„Gyvenimas trumpas, užmegzk romaną!“

“Gyvenimas trumpas, užmegzk romaną” (angl. - Life is short, have en affaire) – taip Holivude reklamuojasi viena internetinių pažinčių svetainę turinti įmonė. Šįkart rašytojas Saulius T. Kondrotas tyrinėja San Fernando (arba San Pornando) slėnio seksualinius ypatumus.

Prieš pusmetį milžiniški Čikagos advokatų firmos „Fetman, Garland & Associates LTD“ (čia dirba tik moterys, jos specializuojasi nagrinėti skyrybų bylas) reklamos skydai, ant kurių – pusnuogė mergina ir pusnuogis vyras, skelbė: „Life‘s short. Get a divorce.“ („Gyvenimas trumpas. Išsiskirk.“) Reklama sukėlė daug triukšmo ir tarptautinį susidomėjimą. Daugiausia, suprantama, piktintasi. Esą reklama neskoninga, menkina žmogaus orumą ir skyrybų tragediją, yra įžeidžianti. Advokatės teisinosi, esą norėjusios sugalvoti ką nors nauja. Reklamos kabojo savaitę, paskui miesto valdžia įsakė jas nuimti. Naujas skandalas kilo jau pas mus, Vakarų pakrantėje, Holivude, kai virš stogų išdygo skydai, primenantys, kad gyvenimas trumpas, tad pravartu įsigyti meilužę ar meilužį: „Life is short, have an affair." Taip reklamuojasi firma „Ashley Madison“. Jos interneto svetainė suveda žmones, kuriems monogamija peraugo į monotoniją ir kurie norėtų užmegzti trumpalaikį ar ilgalaikį romaną su panašiai nuobodžiaujančiais. Tinklalapis „www.ashleymadison.com“ tik tuo ir skiriasi nuo kitų internetinių pažinčių svetainių, kad viskas čia – tik apie neištikimybę. Kovingieji protestuoja ir reikalauja reklamas nuimti. Esą taip skatinama ištvirkauti, o tai amoralu. „Ashley Madison“ steigėjas Darrenas Morgensternas nesutinka. Anot jo, žmonės vis tiek darys tai – skatinami ar neskatinami, padedami rasti vienas kitą ar ne. Šiuo metu toje Kanados firmoje – per pusantro milijono prisiregistravusių narių.

Nežinau. Turbūt Morgensternas teisus. Juolab kad neištikimybę skatinančių reklamų apstu, ir jokių protestų dėl to nekyla. Štai vos keli kvartalai nuo „Ashley Madison“ skydo kabanti drabužių gamintojos „Hennes & Mauritz“ reklama vilioja liemenuku už 12,90 JAV dolerių (beveik 30 litų). Dar vienas skydas – liekninamąja priemone, o kitoje gatvės pusėje esantis striptizo klubas – gyvomis nuogomis merginomis. Įdomu, kokia būtų alternatyva? Negyvos nuogos ar negyvos apsirengusios?

Undinės su liemenėlėmis ir dar kai kas

Apskritai Amerika šiuo požiūriu – keista šalis, o keisčiausia valstija – Kalifornija. Čia stebuklingai dera sunkiai suderinami dalykai. Viena vertus, žiniasklaida nuolat dūzgia apie šeimos vertybes, dorovę, susilaikymą ir panašiai. Moralė – beveik svarbiausias politikų ir visuomenės veikėjų vertinimo kriterijus. Įvairių denominacijų (JAV tai – kiekvienas organizuotas krikščionių tikėjimas) atstovai per televiziją ragina kovoti už tradicinės, t.y. vyro ir moters, santuokos tvirtybę. Čia nėra moterų ar vyrų paplūdimių. Nuogai moteriai, besideginančiai, paplūdimyje – kad ir atokiausiame ar visiškai tuščiame – gresia 3 000 JAV dolerių (7 072 litų) bauda ir/arba mėnuo kalėti. Aną dieną fotografuodamas juvelyrinius dirbinius aptikau beveik mikroskopinio dydžio auksinius auskarus, vaizduojančius undines: apačia – žuvies, viršus – moters. Tokius pagaminti – beveik kaip blusą pakaustyti, bet vis tiek abi undinėlės buvo... su liemenėlėmis! Net gatvėje pasibučiavusius žmones koks nors praeivis sudrausmins – girdi, vaikai pamatys. Spaudoje dažnai pranešama apie policijos reidus į fotografijos ar tapybos parodas dėl kokių nors „nepadorių“ meno kūrinių. Pagrindinis motyvas – apsaugoti vaikus, t.y. asmenis, neturinčius aštuoniolikos metų, nuo... Nė nežinau, nuo ko. Paprastai ir neaiškinama, tiesiog sakoma: „Apsaugoti nebrandų protą.“ Kad neišprotėtų iki santuokos? O kas paskui? Santuoka subrandins protą? Ar jeigu išprotėsi po santuokos, tai jau normalu?

Kita vertus, čia, t.y. San Fernando slėnyje, labiausiai pasaulyje klesti pornografijos pramonė: sex shop‘ai – kas keli šimtai metrų, nenuvažiuosi nė mylios nepakviestas į kokį nors striptizo klubą. Būtinai „didžiausią pasaulyje“, su „merginomis iš užsienio“, nors „užsienis“ veikiausiai reiškia Nevadą arba Arizoną. Neatsilieka ir lošimo namai: jų reklaminiuose skyduose žadama: „Kas įvyko Las Vegase, liks Las Vegase.“ Kinas ir televizija nerodo nuogumų, griežtai laikosi padorumo kodekso, tačiau šis Amerikoje gerokai skiriasi nuo mums įprasto. Valstijose skandalinga rodyti lytinius organus arba moters krūtų spenelius, tačiau demonstruoti visą krūtinę leidžiama. Tad televizija bet kada gali rodyti visiškai nuogas moteris, miglos lopinėliais pridengti tik trys taškai, o jų seno modelio televizoriaus ekrane gali nė nepastebėti. Prostitucija draudžiama, įstatymai reikalauja, kad striptizo klube tarp šokėjos ir lankytojo būtų poros metrų atstumas, tačiau laikraščiuose, asmeninių skelbimų puslapiuose, gausu susitikti norinčių merginų nuotraukų (irgi su mažomis miglos dėmelėmis) ir telefonų. Šios už valandos pasimatymą ima 100... rožių. Taip parašyta. Rožių. Gėlių. Kad taip merginoms norėtųsi pasimatyti su skaitytojais! Turbūt labai vienišos. O gal septyniolikos metų pamatė, kaip kažkas pasibučiavo gatvėje.

San Pornando slėnis

Prieš kelias dienas pamačiau skelbimą, kad Hammerio muziejuje (jame lankausi dažnai) rengiamos diskusijos apie San Fernando slėnį. Kadangi domiuosi istorija tų apylinkių, kuriose gyvenu, paskirtą dieną ir valandą atvykau į muziejų. Diskusijos tema buvo pornografijos verslas. Svarstyta, ar ta pramonė naudinga Los Andželui, ar jos geriau nebūtų. Užbėgdamas už akių, pasakysiu, kad galutinis atsakymas – labai naudinga. Verslas – didelis. Milžiniškas. San Fernando slėnis dabar dažnai vadinamas San Pornando slėniu. Hammerio muziejuje vykusioje diskusijoje dalyvavo keli Los Andželo tarybos nariai, tarp jų – ekonomistas ir sveikatos apsaugos atstovas, organizacijos AIM (Adult Industry Medical Healthcare Foundation, Suaugusiųjų pramonės sveikatos apsaugos centras) direktorė daktarė Sharon Mitchell, žinoma kaip dr. Mitch (ji pati daugelį metų filmavosi pornografiniuose filmuose), pagyvenusi pornografinių filmų „aktorė“ Nina Hartley ir jos vyras, tokių kino juostų prodiuseris Ira Levine‘as. Klausytojai išgirdo daug įdomių faktų apie šio verslo virtuvę, bet man didžiausią įspūdį padarė skaičiai. Tuose Pornando slėnio sandėliuose be iškabų, tvoromis apjuostuose namuose ir pusiau slaptose studijose sukuriama videofilmų, internetinės produkcijos, sekso žaislų ir senamadiškų žurnalų už 4 milijardus JAV dolerių (beveik 9 430 litų) per metus. Vien studija „Vivid Entertainment“ šiemet pardavė produkcijos už 1 milijardą JAV dolerių (per 2,30 milijardų litų). Jeigu pridėsime su šia pramone susijusių šakų – pakavimo, transportavimo, prekybos, transliavimo per įvairius mokamus televizijos kanalus ir kt. – apyvartą, išeis apie 15 milijardų JAV dolerių (per 35 milijardus litų). Kiek mažiau nei trečdalis Lietuvos ekonomikos.

Visas tas verslas – tai mes. Mūsų dauginimosi instinktas, padaugintas iš socialinių varžtų ir kliūčių, vienatvės, nuobodulio ir mirties baimės. Pasak „Vivid Entertainment“ prezidento Billo Asherio, „prieš dvidešimt metų žmonės, dairydamiesi, ar nemato kuris nors pažįstamas, sėlino į mažus kino teatrus. Technika viską pakeitė. Mūsų rinka išaugo nuo šimtų tūkstančių žmonių iki šimtų milijonų.“ Be to, ši pramonė atspari bet kokiems ekonomikos nuosmukiams. Tai suprantama. Johnas ar Jonas, žiūrėdami filmą apie karą, neįsivaizduoja, kad šaudo į juos. Bet kai jie žiūri pornografinį filmą su Marry ar Maryte, įsivaizduoja „aktorių“ vietoje save. Ir atrodo, kad ta iliuzija yra svarbesnė nei tikra Marytė ar tikras Jonas tikrame gyvenime.

Trys būdai susipažinti

„Ashley Madison“ svetainėje registruotis gali nemokamai. Aš prisiregistravau tris kartus. Vieną – kaip 35-erių metų medicinos sesuo Cherise (sultinga 163 cm ūgio, 54 kg sverianti moteris, ištekėjusi, nerūkanti, ieškanti trumpalaikių santykių su nepažįstamais vyrais, gyvenanti San Jose, Kalifornijoje), antrą kartą – kaip 35-erių metų kompiuterių inžinierius Brownas (sportiškas, 182 cm, 80 kg, vedęs, nerūkantis, gyvena Modesto, Kalifornijoje), o trečią kartą kaip 55-erių metų dantų gydytojas Ronwoodas (vidutinio sudėjimo, 186 cm ūgio, sveriantis 85 kg, vedęs, rūkantis, gyvena Bel Air, Kalifornijoje). Norėjau pažiūrėti, kas bus. Pirmiausia elektroniniai laiškai pasipylė Cherise (šimtas per kelias dienas), vėliau srautas sumažėjo. Brownui ir Ronwoodui rašė mažiau, bet nuolat, tad po trijų savaičių visi trys personažai pasiūlymų susipažinti turėjo po lygiai. „Ashley Madison“ svetainėje gali nurodyti, ko iš potencialių partnerių tikiesi, kokių santykių pageidautum ir kokios ribos nenorėtum peržengti (pavyzdžiui, nenori ilgalaikių santykių arba nori apsiriboti fantazijomis ir pokalbiais internetu). Cherise nori trumpalaikių ryšių, mėgsta vienkartinius nuotykius, jai patinka būti suviliotai. Vyras turėtų būti donžuanas, nebūtinai sekso galiūnas, bet sveikas ir higieniškas, pasitikintis savimi, mandagus, švelnus, nepavydus, turėti slaptą meilės lizdą ir ją šio to pamokyti. Cherise mėgsta pėdų ir nugaros masažą, erotinius filmus, šilko paklodes, aromatines žvakes, šnabždesius į ausį, dovanas ir vakarieniauti geruose restoranuose. „Vertinu gerą pašnekesį prie taurės vyno ir akimirkas, kai esu vienintelė moteris kambaryje, o ne vienintelė moteris pasaulyje (tam turiu savo sutuoktinį)“, – rašo ji, t.y. rašau aš, bet niekas to nežino. Browno ir Ronwoodo charakteristikos idealiai atitinka Cherise reikalavimus, bet dėl mums žinomų priežasčių šie trys asmenys neturi jokios galimybės susitikti.

Laiškai, kuriuos gauna šie personažai, patvirtina jau minėtą prielaidą, kad iliuzija yra svarbiau už tikrovę. Nors visi trys yra išoriškai patrauklūs, dauguma pasiūlymų – iš kategorijų „erotiški pašnekesiai“ ir „internetinis romanas“ (angliškai – „erotic chat“ ir „cyber affair“). Vaizduotę žadinantys, jaudinantys pokalbiai apie seksą geriau už masažą, šilko paklodes ir šnabždesius į ausį. Nemažai besiskelbiančiųjų neapsisprendę, kokių santykių norėtų, kiti pasirengę bet kokiems, tačiau iš pageidavimų ir reikalavimų supranti, kad ir nepretenzingiesiems iliuzija yra svarbiausia. Visi trokšta sutikti (net ir vienkartiniam ryšiui) fiziškai ir dvasiškai idealų žmogų, tokį, kokio tikrovėje nėra. Visi kelia aibes fantastiškų reikalavimų, bet patys nieko panašaus nežada.

Nenorėdami suklaidinti ir žadinti nepagrįstų lūkesčių, Cherise, Brownas ir Ronwoodas neatsakė nė į vieną pasiūlymą. Paskutiniu metu laiškų sumažėjo, bet po penkis ar šešis kiekvienas tebegauna kasdien. Būtų įdomu sužinoti, kiek žmonių, susipažinusių „Ashley Madison“ svetainėje, susitiko iš tikrųjų, tačiau to nustatyti neįmanoma. Manyčiau, nedaug. Priešingu atveju, „Vivid Entertainment“ už savo produkciją negautų milijardo dolerių, o striptizo klubai nieko nesuviliotų gyvomis nuogomis merginomis. Gyvenimas per trumpas, ir viskam neužtektų laiko.