Įsispyrus į XXI amžiaus šimtamylius batus, be stebuklingo burtažodžio šviesos greičiu kyli į orą. Nuo greičio pučiasi ir raitosi skruostai, tarytum aušto spaudimo oro žarną tarp dažytų lūpų būtum įsigrūdusi. Hey, nieku gyvu nesidairyk, nes suvokusi, kad aplinkui tave tokios pat greituolės blaškosi, iš juoko prarastum pusiausvyrą. Ir pasileidus žemyn šimtametės pušies šakomis žengteltum ant žemės kaip pirkinių maišas. Neilgai ten gulėtum. Žiniuoniai baltais chalatais tau prirašytų spalvotų piliulių ir, užkėlę atgal ant skrajojančių kurpių, į pasaulį paleistų. O vaistukai tik regėjimą trumpam atimtų – tiesiog nežinotum, skrendi tu ar tiesiog kybai ore. 

O dabar tu, kuri skaitai šią eilutę, žinok: su šypsena ją rašiau. Nes nežinojau, kaip ramiau tau ištarti visatos džiunglių slaptažodį, kad, taip netikėtai užklupta, žemyn nenupultum. Taigi. Susikaupk, nes tuoj išgirsi žodžius. Kitokius, nei išrašinėja tie, kuriems baltais chalatais savo kompetenciją įrodinėti reikia. Žodžius, kuriuose slypi stebuklas.

Sustok. DABAR.  Sustok ir užsimerk. Laaaabai giliai įkvėpk. Sulaikyk orą plaučiuose. O dabar iškvėpk. Ir dar kartą. Giliai įkvėpk, sulaikyk ir iškvėpk. Pajausk savo pėdas, blauzdas, šlaunis, sėdmenis, pilvą, krūtinę, nugarą, stuburą, rankas, plaštakas, pirštus, kaklą, pakaušį ir galiausia veidą. Supranti, kiek fantastiškų sudedamųjų dalių tau priklauso? Ir visos jos nepadeda išspausti šypsenos... O gal aš klystu?

Taigi, išjunk savo mobilųjį telefoną, atjunk visus emailus, facebookus ir skaipus. Dabar tavo laikas. Sustabdytas laikas. O gal pasakysi, kad laiko tiesiog neturi? Toks posakis džiunglėms sukelia šypseną. Geriau jau sakytum: NENORIU. Nenoriu skirti laiko nei tau, nei sau, nes neliks laiko pačiam skubėjimui...

Tu dar čia?

Jei dabar galėtumei rinktis, kokios super jėgos norėtum? Skaitytum žmonių mintis? Vaikščiotum kiaurai sienas? O gal būtum nematoma? Giliai įkvėpk ir pagalvok. Kuo tavo jėga būtų ypatinga?, Kaip tu jaustumeisi? Kam ją naudotum? Kaip veiktų jėgos jungiklis – juk nenorėtum visą laiką būti nematoma... Kokią naudą tavo super galia atneštų tavo artimiesiems? Tavo šeimai, draugams? O kaip apsigintum nuo specialiųjų tarnybų, kurios žūt būt norėtų panaudoti tavo galias karo pramonėje?

Dar kartą giliai įkvėpk, sulaikyk kvėpavimą ir lėtai iškvėpk.

O jei tau būtų suteikta teisė pasirinkti bet kokį darbą? Ką darytum? Kuo užsiimtum? O jei tavo darbo užmokestis nepriklausytų nuo darbo pobūdžio – tarkim, bet kokiu atveju uždirbtum 10000 litų? Ar būtum banko valdytoja? O gal dailininkė? Dizainerė? O gal būtum mokytoja ar šeštadienio rytmečiais pasakotum iš nuostabos nustėrusioms užsieniečių porelėms apie mylintį Vilnių? Įsivaizduok save svajonių darbo vietoje. Kokia aplinka tave supa? Kaip tu apsirengus? Prie ko derini tuos kerinčius auskarus? Kaip atrodo tavo kelias į darbą? Ar vizualiai matai save?

Dar kartą įkvėpk. Sulaikyk ir lėtai iškvėpk.

Jei gimtadienio proga gautum nuosavą namą? Tiksliau, pinigų bet kokio namo statybai. Savo svajonių namo... Įjunk vaizduotę. Svajok. Koks būtų tavo pirmas žingsnis? Ar ieškotum žemės sklypo? Eitum pas architektus? O gal planuotum pati? Kur stovės tavo namas? Vieno, dviejų, trijų aukštų? Kaip atrodo stogas, langai? Kaip atrodo tavo miegamasis? Rūbų spinta? O kur židinys?

Vaikas, kuriam ne daugiau kaip 12 metų, tau labai vizualiai nupasakotų savo svajones ir mažai kur užsikirstų. Jam nebūtų sudėtinga apibūdinti bet ką. Paklausk savo vaikų. Jei neturi, aplankyk kaimynę ar giminaitę. Meiliai iškvosk jos vaikus, o po to išsiaiškink, kaip jie tai daro. Norint ko nors išmokti, reikia mokytis tik iš pačių geriausių.

Pafantazuok su vaiku bet kuria tema. Paprašyk, kad ir tave priimtų į vaizduotės kraštą. Geriausi argumentai – saldumynai ir kiti skanėstai. Jis gi ekspertas, o ekspertai paprastai žino, ko nori .

Su amžiumi žmogus stabarėja. Ypač savo vaizduotės ir fantazijų pasaulyje. Kažkaip nepriimtina svajoti suaugusiam žmogui...

Esu įsitikinęs, kad labai daug kas priklauso nuo mūsų vaizduotės. Kodėl?

Tarkim, pramiegojai ir labai vėluoji į darbą. Išlavinus savo vaizduotę, neprivalai lipti į tamsiąją pasekmių balą – kas dabar bus, dabar ant manęs rėks, kaip čia pasiteisinus... Lipk į skaidriąją balą ir įsivaizduok, kaip viskas klostosi, jei tu ateini pavėlavusi, tačiau nešina puokšte gėlių. Ištraukusi vieną žiedelį užsikiši sau už ausies. O visą puokštę su giliu reveransu, niūniuodama Vienos valsą, padovanoji savo vadovui. Pasveikini jį ir padėkoji, kad jis toks supratingas ir nepakartojamas... Taip įdarbinusi vaizduotę imsi geriau jaustis ir tikriausiai stabtelėsi prie gėlių prekystalio. Bent jau sau. Nes jei vėluoji, nėra didelio skirtumo tarp 15 ir 25 minučių. Pats faktas jau įvyko...

O dar tarkim, kad susipykai su artimu žmogumi. Smegenys it erzinantį filmą suka ir suka tą situaciją, kuri ką tik įvyko. Ir nuo to vaizdo tikrai geriau nesidaro. Jame tiek pykčio ir kvailos tuštybės...

O dabar giliai įkvėpus užsimerk. Įvertink savo būseną. Sugrįžk į tą situaciją. Atsuk konfliktą nuo pradžių. Ir dar kartą sugrok. Tik dabar prisimink kuo daugiau detalių: pastirusį it antena plauką ant oponento galvos, už lango paklydusią snaigę, viso konflikto baisumo nepaisantį urzgiantį skrandį... O dabar, atsukus nuo pradžių, įjunk kokią linksmą muzikėlę. Nudažyk keletą detalių kitokiomis spalvomis. Paryškink savo artimo išvaizdą. O gal jis dabar savo monologą dainuoja pagal tavo parinktą melodiją? Tu irgi neatsilieki? Ovacijos. Atbėga rožiniai kiškučiai ir įteikia jums puokštę gėlių, kurią jūs draugiškai pasidalinate ir sušlamščiate pusryčiams. O dabar šią situaciją padaryk dar keistesnę, juokingesnę. Ir taip 10 kartų.

Įkvėpk, sulaikyk kvėpavimą, lėtai iškvėpk. Užsimerk. Įvertink savo pėdas, blauzdas, šlaunis... Kaip pasikeitė tavo savijauta? Ir viskas dėka tavo vaizduotės, kuri moka nuteikti mus teigiamai. Kuri sugeba „užnuostabinti“ net pačias sunkiausias akimirkas.

Lavink vaizduotę. Per šilumą, meilę, juoką, džiaugsmą. Svarbu, kad primintum sau, jog būdama mergaitė mažai dėmesio teskirdavai tamsiesiems vaizduotės užkaboriams. O kas pasikeitė dabar?

Kuo daugiau svajosi ir kuo daugiau matysi pozityvių vaizdinių, tuo bus lengviau išgyventi nepatogiausią situaciją. Tuo smagiau bus klausytis fantazuojančių vaikų. Tuo labiau vieni kitus suprasite. O galiausiai tapsite vieno kraujo – jie ir tu...

Dabar jau gali įsijungti savo mobilųjį telefoną. Įsirašyk priminimą, kad kasdien ateinančias 14 dienų turėsi svajoti bent po 15 minučių per dieną. Išsiplėšk šį skaitalą ir duok perskaityti bent trims mylimiausiems žmonėm. Grupinis darbas visada atneša daugiau pridėtinės vertės. Tik džiunglių tigras, piktasis Šerchanas, mano, kad pagrindinė gyvenimo taisyklė – kiekvienas už save. O tu juk laisvasis džiunglių gyventojas. Ar ne?

Mindaugas Vidugiris, projektų „Sniego gniūžtė“, „Sėkmės mokykla“ lektorius, VšĮ. "Griaunam" direktorius, Lietuvos nevalstybinių mokslo ir studijų įstaigų asociacijos prezidentas