Po kavos pupelėmis grįstą Vieną

Po Austrijos sostinę galima vaikščioti įvairiais maršrutais, o mes pasirinksime tą, kuris tarsi nubarstytas kavos pupelėmis. Viena pagrįstai vadinama kavos sostine - joje daugiau nei 2000 kavinukių!

Gerda Butkuvienė - iš Vienos

Kavos ir raguolių paslaptis

Nors vieniečiai giriasi, kad kava mėgavosi dar tais laikais, kai nebuvo atrasta Amerika, kavinės Austrijos sostinėje atsirado XVII a. Pasakojama, kad po 1683-iaisiais vykusio Vienos mūšio ukrainiečių kilmės lenkui Jerziui Franciszekui Kulczyckiui kaip apdovanojimą už narsą kovos lauke leista pasiimti užimtoje turkų stovykloje rastus visus 300 kg kavos. Kiti kariai manė, kad tamsios pupelės maišuose - kupranugarių ėdalas, o lenkas, neilgai galvojęs, kur dėti tokį laimikį, atidarė pirmuosius Vienoje kavos namus. Jis taip pat išpopuliarino tradiciją skaninti šį gėrimą cukrumi ir pienu.

Su Vienos mūšiu taip pat siejama ir tobulų kavos „partnerių" - burnoje tirpstančių raguolių - kilmė: aiškinama, kad raguolių forma primena turkų vėliavos pusmėnulį. O štai Prancūzijoje raguoliai paplito tik Habsburgų monarchės Marijos Terezės dukrai Marijai Antuanetei nutekėjus į Versalį - tapus Liudviko XVI žmona.

Raguoliai tradiciškai laikomi pusryčių skanėstu. Vienos kavinėse jie patiekiami dar šilti. Beje, ir kiti vietos saldumynai ne mažiau gardūs. Geriausiai visiems žinomi - sluoksniuoti pyragai su obuoliais, rome mirkytomis razinomis, varške ar aguonomis (vadinamieji štrudeliai). Įdomu paskanauti pagal seniausią pasaulyje pyrago receptą kepamo linzertorte su riešutais ir uogiene, taip pavadinto Austrijos miesto Linco garbei. Šokoladinis tortas sachertorte - Vienos pasididžiavimas. Austrijos imperatorius Franzas Josephas I labai mėgo gausiai cukraus pudra apibarstytą gnaibytos tešlos pyragą su slyvų uogiene (kaiserschmarrn). Tarp tradicinių Vienos desertų - ir šokoladinis pudingas su aguonomis šokolado arba vanilės padaže (mohr im hemd), džiūvėsėliuose apvolioti į spurgas panašūs virtinukai marillenknodel su viduryje įspausta abrikoso pusele, desertiniai blyneliai su vaisiais, uogiene, šokoladu arba kaštonais (palatschinken).

Mobilieji telefonai - nepageidaujami

Simboliška pradėti mūsų maršrutą po Vieną judriausios miesto gyslos Kartnerstrasse atšakoje. Himmelpfortgasse 6 įsikūrusi seniausia Vienos kavinė „Frauenhuber", taip pavadinta XIX-XX a. ją valdžiusios giminės garbei. Šioje vietoje tvyro neįtikėtina ramybė. Nieko nuostabaus - juk XIX a. dauguma kavinės lankytojų buvo į pensiją išėję karininkai. Gerdami kavą, jie lošdavo šachmatais ir itin susierzindavo, jei kiti klientai imdavo triukšmauti. Sakoma, kavinė labiau atgydavo tik Kalėdų laikotarpiu, kai visi joje buvo vaišinami tradiciniu kiaušinių punšu (karštu gėrimu su raudonuoju vynu ir kiaušinių tryniais).

Einant mėgautis melange (tradicine Vienos juoda kava su karštu pienu), vertėtų šį tą žinoti apie Vienos kavinėse vis dar galiojantį etiketą. Pasirodo, dar ir šiomis dienomis jaukiai apšviestose kavinėse su klostytomis užuolaidomis, raudonu aksomu muštais foteliais, sietynais, mediniuose bufetuose laikomais pyragais ir didžiuliais veidrodžiais išdabintomis sienomis pageidaujami santūrus, erzelio nekeliantys klientai. Mat daugelis lankytojų, gurkšnodami kavą ar gnaibydami pyragą, čia lošia kortomis ar skaito laikraščius. O pastarųjų visuose tradiciniuose Vienos kavos namuose - krūvos. Dar garsus austrų rašytojas Stefanas Zweigas juokavo: „Vienos miesto kavinėse pilna smulkių žmogelių, kurie suvartoja daugiau laikraščių nei pyragaičių." Orus smokingą vilkintis padavėjas, dažniausiai - jau žilstelėjęs vyras (moterį padavėją tradiciniuose Vienos kavos namuose pamatysite itin retai), ne tik neskubins jūsų užleisti staliuko kitiems, bet ir nemačiomis vis papildys vandens stiklinaitę, būtinai patiekiamą prie kiekvieno puodelio kavos. Dažnoje kavinėje vakarais liejasi gyva klasikinė muzika, vyksta teminiai vakarai.

Vienos kavos namuose padavėjas jūsų neragins, o ir patys jo nevaikykite. Kavos ir pyrago tikrai gausite, tik prieš tai gali tekti paskaityti vieną kitą laikraščio straipsnį. Tradicinėje Vienos kavinėje „Jelinek" (Otto Bauer gasse 5) net kabo lentelė su užrašu: „Skubantieji nebus aptarnauti". Beje, čia nepageidaujami šunys, vaikai ir mobilieji telefonai - kad nebūtų išbaidyta kavos „dvasia", tvyranti erdvėje su žaliais foteliais, nuo dūmtraukio pajuodavusiais tapetais, laikraščiais apverstais stalais, nubrizgusiais kilimais išklotomis parketlenčių grindimis ir, žinoma, padavėjais, ant sidabrinių padėkliukų nešiojančiais puodelius kavos.

Kava ir rašalas

Ne be reikalo Vienoje, kalbant apie kavą, dažnai prabylama ir apie austrų rašytojus. Kavinių savininkai jau nuo senų laikų raginami nukelti kepures prieš tautiečius menininkus, išgarsinusius nepakartojamą Vienos kavinių atmosferą - čia jie rengdavo bohemiškus susitikimus, literatūrinius skaitymus, vakarodavo arba tiesiog prie puodelio kavos skrebendavo plunksna. Štai vienoje seniausių „Cafe Central" (Herrengasse 14), įsikūrusioje XIX a. Ferstel rūmuose, lankytojus pasitinka poetas Peteris Altenbergas. Tiksliau - patogiai kėdėje įsitaisiusi jo... figūra iš papjė mašė. Šis poetas taip dažnai vakarodavo „Cafe Central", kad net šios adresą nurodydavo kaip savo namų. Beje, joje mėgo sukinėtis ir S. Zweigas, T. Herzlas, kiti Vienos rašytojai. Vienu metu „Cafe Central" net vadinta „Šachmatų mokykla", nes čia knibždėte knibždėjo šachmatų mėgėjų. Deja, nepavyko išsaugoti staliuko, prie kurio nuolat sėdėdavo L. Trockis.

Dabar „Cafe Central" interjeras labai ištaigingas, ant sienų kabo milžiniški Habsburgų portretai, ant palangių kruopščiai išrikiuoti žymių kavinės lankytojų aprašymai, galima pasimėgauti kava su abrikosų likeriu ir plakta grietinėle, vakarais - svaiginamais pianino garsais. O galima tiesiog išsitraukti šachmatų lentą...

Kaip literatūrinė Vienos kavinė garsėja ir „Cafe Korb" (Brandstatte 9). Yra buvę, kad joje visą naktį trukdavo Jameso Joyce‘o „Uliso" skaitymai. Beje, visai netoli „Cafe Korb" - žymusis Šekspyro knygynėlis, jame prekiaujama knygomis iš viso pasaulio, be to, čia dažnai užsuka įvairių rašytojų.

Kava ir cigaretės

Daugelis tradicinių Austrijos kavos namų skęsta cigarečių dūmuose, mat draudimą rūkyti viešose patalpose traktuoja kaip grėsmę šimtametėms tradicijoms - kokia gi kava be dūmo? Prie įėjimo į kai kurias kavines kabo lentelės su užrašu: „Nerūkantieji tegu prisiima riziką patys."

Užtraukti dūmą galima vienoje bohemiškiausių Vienos kavinių „Hawelka" (Dorotheergasse 6). Ji žavi ne pirmos jaunystės nėrinių užuolaidėlėmis ant durų, girgždančiomis grindlentėmis, suklypusiais staliukais laikraščių gumulais paremtomis kojomis, išsėdėtomis dryžuotomis sofutėmis, pasvirusiomis sienomis, papuoštomis išblukusiomis nuotraukomis. Valgiaraščio negausite, padavėjas tiesiog paklaus, ko norite: kavos, arbatos, vyno ar naminio pyrago? O sąskaitą irgi brūkštels šratinuku ant servetėlės. Viskas daroma taip, kaip prieš šimtą metų. Tad ir rūkaliai čia toleruojami, net jei barsto pelenus ant laikraščių.

Laiko dvasią prižiūri pats kavinės įkūrėjas Leopoldas Hawelka. Sakoma, kartais jį dar galima pamatyti prie staliuko kalbinantį klientus. Kavinę jau valdo jo sūnus, o anūkai „Hawelkoje" dirba padavėjais. Po karo Leopoldas pats važiuodavo į mišką malkų, jomis kurdavo viryklę, o kavą lankytojams virdavo žmona. Kavinės įkūrėjo įvesta tradicija vieną kavinės sieną skirti skelbimams apie mieste vykstančias parodas, koncertus ar paskaitas vėliau paplito veik visuose Vienos kavos namuose. Ant kitų sienų Leopoldas kabindavo talentingiausių klientų darbus, juos būdavo galima ir įsigyti. "Hawelkos", viešėdamas Vienoje, niekada neaplenkdavo rašytojas Henry‘is Milleris, taip pat menininkas Andy Warholas.

Nemažai rūkalių renkasi ir kavinėje „Schwarzenberg" (Kartner Ring 17), tačiau čia yra ir patalpa tiems, kurie nerūko. XIX a. kavinė didžiuojasi ne tik apetitą žadinančia kava, pyragais, skoningu ir prabangiu interjeru (viena iš detalių - sovietų kareivių kulkų pažymėtas veidrodis), bet ir tuo, kad kadaise papietauti užsukdavęs architektas Josefas Hoffmanas čia nuolat braižydavo projektus, būtent šioje vietoje gimė daugelis jo idėjų.

Tačiau dūmai toleruojami ne visuose tradiciniuose kavos namuose. Pavyzdžiui, elegantiškiausiuose Vienos kavos namuose „Landtmann" (Dr. Karl Lueger Ring 4) nerūkoma (užkietėjusiems rūkaliams skirtos atskiros patalpos, bet vis tiek prašoma susilaikyti nuo intensyvų kvapą skleidžiančių cigarečių ir pypkių). Į pačioje įspūdingo XVII a. Austrijos nacionalinio teatro (Burgtheater) pašonėje įsitaisiusią kavinę kai kurie teatro lankytojai net ir šiandien atvažiuoja karietomis. Šioje kavinėje mėgo lankytis garsios aktorės Romy Schneider ir Marlene Dietrich, dažnai užsukdavo psichoanalitikas Sigmundas Freudas. Istorinė vieta lankytojus viliojatradicine kava „Franz Landtmann" (dvigubas espresas su brendžiu, kavos likeriu, plakta grietinėle ir cinamonu), karštu šokoladu, čia pat kepamais pyragais, gaminamais ledais, austriškų abrikosų, slyvų, uogų trauktinėmis bei rūsyje jau pusę amžiaus veikiančiu teatru „Die Tribune".

Matomi ir nematomi mažmožių dievai

Ten, kur į sienas ir sunkias užuolaidas per šimtmečius įsigėręs kavos, cigarečių ir šviežių laikraščių dvelksmas, o laikas, regis, įklimpęs kavos tirščiuose, itin patogu įsitaisyti mažmožių dievui. Pagarbios tylos, tvyrančios tradiciniuose Vienos kavos namuose,sijono klostėse saugiai tūno dulkėtos istorijos, praėjusių laikų dvasią užkonservavusios išblukusios fotografijos, prisiminimus sugėrę reliktai.

„Cafe Sperl" (Gumpendorferstrasse 11) - vieni iš Vienos kavos namų, kuriose tiksinčių laikrodžių rodyklės tarsi aptingusios, primiršusios pareigą nepaliaujamai judėti, judėti, judėti... Tarp tamsaus medžio staliukų ir vyšniniu gobelenu trauktų kėdžių stovi keli biliardo stalai, o ant sienos kabančiose lentelėse - lankytojų nežinia kada kreida išraityti rezultatai. Šalia vitrinoje prapjauto firminio torto „Sperl" su pienišku šokoladu, cinamonu ir migdolais - kukli kortelė: kavinės klientų prašoma nesinaudoti mobiliaisiais telefonais.

Šiuose XIX a. pabaigos kavos namuose nėra nė menkiausios užuominos apie tai, kad čia lankėsi Adolphas Hitleris (jis gimė Austrijoje, netoli Linco). Tiesa, į šią kavinę būsimasis fiureris užsukdavo būdamas 18 metų - 1907-aisiais ir 1908-aisiais. Sakoma, „Cafe Sperl" jis stengdavosi nuplauti nuoskaudą dėl dukart atmesto prašymo priimti į Vienos dailės akademiją. Prie vieno kavinės staliuko Adolphas esą suvokęs tikrąjį savo pašaukimą ir netrukus išvykęs į Vokietiją.

Nuo 1876-ųjų kavą plikančioje „Cafe Sacher" (Philharmonikerstrasse 4), įsikūrusioje viename prabangiausių Vienos viešbučių „Hotel Sacher", mažmožių dievas apsigaubęs adata daigstyta staltiese. Ant jos - apie 400 žymiausių kavinės lankytojų parašų, juos kruopščiai išsiuvinėjo viešbučio įkūrėjo Eduardo Sacherio žmona madam Anna. Dabar stikle įrėmintos staltiesės centre - paties Austrijos imperatoriaus Fransio Josepho I parašas. Kitų garsių kavinės lankytojų (Astridos Lindgren, Grace Kelly, Anglijos karalienės Elžbietos II ir kt.) parašai - lankytojų knygoje.

„Cafe Sacher" itin didžiuojasi sachertorte - žymiausiu pasaulyje šokoladiniu tortu. Šis ne tik viešbutį, bet ir pačią Austriją išgarsinęs gardėsis gaminamas rankomis pagal beveik dviejų šimtmečių senumo receptą, beje, jis yra itin saugomas. Medinėse dėžėse supakuotą šokoladinį kepinį, perteptą abrikosų džemu ir aplietą šokoladu, net galima užsisakyti paštu į bet kurią pasaulio šalį. Jo išradėjas - viešbučio „Hotel Sacher" įkūrėjo tėvas Franzas Sacheris.

Kavinės „Demel" (Kohlmarkt 14) konditerių gaminių kadaise į imperatoriškuosius rūmus užsisakydavo kaizerio žmona Elisabeth, labiau žinoma Sissi vardu. Netoli Grabeno gatvės (žymiausia Vienos parduotuvių gatvė) įsikūrusioje kavinėje galima stebėti, kaip konditeriai rankomis gamina saldumynus pagal dviejų šimtmečių senumo receptus. Garsių interjero dizainerių rokoko stiliumi įrengtos patalpos fojė - prabangiai dekoruota „Demel" saldumynų ir suvenyrų prekybos salė. Ji skęsta gėlėse, spalvotų dėžučių kaspinuose ir marcipanų piramidėse. O štai plačialangės vitrinos, sakoma, - vienintelės tokios visoje Austrijoje, mat XX a. 3-iajame dešimtmetyje įvaikintą kavinės savininkų dukterį Clarą Demel (vėliau ji paveldėjo „Demel") vedęs baronas Pallavicini buvo įsitikinęs, kad jos labiau nei kas kitas formuoja kavinės įvaizdį, todėl turi būti nuolat atnaujinamos ir stebinti praeivius. Štai, pavyzdžiui, dabar „Demel" languose - milžiniškos neproporcingų žmonių figūros, apžergusios ryškiaspalvius tortus ir plačiai besišypsančios visiems pro šalį einantiems žmonėms.

Jeigu dar pamenate mūsų kelionės maršruto pradžią ir istoriją apie 300 kg „kupranugarių ėdalo", manau, neprieštarausite, jei trumpam prisėsime kavinėje „Zum schwarzen Kameel" (liet. - „Pas juodąjį kupranugarį"; Bognergasse 5). Čia kadaise vaišinosi kompozitorius L. van Beethovenas (sakoma, tai buvo mėgstamiausia jo kavinė), o žymus austrų dailininkas F. G. Waldmulleris, suvilgęs lūpas vynu, dažnai palinkdavo prie piešimo bloknoto. Maži kavinės staliukai dažnai nugulti ne turistų, o pačių vieniečių - jie mėgaujasi miniatiūriniais sumuštiniais, kava ir „Zum schwarzen Kameel" šampanu. Šie kavos namai, pasirodo, išsiskiria istorine kupranugario emblema pažymėta savo produkcija: alkoholiniais gėrimais, saldumynais, cigarais ir t. t.

Tad Vienoje tikrai nereikia rūstinti mažmožių dievo ir rinktis „Starbucks". Senųjų kavinės namų savininkai mano, kad „greitos kavos" tinklas nuvertina unikalią Austrijos sostinės kavinių kultūrą, o jos gyventojaikartais net susiburia pastreikuoti.

Populiariausios Vienos kavos namuose siūlomos kavos rūšys

 Brauner - juoda kava su pienu

 Melange - juoda kava su karštu pienu (kavos ir pieno pilama lygiomis dalimis)

 Schwarzer - juoda kava

 Kapuziner - juoda kava su pienu (kavos pilama daugiau nei pieno)

 Einspanner - espresas su plakta grietinėle

 Kaisermelange - melange, patiekiama su kiaušinio tryniu, medumi ir brendžiu

 Fiaker - kava su romu ir plakta grietinėle, papuošta vyšnia

 Franziskaner - melange su plakta grietinėle ir šokolado drožlėmis

 Maria Theresa - juoda kava su apelsinų likeriu ir plakta grietinėle

 Eiskaffe - šalta juoda kava su vaniliniais ledais ir plakta grietinėle

Vienos kavos ABC

Kavos puodelį Vienoje galima užsisakyti vidutiniškai už 3 eurus, nors už kavą su alkoholiu gali tekti pakloti apie 7-8 eurus.

Lauktuvėms dera rinktis austrišką kavą „Julius Meinl", kakavą ar karšto šokolado miltelius. Penktos kartos Meinl dinastijos valdomos kavos verslo (kavos pupelės vežamos iš Pietų Amerikos, Afrikos, Indijos ir kitų šalių, tačiau skrudinamos ir malamos Vienoje) prekės ženklas - berniuko su raudona turkiška kepuraite profilis, juo papuoštas dažnas Vienos namo fasadas ar kavinių puodeliai.