Dviejų sielų meditacija(14)Ketvirtadienis, 2011 gegužės 05 d.  KONKURSUI "Mano vasaros nuotykis"
Nuo tos vasaros praėjo 23 metai. Tai buvo pati gražiausia mano gyvenimo vasara. Banalu? Gal. Bet prašau, kai baigsite skaityti, būtinai grįžkite prie šio sakinio.
Tada man buvo 18. Į gimtadienio šventę draugės kartu pasikvietė pas jas viešėjusį vaikiną iš Šilutės, mat viena buvo juo susižavėjusi. O man kas - kuo daugiau draugų, tuo linksmiau. Pirmas įspūdis nekoks – išstypęs jaunuolis su vešlių, todėl ir netvarkingų plaukų kupeta ant galvos, tiesa, išdykusiu, šelmišku žvilgsniu. Tą žvilgsnį jaučiau visą vakarą. Bet tai buvo nė motais, mokykla jau beveik baigta, laukia aukštoji, naujovių ir įspūdžių kupina vasara. Tuo buvau tikra. O to, ką prisimenu iki šiol ir su kuo man asocijuojasi žodis vasara, tikrai nebuvau numačiusi.
Šilutiškis į savo pilnametystės šventimo vakarėlį pakvietė ir mane. Na maniau, jis tikras džentelmenas, o pakvietimas – tik mandagus atsakomasis. Ir išdardėjom autobusu su tom keliom draugėm, kurios, tiesą pasakius, buvo nustebusios, kad ir aš buvau pakviesta, bet dar labiau nustebo, kai sutikau vykti. Kelionė ilga, autobusas tarybinis ir dar - liepos karštis. Nuvažiavome, kai dar svečiai buvo nesusirinkę. Saulius (vardas pakeistas) mus buvo nutaręs nuvežti į Šilutės pasididžiavimą Juknaičių gyvenvietę. Kai dabar galiu palyginti, tada ši gyvenvietė buvo tarsi mažutė Vakarų pasaulio oazė Lietuvoje. Tai labai nustebino. Bet labiau stebino šventės kaltininko elgesys. Jo žvilgsnis buvo jau ne šelmiškas, o ilgesingas, mielas, toks, kokio neįmanoma užmiršti. Atsimenu kaip jaučiausi, kai jis į mane žiūrėjo. Tarsi būtų apgaubęs ramybės, šilumos, jautrumo šydu.
Susirinko svečiai, vakarėlis tikrai buvo šaunus. Po dvyliktos valandos Saulius pasišovė man parodyti naktinę Šilutę. Ir mes išėjome dviese į tamsos apgaubtą miestelį ir kartu į dar nepažintus jausmus. Ėjome susikibę ne tik rankomis, bet ir širdimis. Aš neprisimenu, ką mes tada kalbėjome, neprisimenu, nei ką jis man sakė, tik žinau, kad tai buvo prisipažinimas. Esu mačiusi daug filmų, perskaičiusi begalę knygų, bet niekur neradau žodžių, kuriais galėčiau apibūdinti tą mane lydėjusį jausmą. Galėčiau jį pavadinti aistra, bet ne kūniška, kaip ji dabar suprantama, bet aistra gyventi, eiti į priekį, tikėti, kad iš tiesų gyventi yra gera.
Draugės taip ir liko nesupratusios, kodėl aš visada tokia šneki patarška visą kelią namo pratylėjau. Tylėjo ne tik lūpos, bet ir galvoje buvo taip tylu, tarsi iššluota (jei būčiau ką galvojusi, tikrai prisiminčiau). Štai kas yra tikroji meditacija, o dabar - visokios asanos, joga, ajurveda...
Apie tai, kas buvo vėliau, nepasakosiu, nes tai vyko jau ne vasarą.
Pagarbiai, Aušra L. 
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Ausra 2011 gegužės 18 d. 21:02:23
Is tiesu, skaitydama "Mamos" komentara galvojau lygiai ta pati, ka jau suspejo pastebeti "Baisi cinike". Labai sauniai cia mes bendraujame. Aciu "Mamai" uz palinkejima, pastaruoju metu man sekmes labai truksta. O esu isitikinusi - jei palinkejimas nuosirdus, jis issipildo. Baisi cinike 2011 gegužės 18 d. 18:29:37 Kaip graziai mes cia bendraujame- be burnojimusi ir tusciu izeidinejimu. Dekui uz tai. Mama 2011 gegužės 18 d. 15:14:38 Aciu, Ausra, kad "pridejote" istorijos tesini. O beveik "laimejau" todel, kad, matyt, mano gyvenimo patirtis yra didesne - esu jau mociute, bebaigianti septinta desimti, o tai daug ka sako... "Baisi cinike", man rodos, yra dar palyginti jauna, siuolaikine moteris, todel ir istorijos tesinys yra siuolaikiskas... Sekmes Jums p. Ausra! Baisi cinike 2011 gegužės 18 d. 09:08:13 Na va, gavau "dvejeta"... ;-( Siaip jau man labai grazu, kai zmones tiki, viliasi, atsiveria, isgyvena, prisimena, puoseleja... Bet ir daznokai graudu, kad, leiskite pacituoti Mama, "gyvenimo tekme daro savo", atimdama svajones, sugriaudama iliuzijas. Ausra 2011 gegužės 17 d. 10:36:21 "Baisi cinike" yra neteisi, o "Mama" beveik teisi. Is tiesu ne veltui pasiuliau grizti prie pirmojo sakinio. Mama 2011 gegužės 14 d. 19:23:39 Cinikei - manau, ne toks tesinys... Jei jis butu toks, koki Jus aprasete, autore nesiulytu baigus skaityti, grizti i prma sakini. As manau, kad po to susitikimo jie dar kazkiek susitikinejo, taciau gyvenimo tekme daro savo, del tam tikru priezasciu, kurias mes tik galime numanyti, susitikimai nutruko, palikdami sirdyje ilgesi, prisiminimus ir neissipildziusias svajones... Ar as klystu, Ausrele? Butu gerai matyti maza tesini... ak 2011 gegužės 14 d. 09:50:29 man taip pat nutiko kai buvau 18 metu.o kad dabar vel pajusti tai... Baisi cinike 2011 gegužės 14 d. 09:48:43 Mano tesinys butu toks: jie vede, gime vaikas, sunki finansine padetis juos isskyre (ji nenorejo gyventi su zmogumi, uzsiimanciu "neaiskia veikla" ir beveik niekada nebunanciu namie), jis nemokejo alimentu (savo nekilnojama turta jis uzrase giminiu vardu, o imones niekur neregistravo), tuomet ji istekejo uz 20 metu vyresnio uzsieniecio ir su vaiku isvaziavo i uzsieni. O jis vede antra karta- pasiturinciu tevu dukra, pediatre. Turi dar viena vaika. Tiesa, jei kas galvoja, kad jo buvusiajai pasiseke, netikekite: ten ji valo restoranus, tarnauja tam savo uzsienieciui ir visu ir visko bijo... Kai ji pagalvoja apie ta didziaja meile, supranta, jog... ji visiskai nieko gyvenime nesupranta. oi 2011 gegužės 13 d. 09:02:51 kaip pazistama. Man tai buvo pries 13 metu. Tuomat man buvo 22. Mes nebuvome kartu, bet ejom vienas del kito is proto. Ir siandien visa tai gyva sirdyje, tai buvo sielu bendrybe, ji nemirtinga. Dabar suprantu senuciukes, kurios pasakoja savo istorijas ir sako "tai buvo gyvenimo meile, niekad jo nepamirsau". Gerimanta 2011 gegužės 12 d. 20:55:52 O kas buvo paskui? Viskas prapuolė? pusike 2011 gegužės 12 d. 13:28:17 toki jausma, turbut, ir buvo imanoma pajsuti tik bunant 18-os... :) nerealu...prisimenu ir as ta jausma...ech...dabar viskas daug sudetingiau... pusike 2011 gegužės 12 d. 13:06:47 toki jausma, turbut, ir buvo imanoma pajsuti tik bunant 18-os... :) nerealu...prisimenu ir as ta jausma...ech...dabar viskas daug sudetingiau... fgf 2011 gegužės 10 d. 02:57:04 nu jooo meiluze 2011 gegužės 07 d. 00:31:22 ech ta meile |
||
   
|
