Kuproto kalno istorijos

Rašytojas Saulius T. Kondrotas buvo pakviestas fotografuoti gėjų vestuvių. Ta proga jis svarsto, kodėl Kalifornijoje referendumu nuspręsta uždrausti tos pačios lyties asmenų santuokas, kaip mus užgauna toks ryšys, apie kurį pasakojama ir A. Lee filme „Kuprotas kalnas", kodėl su gėjų ir lesbiečių sąjungų draudimu kovoja net bažnyčia.

Penktadienio rytas. Teisėja plačiai nusišypso, apžvelgia iškilmių dalyvius ir pakelia ranką: „Skelbiu jus vyru ir žm... ak, atsiprašau, sutuoktiniais!" Švytintys jaunavedžiai apsikeičia žiedais, apsikabina. Teisėja juos išbučiuoja. Vos prieš penkiolika minučių mes visi, t.y. sutuoktiniai, dvi pagyvenusios jų kaimynės (angliškai sunkiai kalbanti japonė ir stora meksikietė) ir aš, šių iškilmių fotografas, susitikome Beverly Hillso teismo rūmuose.

Jaunavedžiams atnešiau puokštę gėlių: ji buvo džiugiai priimta, bet įvertinta kaip svetimšalio keistenybė. Nedidelėje eilėje prie santuokų registracijos langelio nė viena nuotaka žydinčių augalų neturėjo. Nėra tokio papročio. Jei nori, nusiperki jų ir pasimerki, bet nešti į svečius ar dovanoti kokia nors proga nepriimta. Beveik šimtas procentų, kad žmogus atnešęs gėlių, - iš Rytų Europos. Beverly Hillso teismas santuokų paprastai neregistruoja, bet prieš lapkričio 4-ąją vykusį referendumą (rinkėjai turėjo apsispręsti - palikti galioti ar uždrausti 2008-ųjų pradžioje priimtą Konstitucijos pataisą, pagal kurią leidžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos - red. past.) Kalifornijos valdžia įsteigė daugybę santuokos registracijos taškų.

Žengiame į iškilmių „salę" - dirbtinių gėlių girliandomis papuoštą ir baltu muslinu paskubomis išmuštą kambarį su tribūna. Už jos stovi linksma apkūni teisėja. Jonathanas (vienas iš jaunavedžių), paprastai vadinamas Johnu, visada linksmas kresnas, ūsuotas vyras, nerimsta: papasakoja kažkokį anekdotą, japonė nesupranta, mes mandagiai šypsomės, o teisėja ir Johnas plyšta iš juoko. Ceremonija trunka gal dešimt minučių. Išeiname į lauką. Nepažįstami teismo rūmų valdininkai, vyrai ir moterys, lėkdami pro šalį stabteli, paspaudžia sutuoktiniams rankas, patapšnoja per petį ir palinki visokeriopos sėkmės. Atrodo, Johnas ir Douglasas (trumpiau Dougasas - kitas sutuoktinis, plinkantis, drovus, mandagus, labai malonus ir paslaugus vyrukas) šįryt yra vieninteliai tos pačios lyties jaunavedžiai. Visi kiti, laukiantys savo eilės, - skirtingų lyčių. Lauke stoviniuoja vienišas naujienų agentūros „Associated Press" korespondentas su filmavimo kamera ant peties. Jis tikėjosi, kad prieš referendumą gėjai ims masiškai tuoktis, bet taip nėra, tad vaikinas paprašo, kad Johnas ir Dougasas tartų porą žodžių. Padarau dar kelias nuotraukas, sėdame į mašinas ir važiuojame į italų restoraną šventinių pietų.

Jeigu ne projektas Nr. 8...

Johnas ir Dougasas kartu beveik keturiolika metų. Jie susipažino prašmatnioje parduotuvėje „Nordstrom": čia Dougasas savaitgaliais tyliai skambindavo pianinu lėtas džiazo melodijas. Abu vyrukai - muzikantai ir muzikos mokytojai. Šnektelėjo, apsikeitė vizitinėmis kortelėmis, retkarčiais susiskambindavo, parekomenduodavo vienas kitą muzikos studentams, kai kuris nors turėdavo jų per daug. Vis nesusitikdavo, nors Dougasas kiekvieną kartą, baigdamas pokalbį telefonu, pasakydavo, kad kada nors pasikvies draugą pietų. Po metų, kai trūko kantrybė, Johnas pareikalavo, kad Dougasas tų pietų jį pagaliau pasikviestų. Restorane ir užsimezgė tikra draugystė, o po keturių mėnesių vyrai nusprendė gyventi kartu. Nusipirko namą Culver City rajone, įsigijo keletą didelių šunų, nes abu juos mėgsta. Dar - žirgą, šį laiko arklidėse už miesto ir jodinėja savaitgaliais. Tuoktis neketino. Net tada, kai Kalifornijos Aukščiausiasis teismas įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas (2008-ųjų pradžioje). O kam? Anot Dougaso, profesiškai jie niekada nesijautė persekiojami kaip gėjai, kaimynai priešiškumo nerodė: na, gyvena sau du vyrai, ir tiek. Nei matai, nei girdi, nebent suskamba pianinas ar suloja šuo, bet ir kiti kaimynai turi šunų... Kaip ir visi, kartais imdavo nerimauti dėl senatvės, ligų, mirties, partnerio slaugymo, turto paveldėjimo, tik visa tai atrodė kažkur miglotoj ateity. O kol kas ir taip gerai buvo. Tik vieną dieną virš Kalifornijos juodu debesiu pakibo Konstitucijos pataisos, vadinamojo projekto Nr. 8 grėsmė.

Johnas ir Dougas - ne vieninteliai. Įteisinus tos pačios lyties asmenų santuokas, daugelis Kalifornijos gėjų pradėjo klaidingai manyti, kad jeigu dauguma amerikiečių nebesijaučia galintys homoseksualams pavymui paleisti keiksmažodžio, tai jie tapo visiems priimtini. Vienos lyties asmenų santuokos priešininkai pasiekė savo - kad referendume būtų balsuojama dėl viską keičiančios Konstitucijos pataisos: „Kalifornijoje pripažįstama ir teisėta tik vyro ir moters santuoka." Teisėja, sutuokusi Johną ir Dougą, buvo įsitikinusi, kad, net jei būtų patvirtintas projektas Nr. 8, vyrų santuoka galios, kadangi atgalinius įstatymus (arba ex post facto) draudžia JAV Konstitucijos pirmasis straipsnis. Amerikos kūrėjai turėjo pakankamai įžvalgumo padaryti taip, kad šalies Konstitucijos taip lengvai nepakeistum kaip Kalifornijos.

Johnas ir Dougas, kaip ir dauguma amerikiečių, tikėjo Amerikos Konstitucijos ir Nepriklausomybės deklaracijos teiginiais, kad „visi žmonės sukurti lygūs", kad visi turi teisę „gyventi, būti laisvi ir siekti laimės" ir kad širdies reikalai nebus sprendžiami referendumu. Jie buvo naivūs. Kadangi gėjų teisės Amerikoje, palyginti su 8-uoju dešimtmečiu, toli pažengusios (antidiskriminaciniai įstatymai, civilinės sąjungos, darbdavių suteikiamos šeimos partnerių privilegijos), o dauguma kovotojų už homoseksualų teises mirė neperdavę šios kovos tradicijų, visi ilgainiui patikėjo, kad vienos lyties asmenų santuoka yra viena iš piliečių teisių. Visi bemaž pamiršo, kad prieš trisdešimt metų visokio plauko konservatoriai skelbė: „Jeigu suteiksime gėjams kokių nors teisių, paskui jų pareikalaus ne tik prostitutės, bet ir tie, kurie miega su senbernarais." Prie to prisidėjo net bažnyčia, nors religija Amerikoje atskirta nuo valstybės. Kalifornijos senatorius Johnas Briggsas tada pareikalavo uždrausti gėjams dirbti mokytojais. Jo iniciatyva laikraščiuose pasirodžiusiuose skelbimuose maldauta „apsaugoti mūsų vaikus nuo homoseksualų mokytojų" (nors Amerikos teismuose daug daugiau bylų dėl to, kad vaikus tvirkina priešingos lyties mokytojai arba kunigai). Vis dėlto paskutinį žodį tada tarė Kalifornijos gubernatorius respublikonas Ronaldas Reaganas, vėliau jis tapo JAV prezidentu. Valstijos valdytojas griežtai ir kategoriškai pasisakė už gėjų teises. 1978-ųjų rugsėjį jis rašė, kad „homoseksualizmas nėra užkrečiama liga kaip raupai. Mokslo duomenys rodo, kad asmens lytinė orientacija formuojasi labai anksti ir kad mokytojai negali turėti tam įtakos." Briggso iniciatyva žlugo.

O projektas Nr. 8 laimėjo. Jo scenarijus labai primena anas dienas. Liepsningi (ir apgaulingi) reklamos skelbimai, orientacija į įvairias tautines ir rasines mažumas (šios paprastai gana konservatyvios). Kampaniją nemenkai parėmė katalikų ir kitos bažnyčios. Kalifornijoje mormonų nedaug, bet jų bažnyčia davė 15 milijonų JAV dolerių - tai bemaž pusė projekto Nr. 8 kampanijos biudžeto sumos. Todėl iškart po rinkimų mormonai tapo pagrindiniu gėjų bendruomenės taikiniu. Kai kurie aktyvistai ragina atimti iš jų bažnytines mokesčių lengvatas, boikotuojamas verslas, prie šventyklų rengiamos demonstracijos.

Kuo kliūva gėjų santuokos?

Taigi italų restoranas Beverly Hillse... Padavėjai pasitinka su šampanu, visi - nuo metrdotelio iki indų plovėjų - sveikina jaunavedžius, spaudžia rankas. Aš irgi pakeliu taurę, susidaužiam. Johnas geria vandenį - alkoholio niekada nevartojo. Vyrukas turi pagrindo manyti, kad svaigieji gėrimai atneša tik blogį. Jo tėvas buvo geras ir turtingas gydytojas, daug laiko praleisdavo darbe. Motina prižiūrėjo namus ir - ar iš nuobodulio, ar dėl kitos priežasties - pradėjo išgėrinėti. Sūnus, grįžęs iš mokyklos, vis rasdavo ją ant grindų jau visiškai girtą, be sąmonės. Johnui buvo gal keturiolika, kai motina nusigėrė mirtinai. Tada atėjo tėvo eilė. Šis pasijuto kaltas dėl žmonos degradavimo bei mirties, visiškai apleido namus ir atsidavė tik darbui. Ilgainiui pradėjo gerti, apleido verslą ir po kelerių metų mirė nuo alkoholio. Visą tą laiką, kai nei motina, nei tėvas negalvojo apie sūnų, šis pats lankė muzikos pamokas, atkakliai grojo. Tai buvo vienintelė užuovėja nuo pragaro namie. Vaikas manė, kad tik ji padės išsiveržti iš to gyvenimo, į kurį ne savo valia pakliuvo. Galiausiai taip ir atsitiko.

Johno partnerio Dougaso istorija ne tokia dramatiška, tačiau vaikystė irgi buvo nelengva. Jis - jauniausias iš devynių vaikų. Meilės vaikui nestigo, bet šeima gyveno skurdžiai. Muzika buvo vienintelis būdas iš to skurdo išsiveržti.

Pamažu renkasi svečiai. Pavieniai vyrai ir moterys, poros, šeimos su vaikais. Draugai ir mokiniai. Vestuvės kaip vestuvės. Dovanos. Keturių patiekalų pietūs, vynas ir šampanas. Juokai ir linkėjimai. Pabaigoje - restorano dovana - vestuvinis tortas. Skirstomės apie trečią popiet.

Po kelių dienų skambinu Johnui ir sakau, kad vakare užvešiu nuotraukas. Sutemus sukiojuosi siauromis priemiesčio gatvelėmis ir dairausi namo numerio. Rajonas neturtingas, nedideli tvora apjuosti namukai. Pernelyg susiglaudę. Languose - blausi televizorių šviesa. Supranti, kad už tų langų nieko įdomaus nevyksta: su buitimi susiję rūpesčiai, ne itin skanus maistas, gal skardinė alaus prieš miegą. Štai ir mano ieškomas namas. Pasibeldžiu, durys atsidaro, tarpdury - Dougasas ir trys dideli linksmi šunys, viduje - Johnas ir dar keli man nematyti žmonės. Tai - sutuoktinių mokiniai: trys vidutinio amžiaus moterys ir pora pagyvenusių vyrų. Susipažįstam. Johnas paklausia, ar norėčiau vyno, atsakau: „Taip." Jis įpila, paragauju ir suprantu, kad vyriškis apie šį gėrimą nieko nenutuokia. Vynas bjaurus. Saldus, desertinis. Ant stalo - vakarienės likučiai, Dougasas siūlo įsidėti. Kalbamės apie muziką, arklius, politiką. Nė vienas svečias nėra gėjus. Kai visi išsiskirto, paklausiu Dougaso, ar turi draugų gėjų? „Ne." O gal ir turi, nes apie draugų lytinę orientaciją nieko nežino. Papasakoju jiems apie protestus prie mormonų šventyklų. Johnas ir Dougasas tuo neužsiima ir nelabai domisi. Nėra kada. Reikia dirbti, juodu pluša nuo ryto iki vakaro. Tikrai, jau vakaras, ir abu atrodo nuvargę. Johnas dar mėgina krėsti juokus, bet jo akys merkiasi.

Žiūriu į šiuos vyrus ir svarstau, kuo mus galėtų erzinti jų santuoka? Iš kur tas smėlis tarp dantų, kai žmonės kalba apie tos pačios lyties asmenų šeimą? Ką norime iš jų atimti atimdami teisę susituokti. Tikriausiai ne galimybę aplankyti vienas kitą ligoninėje, kai bus nukaršę senukai? O gal valstybinę pensiją, kai vienas jų numirs? Mokesčių ar draudimo lengvatas? JAV vyriausybė 1997-aisiais paskelbė tradicinės šeimos teisių ir lengvatų sąrašą iš 1 049 punktų.

Štai keliolika šeimos, kurią sudaro vyras ir moteris, teisių (tos pačios lyties asmenų sąjungai tai netaikytina):

* Bendra tėvystės ar motinystės teisė .

* Bendra įvaikinimo teisė (dabar įsisūnyti ar įsidukrinti vaiką gali kiekvienas gėjų ar lesbiečių šeimos narys, bet ne kartu).

* Teisė lankyti vienas kitą ligoninėje ar dalyvauti priimant medicinos sprendimus.

* Teisė spręsti, kaip laidoti.

* Teisė imigruoti ir reziduoti partneriams iš kitų šalių.

* Nusikaltimo aukų teisė į kompensaciją.

* Apsaugos nuo smurto šeimoje teisė.

* Teisinė apsauga ir imunitetas.

* Teisė paveldėti turtą, jeigu nėra testamento.

* Teisė gauti kompensaciją mirus viešojo saugumo darbuotojui.

* Karo veteranų šeiminės pašalpos teisė.

* Teisė gauti valstybinę pensiją.

* Valstybinio sveikatos draudimo teisė.

* Bendro mokesčių mokėjimo teisė (šeima moka mažiau nei atskiras asmuo).

* Teisė sutuoktiniui ir vaikams gauti pašalpą, jei kitas sutuoktinis netikėtai miršta.

* Teisė neateiti į darbą, jeigu sutuoktinis mirė arba reikia jį slaugyti.

* Vaikų paramos teisė.

* Bendro draudimo (turto, mašinos, sveikatos ir t.t.) teisė.

* Teisė į mokesčių, pavyzdžiui, palikimo arba dovanojimo, lengvatas.

* Teisė į įvairias valstybines pašalpas ir kitokią finansinę paramą.

* Teisė į bendrą prieglaudą senatvėje.

* Kredito apsaugos teisė.

* Veteranų sutuoktinių ir vaikų teisė į sveikatos apsaugą veteranams mirus.

Nė vienas šių punktų neužkerta kelio Johnui ir Dougasui sukurti šeimos. Ir tada man šauna, kuo gi erzina gėjų santuoka. Ogi seksu. Apie jį pagalvoję jaučiame panašų diskomfortą, kaip ir svarstydami, ką miegamajame veikia mūsų tėvai. Trikdo ne svarstymai apie gamtos ar Dievo suteiktą galimybę daugintis (kiek mišrių šeimų sąmoningai neturi vaikų!), o lytiniai santykiai, elgesys lovoje.

Paskutinis žodis netartas

Žiūriu į nuvargusį Johną, snūduriuojantį ant sofos: iškilus pilvukas, žili šeriai pasmakrėje. Žiūriu į Dougasą (šis iš paskutiniųjų stengiasi būti paslaugus ir mandagus, dar siūlo pasivaišinti, arbatos), tada - į šunis, nerimstančius pastalėje, ir suvokiu viso priešinimosi tokių kaip Johnas ir Dougasas santuokoms beprasmiškumą. Kiek vyrų ir moterų, kartu išgyvenusių keturiolika metų, galvoja apie seksą? Jie eina į darbą, grįžta pavargę, verda ir skalbia, maitina vaikus, šeria šunis, valgo, miega, retkarčiais nueina į kiną ar teatrą, pasveikina vienas kitą gimtadienio proga, aplanko draugus ar gimines, kartais išvažiuoja atostogų ar pasikapsto darže. Ir viskas. Gyvenimas baigtas. Galvoju apie skurdžią Dougaso vaikystę, apie visiškai tradicinę, bet tragiško likimo Johno šeimą, apie tas „normalias" šeimas, kai sutuoktiniai nekenčia vienas kito, nemyli, apleidžia vaikus, galvoju apie tikrais krikščionimis save laikančius žmonės, kurie eina į bažnyčią, o paskui geria ir mušasi, ir tikrai nesuprantu, kodėl su tokiu fanatišku įkarščiu reikėtų kovoti už mišrią šeimą ir priešintis Johno bei Dougaso santuokai, kai sutuoktiniai gyvena taip ramiai ir mėgsta vienas kitą? Ar yra apie ką kalbėti ir kuo piktintis? Johnas ir Dougasas. Du draugai? Šeima? Kaip jie mus užgauna?

Laimė, ne visus. Projektas Nr. 8 laimėjo tik per nago juodymą, kaip sakydavo mūsų protėviai, kai dar vaikščiojo juodomis panagėmis. 52,3 proc. - už, 47,7 proc. - prieš. Paskutinis žodis dar netartas. Konstitucijos pataisa gali būti užprotestuota teisme, kelios asmeninės bylos iškeltos jau kitą dieną po rinkimų. Kalifornijos Aukščiausiasis teismas referendumo rezultatus gali paneigti. Lapkričio pabaigoje valstijos rinkimų komisija paskelbė pradedanti tirti mormonų bažnyčios vaidmenį kampanijoje prieš tos pačios lyties asmenų sąjungas. Aiškėja, kad bažnyčia nusižengė rinkimų įstatymams ir neatskleidė visos savo finansinės ir nefinansinės paramos. Tos pačios lyties asmenų santuokos uždraudimui ryžtingai nepritarė visos šešios Kalifornijos episkopalų vyskupijos, bemaž visos religinės Kalifornijos žydų organizacijos, tarp jų - Kalifornijos rabinų taryba, Žydų mozaika, Amerikos žydų komitetas, Pažangiųjų žydų sąjunga, Nacionalinė žydų moterų taryba ir kt. Kalifornijos moterų balsuotojų lyga pasmerkė projektą Nr. 8, nes, pasak jos atstovų, „negalima leisti, kad koks nors asmuo ar grupė nukentėtų nuo teisinės, ekonominės ar administracinės diskriminacijos". Gėjų santuokoms pritarė suvienyta Los Andželo mokyklų taryba, o Kalifornijos mokytojų asociacija paaukojo 1 milijoną dolerių kampanijai prieš tokios santuokos draudimą. Šiuo metu valstijoje yra 18 tūkstančių oficialiai susituokusių tos pačios lyties asmenų šeimų.

Tokios santuokos gali tapti neteisėtos, bet Visų Šventųjų episkopalų bažnyčiai Pasadenoje jos - vis tiek santuokos. Vyrus su vyrais ir moteris su moterimis šių maldos namų tarnai tuokia jau šešiolika metų ir neketina to atsisakyti. Pasak bažnyčios rektoriaus kunigo Edo Bacono, „vienintelis skirtumas bus tas, kad negalėsime išrašyti santuokos pažymėjimo. Tai nepriimtinas tamsumas mūsų šalyje, deja, bažnyčia kol kas su tuo kovoja neveiksmingai. Dauguma tikinčiųjų tamsūs, religija nevienija žmonių, ir tai yra religijos iškraipymas."