Kodėl nelaukiau švenčių...(8)Penktadienis, 2009 sausio 02 d. Ne be reikalo aš taip nelaukiau švenčių... Viskas buvo kaip ir turi būti - orkaitėje garavo iškeptas karpis, sėsti prie stalo viliojo silkutė su riešutais, kalėdaičiai ir dar galybė patiekalu. O aš... apsiverkusi... Ilgai visi manęs laukė prie stalo. Pasirodžiau įraudusiais žandais ir užverktomis akimis. "Kas atsitiko?"- paklausė brolis. Galutinai susinervinau, pagriebiau vaiką ir pabėgau į tamsiausią namų kampą išsiverkti.
O dar vyras pasūdo: "Gana vakarais kimšti". O juk aš tik tada, kai jis iš darbo grįžta, ir randu laiko sau. Buvo be galo skaudu išgirsti tokius žodžius iš žmogaus, kuris turėtų palaikyti.
Nurijau karčią ašarą, stipriai apsikabinau savo mažiuką, apsirengiau ne taip kaip norėčiau, ir nuėjau prie stalo. Lauždama kalėdaitį tylutėliai Dievo paprašiau nors kiek poilsio ir laiko vien tik sau, kad vėl viskas grįžtų į savo vietas.
Ačiū atėjusiems naujiems metams, nuo kurių vėl galima pradėti ką nors naujo. Žinoma, galima bet kada, bet dažniausiai būtent nuo šios datos rūkaliai neberūko, stikliuko mėgėjai nebegeria, o aš pasistengsiu atsigauti pati (dėl savęs pačios). Kad nereikėtų verkti spintos duris atidarius.
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
straipsnio autore 2009 sausio 07 d. 11:00:13
aciu uz siltis zodzius ir padrasinimus.jie man tikrai labai svarbus.sventes,aciu dievui,praejo.o as begu dziaugtis savo auganciu mazyliu.isitaisysim ant palanges ir stebesim puga.jam tai labai patinka.rodo i savo rankyte kaip krinta sniegelis ... kj 2009 sausio 04 d. 17:44:13 kazkokie kvaili paistalai ir talpina tokias nesamones. asta 2009 sausio 04 d. 12:39:41 pažystama situaciaja. deja, dažnai vyrai ne tik žodžiais "asūdo" ir taip kraujuojančią sielos žaizdą, bet pasiguodžia save susirasdami nepavargusią nuo vaikų ir namų ruošos jauniklę, o kartais ir bendraamžę, gal net žmonos "draugę", kuri sutinka savo draugę pavaduoti pataluose....linkiu straipsnio autorei kuo greičiau atsigauti visapusiškai ir kuo daugiau mylėti save, nes pavargusi ir silpna niekam nebūsi reikalinga... Audra 2009 sausio 04 d. 01:04:35 Iki skausmo pazystama situacija. Tik dekui Dievui, mano vaikeliui jau ketveri ir esu visa senai atsigavusi ir spindinti. Bet, kad buvo panasiai, kaip straipsnio autorei - faktas. Tik laikas sustato viska i vezes ir sugrazina visas formas :) Dabar pagalvoju, kad gal ir per daug sureiksminam ta isvaizda (aisku musu vyrai prie to su kaupu prisideda), neleidziam pasidziaugti buvimu su vaiku, namuose, dziaugtis kiekviena nauja nepatirta akimirka... tas laikas taip greit prabega.... Vilma 2009 sausio 03 d. 19:14:14 Labai nepergyvenkit, kai ateina laikas, kai po vaikučių gimdymo tampi panaši į ką tik iškeptą spurgą. Aš jau seniai supratau, kad mane lengviau nurengti, negu aprengti. Reikia tuo ir naudotis. Sėkmės Naujaisais Metais.... nusirenginėti. straipsnio autore 2009 sausio 03 d. 17:12:35 ne karto neesu suabejojusi del motinystes ar praleisto laiko su savo angeliuku.nenusakomas jausmas buti mama.bet pirmuosius kudikelio metus juk is tiesu mazai kur einama kad reiktu pasipuosti....na,mes einame nebent i svecius,i baseina, i lauka ar i parduotuve.todel ir pas mane vyrauja "naminiai" drabuziai.juk salia ispuosto kalediniu kostiumu savo mazylio,nestovesi apsmukusiom kelnem ir istampytu megstiniu.nuotraukos lieka tikrai ilgam atsiminimui... vace tu vace... 2009 sausio 03 d. 02:37:08 gi autore ir nesako, kad mama buti blogis. as ja labai sutinku, labai suprantu jos busena. as net negaliu pagalvot apie ejima i parduotuves, nes nebezinau, kas ten guli, kas man tinka ir pan, o su vaiku gi neisi. kol istaikai koki laisva momenta, tai norsii su savim ramiai pabut, o ne kazkokioj parduotuvej grustis. uztat ir atsitinka taip - reikia kur eiti, ir nera tinkamu drabuziu, nes, mano atveju, visi mano nesiojami drabuziai yra 'naminiai', o iseiginiu kaip ir nebeturiu... vis ner kada... vace 2009 sausio 02 d. 20:20:15 argi mama buti blogis,liezuvis nesivercia taip kalbeti. |
||
   
|
Priežastis iki skausmo pažįstama kone kiekvienai moteriai - neradau kuo apsirengti!!! Na taip, spinta pilnutėlė, bet visą mano laiką okupavo mažas žmogutis, ir aš net nepastebėjau, kad jau nebetelpu net į plačiausius savo drabužius. Ir tikrai ne todėl, kad daug valgau. Atvirkščiai, kartais daugiau nei pusę dienos išbūnu be kąsnio burnoje. O vaikelis - visada pavalgęs! Net penkis kartus per dieną! Juk jis - svarbiausias. O save užmiršau. O juk dar vyras, namų ruoša... Žinau, kas man atsitiko - organizmas, negaudamas pakankamai maisto, pradėjo kaupti tuos kelis kąsnelius "blogesniems laikams". Taip ir "užaugau".
