moteris.lt
Esu Mama   |   Visi blogai
Naujajame numeryke skaitykite
Prenumeruokite
MOTERIS

Deimantė

(8)

Pirmadienis, 2009 rugpjūčio 10 d.

Motinystės džiaugsmai, bėdos, rūpesčiai

Dar prieš 7 mėnesius nebūčiau galėjusi patikėti, kad gyvenimas gali pradėti suktis prieš laikrodžio rodyklės tiksėjimą, prieš norus ir visus planus, ir vis tiek gali jaustis laiminga... Gyvenau sau, buvau laiminga, nepriklausoma mergina, visada su šypsena veide, naujomis originaliomis idėjomis, entuziazmu, energija...

 

Kartais taip gyvenime nutinka, kad likimas iškrečia pokštą, ir pakeisti nieko negali, nors norėtųsi. Taip atsitiko ir man, kai supratau, jog laukiuosi. Visada svajojau apie kūdikėlį, bet - apie jo atsiradimą darnioje šeimoje, apie laimingus ir pasiruošusius vaikučio atsiradimui tėvelius. Visko buvo - ir ašarų , ir nemigo naktų, ir negerų minčių, niekaip negalėjau patikėt, kad man taip galėjo atsitikti. Norėjosi pabusti iš košmaro, bet...

 

Laikui bėgant apsipratau su ta mintimi ir dariausi vis laimingesnė ir laimingesnė, atsirado ir meilė būsimama tėčiui, nors iš pradžių jaučiau nepykantą. Sako, tarp meilės ir neapykantos - vienas žingsnis, mums atsitiko atvirkščiai. Todėl iš visos širdies tikiu, kad būsime laiminga šeima. Kiek džiaugsmo mums su vyru suteikė pirmieji vaikučio spyriai...

 

Vaikutis mėgo Mocarto muziką, visada nusiramindavo ją išgirdęs, o tranki klubinė muzika kėlė didžiausią nepasitenkinimą ir spyrius į mamos pilvuką. Sparčiai augo mūsų futbolininkė. Gaila tik, kad sumąstė per anksti išvysti pasaulį.

 

Jau mes tėveliai. Turim labai gražią mergaitę. Pavadinome ją Deimante, nes ji gimė tokia mažutė ir priminė mums deimančiuką. Gimusi 28 savaitę ji svėrė vos 1100 g. Dabar jau 3 savaitė esame ligoninėje, mažylė dar inkubatoriuje auga, bet sunkiausia - jau praeityje.

 

Išgyvent reikėjo tikrai daug sunkumų, po cezario pjūvio operacijos dukrytę iškart išvežė į kito miesto ligoninę, kur ja rūpinosi kvalifikuoti gydytojai. Skaudžiausia, kad buvau atskirta nuo savo mažosios. Atsigavusi po operacijos iškart važiavau pas mažąją Deimantę, man padedant ji daug greičiau stiprėja.

 

Svarbiausia, kad kažkada atrodę blogi siaubą keliantys dalykai vėliau gali kelti šiltus jausmus ir teikti be galo daug laimės. Norėtųsi visoms jaunoms mamytėms palinkėti ištvermės ir visur įžvelgti tik gėrį. Juk vaikutis - didžiausia Dievo dovana.

 

JŪSŲ ATSILIEPIMAS
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:
 
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
giedre     2009 rugpjūčio 17 d. 19:57:05

pagerk medetku arbatos, tik be cukraus, pailsek, atsipalaiduok ir negalvok visa laika, kad nepavyksta pastoti, ir pamatysi vaikiukas ateis, sveikatos ir stiprybes tau, dar jei turi galimybe pasimelsk nuosirdziai ausros vartuose

Birute to Rima     2009 rugpjūčio 17 d. 16:43:04

Tiesa viena, meiles nera ------yra arba iliuzija.........arba pripratimas. Pastarasis pastovesnis.

Rimai     2009 rugpjūčio 12 d. 16:01:42

Nepatikėsit, dėl ko tik tos moterys į lovą eina: dėl pinigų, dėl karjeros, iš nuobodulio, dėl keršto, iš dyko buvimo, dėl mados, iš smalsumo, dėl proto suminkštėjimo (alkoholis ir t.t), dėl hormonų poveikio (ką įvardija kaip meilę)...

giedre     2009 rugpjūčio 11 d. 15:56:26

:) o taip man buvo kai laukiausi pirmojo vaiko. niestumo niekas neplanavo o seima issiro, uztat dabar neisivaizduoju savo gyvenimo be sūnaus. istekėjau antrą kartą........ viskas puiku. skirtis niekas nežada, bet nebeišeina pastoti. vis dar bandome ir laukiame, bet įvyko persileidimas. o taip norisi mazucio vaikelio, nes sūnui jau 5 metukai. stengiuosi nepasiduoti blogoms mintims ir galvoju, kad gyvybė, kurią du žmonės sukuria tikras stebuklas. kartais gyvenimas krečia pokštus gerus ir linksmus, o kartais labai skaudžius ir nemalonius. as turiu berniuką, vyras ir pirmosiosios santuokos turi 2 berniukus, turėtų būti viskas gerai, bet nėra. visoms būsimoms mamytėms stiprybės ir didelės laimės.

Nepritariu Rimai     2009 rugpjūčio 11 d. 11:02:42

Vyrui neapykanta ir kaltinimai galejo atsirasti po to, kai suzinojo, kad laukiasi. O laikui begant, susitaikius su ta mintim ir geriau vienas kieta pazinus ir atsirado jausmai. Daug ka galima pasakyti ir prisigalvoti, kai esi blogos nuotaikos ar kai nesisek. taciau ne visada blogi dalykai yra blogi.

Rita     2009 rugpjūčio 11 d. 08:46:52

Gyvenime nutinka neitikinamiausiu dalyku. Svarbiausia, kad galiausiai, viskas baigiasi gerai. Sekmes jauniems teveliams

pritariu Rimai     2009 rugpjūčio 10 d. 17:48:08

as irgi nesuprantu kaip galima myletis su vyru kurio nekenti.Na dar vyrams tai taip pasitaiko, bet moteriai...

Rima     2009 rugpjūčio 10 d. 10:51:14

Nesupratau vieno sakinio "Laikui bėgant apsipratau su ta mintimi ir dariausi vis laimingesnė ir laimingesnė, atsirado ir meilė būsimama tėčiui, nors iš pradžių jaučiau nepykantą." O tai kaip vaikuti pradejote, jei to vyro nekentete, siaip su nekenciamu zmogumi i lova neguli?