Esu Mama
Esu mama. Regis, na ir kas čia tokio - mano prisipažinime nėra nieko neįprasta. Tai tik reiškia, kad mano dienotvarkė derinama ne prie smagių draugų ar bendradarbių, o prie mažojo poreikių. Kad rytinę kavą išgeriu jau ataušusią ir paskubomis, nes vaikelis nekantraudamas trypčioja: „Noju vagyti". Tai, kad namuose vietoj išsvajotos knygos ar išsiilgtų virbalų savo akis ir rankas atiduodu labiau už mane pažinties ir naujovių ištroškusiam mažyliui...
Galėčiau tęsti, nesustoti. Ir tai įrodo, kad būti mama - svarbiausia veikla šiame pasaulyje, nes joje nėra nei darbo, nei poilsio valandų. Nes tavo mažajai kopijai dieną naktį reikia tavo artumo, šilumos, globos.
O kaip Tau sekasi būti mama? Kokias bėdas ir džiaugsmus patiri? Kaip atsigauni, kai sukimasis tarp vaikų, virtuvės ir vonios išsunkia, regis, paskutinį gyvasties lašą? Gal esi iš tų, kurioms likimas mestelėjo vienišos mamos dalią? O gal nori pasidalinti džiaugsmu, nes po daugybės metų po širdimi pajutai pirmagimio judesius?
Rašykite, pasakokite, dalinkitės savo liūdesiu, neviltimi ir optimizmu.
Jautriausių laiškų autorių laukia dovanos - knygos "Mano šventė", kurias išlaido bendrovė "Ekspress leidyba".
Laiškus siųskite roma@moteris.lt arba adresu Portalui www.moteris.lt, Ozo 10 a, Vilnius.
Ir tai vadinasi atostogos!?
Trečiadienis, 2008 gruodžio 24 d., 05:53
Ankstyvas rytas. Taip reikėtų sakyti oficialiai. Paprastų žmonių kalba tariant - gūdi naktis. O gal čia tik man taip atrodo? Gal dabar dar tik vakaras - juk šiuo metų laiku anksti temsta... Protingiausia užmesti akį į laikrodį - jis rodo penkias valandas. Penkias ko: ryto ar vakaro?..
Ar verta laukti švenčių? (2)
Šeštadienis, 2008 gruodžio 20 d., 00:01
...Esu iš tiesų labai pavargusi ir išsekusi. Nejaučiu malonumo net
mylėtis. Dar visa laimė, kad mano mažiukas kasdien mane prajuokina ir
vis primena, jog nevalia pasiduoti.
Kvapas... (1)
Pirmadienis, 2008 gruodžio 08 d., 12:28
kvapas...
mažo, trapaus, šiltučio, aksominio kūdikio kvapas...
ji menu net praėjus pusšimčiui metų...
Susapnuota (1)
Šeštadienis, 2008 lapkričio 29 d., 00:06
...Viskas apsivertė aukštyn kojom. Aplinkiniai staiga tapo visažiniai, aiškinantys, kaip turiu elgtis. Būsimo tėvelio tuo metu nenorėjau matyti - bijojau. Buvau viena. Mylimasis, keistuolis, atvažiuodavo, pastovėdavo po mano langais. Bijojo ateiti...
Ar nieko nepamiršau? (5)
Pirmadienis, 2008 lapkričio 24 d., 00:02
Nuo pat ryto sukasi galvoje: ar nieko nepamiršau? Pusryčiai padaryti, vaikas pavalgė, dantukus išsivalė, apsirengė tai, ką iš vakaro sudėjau - viskas gerai. Auklėtojos reikės nepamiršti paklausti, kada eis atostogų, tada vešiu sūnų į kaimą pasisvečiuoti. Į rankinę įsimetu nuo sūnaus pusryčių likusį sumuštinį, lekiame pro duris, atsisėdu į mašiną ir važiuojame.
|
Patikrinkite, ar gerai įvedėte elektroninio pašto adresą!
|