Esu Mama
Esu mama. Regis, na ir kas čia tokio - mano prisipažinime nėra nieko neįprasta. Tai tik reiškia, kad mano dienotvarkė derinama ne prie smagių draugų ar bendradarbių, o prie mažojo poreikių. Kad rytinę kavą išgeriu jau ataušusią ir paskubomis, nes vaikelis nekantraudamas trypčioja: „Noju vagyti". Tai, kad namuose vietoj išsvajotos knygos ar išsiilgtų virbalų savo akis ir rankas atiduodu labiau už mane pažinties ir naujovių ištroškusiam mažyliui...
Galėčiau tęsti, nesustoti. Ir tai įrodo, kad būti mama - svarbiausia veikla šiame pasaulyje, nes joje nėra nei darbo, nei poilsio valandų. Nes tavo mažajai kopijai dieną naktį reikia tavo artumo, šilumos, globos.
O kaip Tau sekasi būti mama? Kokias bėdas ir džiaugsmus patiri? Kaip atsigauni, kai sukimasis tarp vaikų, virtuvės ir vonios išsunkia, regis, paskutinį gyvasties lašą? Gal esi iš tų, kurioms likimas mestelėjo vienišos mamos dalią? O gal nori pasidalinti džiaugsmu, nes po daugybės metų po širdimi pajutai pirmagimio judesius?
 Rašykite, pasakokite, dalinkitės savo liūdesiu, neviltimi ir optimizmu.
Jautriausių laiškų autorių laukia dovanos - knygos "Mano šventė", kurias išlaido bendrovė "Ekspress leidyba".
Laiškus siųskite roma@moteris.lt arba adresu Portalui www.moteris.lt, Ozo 10 a, Vilnius.
Mano vaikas kitoks (2)
Antradienis, 2009 liepos 14 d., 16:06
Yra istorijų, kurių nesinori komentuoti ar pagražinti. Ši kaip tik tokia: su daugybe daugtaškių ir nutylėjimų. Tegul tokia ir lieka. Be galo atvira ir nuoširdi.
Pasaulis aukštyn kojom (4)
Antradienis, 2009 birželio 23 d., 00:25
Populiariuose žurnaluose ir net moksliniuose straipsniuose skaitydavau, kad būtina tapti mama iki 30 m., neva moterys, perkopusios minėtą amžių, rizikuoja vaikelio sveikata. Susimasčiau. Man jau 27 m, o atrodė, kad vis dar nepasiruošusi...
Patirtis, kuri mane pakeitė (4)
Šeštadienis, 2009 birželio 20 d., 00:00
Motinystė - šaunus dalykas ir tai patirti turi kiekviena moteris. Galbūt teko visa tai išgyvent, kad labiau mylėčiau savo sūnų, savo būsimus vaikus, kad labiau įvertinčiau gyvybės kainą, kad labiau gerbčiau tėvus? Galbūt. Ir šita patirtis mane pakeitė.
Mano diena... (1)
Pirmadienis, 2009 birželio 01 d., 15:47
Kasdien šluostau ašaras, varvančias nosis, užpakaliukus, murzinas rankas, gaminu pusryčius, pietus, vakarienę, klajoju po parką...
Nešanti laimę (3)
Sėkmadienis, 2009 gegužės 24 d., 10:09
Man patinka šviežias ir gaivus ką tik nupjautos žolės kvapas... Jei akimirkai užmerkčiau akis, ir tyloje pabusčiau tokioje žiedų pievoje, giliai įkvėpčiau ir su dideliu džiaugsmu nusijuokčiau gyvenimui, kad jis man davė didžiulę laimę - dukrą.
Nutikimas, vardu Martynas
Antradienis, 2009 gegužės 05 d., 00:07
Esu mamytė dviejų gražių berniukų, obuoliuku.Martynui 5metai,o.Martynas,jau visas vyrukas,.kadangi negyvenam lietuvoj,tai apie ja ne nekalbesiu.Keturi metai kaip jau airijoj,cia gyvenam visi laimingai ir linksmai.Martynas jau antri metai lanko airiska mokykla,bet viena syki buvo taip.Nuvedus berniuka i mokykla ryte,isejau i darba,vaikuciui pamokeles truko neilgai tik 4valandas.pamokeles baigesi antra valanda dienos,o as veluodama penkias minutes skubu jo pasimti is mokyklos.
Stebuklo laukimas (2)
Penktadienis, 2009 balandžio 24 d., 07:54
Noriu su Jumis pasidalinti savo šeimos švenčių išgyvenimais. Noriu papasakoti ne todėl, kad buvo nuostabiai linksma ir neužmirštama. Šių š. Kalėdų tikrai niekada neužmiršiu vien dėl to, kad dar niekuomet taip dėl neiko nebijojau. Mano mažylis yra pats svarbiausias mano gyvenime, ir jis susirgo pirmą kartą.
|
Patikrinkite, ar gerai įvedėte elektroninio pašto adresą!
|
