Nutikimas, vardu Martynas

Esu mamytė dviejų gražių berniukų. Martynui 5 metai - jau visas vyrukas.

Ketveri metai gyvename Airijoje, todėl Martynas jau antri metai lanko airišką mokyklą. Ne kartą buvo taip: nuvedus berniuką į mokyklą ryte, išeinu į darbą. Vaikučiui pamokėlės trunka 4 valandas. pamokeles baigesi antra valanda dienos,o as veluodama penkias minutes skubu jo pasimti is mokyklos.Atejus penkiom minutem veliau,jau visi vaikai buvo iseja namo,nuejus i klase ir ziuriu mokytoja sedi uz stalo,o mano Martyno nera.As klausiu mokytojos,kur vaikelis,o mokytoja sako-cia ant kiemo kazkur yra.As jau perbalau,pradejau galvoti kur gali nueiti keturiu metuku vaikas,(nes cia vaikuciai pradeda lankyti mokykla nuo 4metuku),jieskau,po klases,po mokyklos kiema o Martyno niekur nera.Mokytoja persigandus klausineja,laksto,o as jau visko spejau prisigalvot.Gal kur ykrito,gal kas pagrobe,kas zino seis laikais.Jau ir asaros mano veide rieda,ka daryti kur eit jieskoti.Bet pagaliau suskamba mano telefonas ir pakelus rageli girdziu savo vyro balsa.lijana ar radai martyna! nesijaudink jis pas drauga nuejo,eik ten ir tu ji rasi.Nuejus radau savo vaikeli,o jau pyktis net per krastus man verziasi.As vaikuciui sakau-kodel isejai is mokyklos vienas,tave galejo pagrobt! O jis vergdamas is karto suprato kad negerai pasielge ir puole atsiprasinet.Martynas norejo tik pas drauga pasisveciuoti,nes jau ji senai mate.Gryze namo buvo jam paskirta bausme,sedejimas ant fotelio.Bet po to sykio vaikelis suprato,kad is mokyklos be mamos iseiti negalima.