Ugnė(9)Ketvirtadienis, 2009 vasario 26 d. Kartą vėlyvą rudenį mano draugas sugalvojo Ugnę. Jis tiesiog pasakė „Duktė bus Ugnė." Sutikau. Ugnės vardą man buvo sugalvojusi vyresnė sesuo, bet tėvai persigalvojo. Vaiką turėti planavome negreit - kažkada, kai bus geri laikai.
O štai kartą su draugu maudėmės vonioje. Jis įsižiūrėjo į mane ir pareiškė: „Koks tavo pilvas! Tu - nėščia!" Esu smulkaus sudėjimo. Pilvas tuomet man neatrodė didesnis nei visada. Bet, kaip sužinojau daug vėliau, draugas buvo teisus - tada jau laukiausi. Tik tąkart bet kokias mintis apie nėštumą vijau iš galvos - bijojau būti bloga, nesubrendusi motina, neturėjau nuolatinio darbo. Be to, ir gyvenimas dviese atrodė toli gražu ne toks romantiškas, kaip iš pradžių... Ne tik ne toks romantiškas, bet ir nebepakenčiamas. Vieną dieną palikau draugui liūdną laišką: „Susirinkau žaisliukus ir išėjau į kitą smėlio dėžę. Nes jei jau man tenka rinktis mylėti ar gyventi kartu, renkuosi mylėti."
Jaučiausi nekaip - nuolat pykino. Alpti man buvo įprasta, bet jau tikrai ne taip dažnai. Nuolat buvo silpna, trūko jėgų net paprasčiausiems darbams. Pradėjau įtarti baisias ligas. Apsirūpinusi vaistais nuo pykinimo, išvykau koncertuoti į Lenkiją. Koncertai buvo sėkmingi, todėl grįžau atgavusi jėgas. Antroji nėštumo testo linija tarsi pažadino mane naujam gyvenimui. Atrodė, taip bijojau, o kai pasitvirtino, pasijutau tokia laiminga.
Visi negalavimai kažkur staiga dingo. Visą nėštumą jaučiausi kaip palaiminta. Nuo pirmo pasimatymo per tyrimą ultragarsu įsimylėjau savo vaikelį, kuris mojavo man ir rankytėm, ir kojytėm. Buvau laiminga nuo kiekvieno vaisiaus judesiuko, kurių buvo daug. Dainavau, kalbėjau su laukiamu, skaičiau vaikiškas knygeles, eilėraščius, klausydavaus muzikos... Nebandžiau spėlioti, kas gims, nors žinojau - Ugnė.
Ne vienas pranašavo, kad pagimdyti galiu miške, pievoje, lėktuve... Mat tuo metu daug judėjau: keliavau, koncertavau, vaikščiojau, maudžiausi, plaukiojau baidarėmis, sportavau, šokau, dirbau vaikų stovyklų vadove, skridau lėktuvu, net važinėjau „autostopu". O štai savaitę prieš Kalėdas sugalvojau išsimaudyti jūroje. Jūra tuomet kaip tik buvo nuostabi - ramiai ir didingai ošė bangos ir glostė mano mielą apvalų pilvelį. Būsimas tėvelis filmavo mobiliuoju telefonu, o aš jam šaukiau, kad filmuotų ir pilvą.
Ir štai antrą metų dieną susiruošėme gimdyti - ne miške, pievoje, lėktuve, bet Trakų ligoninėje. Džiaugiausi, kad gimdėme kartu. „Mergaitė", - džiugiai ištarė akušerė. „Ugnė", - pro džiaugsmo ašaras ištarėme mes abu.
Liauda
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
to "to dieve" 2009 kovo 01 d. 20:20:30
prie ko čia vaikai? labai negražiai parašėte. jei jau nuomonės nors kuo nors skiriasi, tai jau tas žmogus blogas ir nesugebės deramai išauklėti savo vaikų? gal geriau jūs susirūpinkite, kad jūsų vaikelis neužaugtų netolerantiškas kitų žmonių nuomonėms. ir pats (ar pati) galėtumėt apie tai pagalvoti prieš rašant tokius dalykus... rasa 2009 kovo 01 d. 18:07:02 labai gražu, labai jautru... to dieve 2009 vasario 27 d. 15:51:52 yra tokia pamokanti pasaka " Karalius nuogas"-apie teisybes sakyma.Bet jei jus vadinate teisybes sakymu nesugebejima pajausti gilesniu dalyku,nei nuogas racionalumas-tai uzjauciu jus ir jusu vaikus.... deve 2009 vasario 27 d. 14:04:31 "Vargsai dvasios ubageliai,manantys esantys "kieti" siuolaikiski,sustri... " O gal kitaip? O gal tai zmogus, ISDRISTANTIS pasakyti, kad karalius nuogas. zavu 2009 vasario 27 d. 13:18:14 kazkodel tai kas nuosirdu,tyra-graudina.Gal todel,kad kiekvienas turim (bent jau turejom) ir nuosirdumo ir Sielos tyrumo,tik pasidavem aplinkos negatyvams ir nukisom savo Sielu sviesiasias puses i gilia giluma-juk buti nuosirdziu,tai musu visuomeneje prilygsta buti trenktu.Va komentatprisi "komentuoja" -jokios logines sekos,"trenkta menininke" ir t.t. Vargsai dvasios ubageliai,manantys esantys "kieti" siuolaikiski,sustri... Gera skaityti tokias sviesias gyvenimo miniaturas,tiesiog nuosirdziai perrasytas is paties gyvenimo.Tai ir yra gyvenimo zavesys ! Irgi mama 2009 vasario 26 d. 16:15:56 O man gražu :) Sėkmės ugnei ir jos teveliams irgi mama, irgi myliu 2009 vasario 26 d. 11:09:02 mane kažkaip glumina toke pasisakymai - cituoju "Vaiką turėti planavome negreit - kažkada, kai bus geri laikai", bet kažkodėl nuo nepageidaujamo nėštumo nesisaugoma ... Smalsioji 2009 vasario 26 d. 11:03:59 nuplaukusi menininke kazkokia matyt rase. Tai myliu - tai nemyliu, tai noriu vaiko - tai nenoriu. Nesamone kazkokia Aš 2009 vasario 26 d. 09:45:06 Nesupratau NIEKO šiame rašinyje...kažkokia makalynė...jokios loginės sekos... |
||
   
|
Išaušo pavasaris. Dar nenutirpo sniegas ir buvo gana šalta, o jau mačiau gandrą. Jis prasklendė žemai žemai virš kelio - vos nepakliuvo po ratais. Paskui bendradarbės dar ilgai šaipėsi, sakė, kad man reikia gandrų. Aš jaučiausi jiems dar nepasiruošusi.
