Auginkime vaikus nenuobodžiai

Esu iš tų mamų, kurios savo stebuklelio laukė ne vienerius ir ne kelerius metus, o gerokai ilgiau. Todėl jam atėjus į šį pasaulį, mūsų namus užplūdo didžiulė laimė, džiaugsmas, atsirado gyvenimo prasmė. Kuomet savo patirtį, žinias gali kažkam perteikti.

Pradžioje džiaugėmės pirmąja šypsena, vėliau - pirmuoju žodžiu "tete", pirmuoju žingsneliu - viskuo, kas pirma.

Dabar jau mūsų stebuklėliui - 16 mėn, todėl kiekviena diena savotiškai įdomesnė, judresnė, reikalinga vaikiuką lavinti, ugdyti. Sakysite, apie kokį ugdyma kalbu? Paprieštarausiu šiam klausimui ir pasakysiu, kad BŪTINA. Jau net ir tokio amžiaus vaikiukai viskam imlūs, viską atsimena, tik dar jie nemoka savo minčių reikšti žodžiais. Tačiau kartais nebūtina - ir taip sugeba parodyti. Pvz. kalėdoms iš jos delniukų darėme "Eglutę-palinkėjimų medį", tai sekančią dieną mergytė pasiėmė laikraštį, tušinuką, padėjo delniuką ant laikraščio ir tušinuku pati apvedžioja savo delniuką. Idealiausiai apvedžiojo delniukus be jokios mano pagalbos!!! Ar tai - ne lavinimas? Manyčiau, kad dabar su manimi sutiksite.

Rodykime vaikiukams pavyzdį, padėkime jiems, jei kas iš karto nesigauna, ir tuomet augs sveiki, linksmi mūsų stebuklėliai. Tuomet negalėsime net pasiskųsti, kad pavargstame, nespėjame ar kad pilka mūsų kasdienybė.

Kaip gali būti nuobodu, kai šalia zuja linksmas zuikutis? Krykštauja,kažką aiškina, šypsosi...ar gali kas daugiau mamai suteikti džiaugsmo,laimės, jei ne vaiko šypsena? Nežinau, bent aš augindama vaiką, tikrai daug ką padarau: ir mezgu, ir neriu, darėme advento kalendorių, ir kasdien mus lankė vis kitas Nykštukas su nauju siurprizu ir nauja užduotimi. O užduotėlės buvo štai tokios: gerų darbelių taupyklėlė, pagaminti eglutei žaisliuką, pasigaminti kalėdinį vainiką, Palinkėjimų medį, vaikiškąją prakartėlę, girliandą, iškepti Nykštukui rūmus... Kai kuriomis dienomis darėme po kelias užduotis. A gali po tokios veiklos likti vietos depresijai, nusivylimui ir kitoms neigiamoms emocijoms? Bent man, patikėkite, lieka tik džiaugsmas.

Vien tik pažiūrėjus į vaikiuko darbelį užplūsta nežmoniška laimė,kad tai padarė MANO VAIKAS. Todėl norėčiau palinkėti mamytėms, kol vaikiukas miega, užsiimti sau įdomia, naudinga veikla ir tuomet tikrai nuversime kalnus, nes mūsų vaikai mums - pats didžiausias gyvenimo variklis. Sėkmės!  

Gintarė