Vidurinę mokyklą baigsiu tris kartus

Aš esu dviejų nuostabių vaikų mama ir noriu pasidalinti savo džiaugsmais ir rūpestėliais, papasakoti apie savo gyvenimą, apsivertusį aukštyn kojom. Nors mažyliui jau greit dveji metukai, bet jis iki šiol vis dar gerai nemiega naktimis. Keliasi 5-10 kartų per naktį ir šaukia "niam". Jokiu būdu jam neįkiši vandenuko ar arbatėlės, kaip rašoma knygelėse. Prasideda didžiulės protesto akcijos, kurios užtrunka gerokai ilgiau negu 5-10 min. Paprastai jis atsigeria pienuko, tačiau turbūt labiau jam reikia mano artumo.

Aksčiau nesuprasdavau, kaip galima su vaiku miegoti vienoje lovoje, nes su vyresnėle tokių problemų nekildavo, dabar miegame su mažyliu, ir nieko tokio. Dabar žinau, kad mamos ištvermė begalinė, pati sėkmingai einu į darbą ir neišmiegotos naktys kol kas mano protiniam darbui neatsiliepia. Keliuosi iš šeimos narių pati pirmoji, guluosi paskutinė ir esu gyva sveika.

Pasikeitė mano gyvenimėlis ir kitais atžvilgiais - parduotuvėse sau perku minimaliai. Pastebiu, kad ne tik kad mažiau dairausi rūbų sau, bet esu tapusi paaugliukų (dukra paauglė) ir mažylių parduotuvių gerbėja.  Per akcijas perku ne sau, o tempiu į namus dukrytei knygą, drabužėlį, sūneliui - mašinytę. Moteriškus žurnalus keičiu į vaikiškus. O kažkurią dieną stovėdama maisto parduotuvėje prie kasos mintyse nusijuokiau, jog didesnė krepšelio pusė - vaikų mėgiami dalykai: ekologiški jogurtukai, varškytės, sūreliai, javinukai, trapučiai,duoniukai...

Užėjusi į kosmetikos parduotuvę renkusoi ne brangų veido kremą sau, o skubiai pasirinkusi pigesnį, ieškau geresnio, skirto spuoguotai savo paauglės odai, o mažylio jautriai odelei kremus ir odos priežiūros priemones perku vaistinėje. Važinėjame su juo pas gydytojus ir vis išbandome kažką naujo nuo atopinio dermatito. Taip sakant, kovojame su liga.

Jaučiu, kad ir mokyklą teks baigti iš naujo, padedant atlikti ir tikrinant dukros namų užduotis. Tas pats laukia ir su sūnumi. Tad nėra to blogo, kas neišeitų į gera - vidurinės mokyklos kursą būsiu išėjusi net tris kartus.

Ir pasakas, vaikystės eilėraštukus prisiminti tenka. Vaikiškus žaidimus žaisti, slėptis nuo mažylio spintoje ar susirangyti už lovos. Senosios animacijos ir teletabių įrašus žiūrime kartu su mažyliu, nes jam smagiausia žiūrėti kartu. Tad manyčiau, kad šiuo metu ne senstu, o jaunėju, grįžtu į vaikystę.Tokia smagi ta mamų dalia.

Pagarbiai Neringa Vaidilienė