Rojus dešimties kilometrų aukštyje

Apie lėktuvuose siūlomą maistą tikriausiai galima sukurti kulinarinį siaubo filmą. Neaiškios spalvos ir sudėties troškiniai, guminė duona ir apipuvusios salotos - šių susisiekimo priemonių valgiaraščių kasdienybė. Dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio išlaidas oro linijų kompanijos labiausiai sumažino maistui, vieninteliam dalykui, kuris galėtų suteikti malonumą. Kelionė lėktuvais tapo nepakeliama daugeliui, išskyrus tuos, kurie sėdi salono priekyje. Tačiau apie rojų danguje - kiek vėliau.

Aistė Misevičiūtė - iš Paryžiaus

„Jei lėktuvo išradėjai broliai Wrightai gyventų šiandien, Wilburas, siekdamas sumažinti išlaidas, turėtų atleisti Orville‘į", - 1994-aisiais sakė oro linijų kompanijos „Southwest" įkūrėjas ir buvęs prezidentas Herbas Kelleheris. Per šešiolika metų situacija tik pablogėjo. Šiais laikais kai kurie oro bendrovių akcininkai ne tik atleistų abu prieš gerą šimtą metų lėktuvą išradusius brolius, bet ir mielai skraidintų keleivius stovinčius, apmokestintų vizitus į tualetą ir net pareikalautų sumokėti už orą lėktuvo salone.

Kai kuriuose trumpų nuotolių reisams skirtuose lėktuvuose mokėti už maistą (ir neadekvačiai daug) jau seniai tapo norma, bet vis tiek jo beveik neįmanoma valgyti. Garsus britų laikraščio „The Observer" maisto kritikas Jay‘us Rayneris sakė: „Lėktuvas - tai vieta, kur maisto produktai keliauja mirti." Iš patirties galiu pasakyti, kad net verslo klasės bilietas neapsaugo nuo neskanių patiekalų. Trumpųjų skrydžių verslo klasės patogumai apskritai mažai kuo skiriasi nuo ekonominės klasės (galbūt maistas ne toks bjaurus), o bilietas - daug brangesnis nei tų žmonių, kurie sėdi lėktuvo salone už užuolaidėlių.

Prabanga 900 km/h greičiu

Vis dėlto keliauti verslo klase - prestižo reikalas. Lipdukas „Priority" ant lagamino, galimybė išvengti eilių ir pirmumo teisė lipant į lėktuvą - visa tai malonu net skrendant iš vieno Europos miesto į kitą.

Pastarąjį dešimtmetį didžiosios pasaulio oro linijų kompanijos rungiasi dėl tolimųjų skrydžių keleivių: verslo ir pirmos klasių patalpose įrengia patogesnes sėdynes, išskirtiniams keleiviams dovanoja veido priežiūros ir higienos rinkinius. Štai Singapūro oro linijų bendrovė savo pirmos klasės klientus lepina „Salvatore Ferragamo" kremais ir „Givenchy" pižamomis, „Air France" - „Clarins" kosmetikos priemonėmis, o šveicarų „Swiss" - prestižiniais „La Prairie" kremais. Oro linijų kompanija „Emirates" įgyvendino komercinių skrydžių istorijoje dar nebūtą dalyką - neseniai pristatyto lėktuvo A380 pirmos klasės kabinoje įrengė du dušus.

Oro linijų bendrovės apgalvoja menkiausias detales, pasirūpina net stiuardesių, aptarnaujančių pirmos ir verslo klasių keleivius, makiažu. Neseniai „Air France" palydoves konsultavo „Lancôme" makiažo specialistas, o 2005-aisiais uniformas visam personalui sukūrė vienas talentingiausių prancūzų mados kūrėjų Christianas Lacroix. Prieš tai šios kompanijos darbuotojus rengė mados namai „Nina Ricci", „Christian Dior" ir „Hermes".

Skanus, gurmaniškas maistas - dar vienas labai svarbus veiksnys kaunantis dėl klientų, už bilietą galinčių pakloti tūkstančius eurų. Dažnai oro linijų kompanijos pasitelkia įžymiausius virtuvės šefus. „Lufthansa" neseniai pasirašė sutartį su trimis „Michelin" žvaigždutėmis apdovanotu Jeanu Georges‘u Kleinu, Singapūro oro linijų kompaniją konsultuoja net keli virtuvių šefai, tarp jų -skandalingasis škotas Gordonas Ramsay, o „Air France" valgiaraščius sudarinėja Prancūzijos pasididžiavimai Guy Martinas, Joëlis Robuchonas ir Jacques'as Le Divellec'is. Tik ne visada tai gelbsti valgius, tiekiamus verslo klasės keleiviams. Prieš porą mėnesių, skrisdama iš Keiptauno kompanijos „Virgin Atlantic" lėktuvu, valgiau tokį jautienos kepsnį, kurį būtų galima apdovanoti kaip geriausiai perkeptą. O pagaminti tokias beskones bulves sugebėtų ne kiekvienas net industrinės virtuvės darbuotojas. Ar esate girdėję apie maisto „žudymo" kursus? Matyt, „Virgin Atlantic" virtuvės darbuotojai yra juos baigę. Tiesa, šios oro linijų kompanijos verslo klasės sėdynės ištiesiamos 180 laipsniu kampu, yra įrengtas ir tikrų tikriausias baras. Visai patiko ir verslo klasės kabinos apšvietimas: subtili, jauki violetinio atspalvio šviesa.

„British Airways" verslo klasės patalpose irgi yra patogios sėdynės, be to, nuo kaimynų jos gali būti atskirtos sienele. Tačiau gerą maistą „British Airways" vadovai lyg ir pamiršo. Beje, anglų virtuvė niekada nebuvo gera. Tai, matyt, atspindi ir jų oro linijų kompanijų lėktuvuose siūlomi patiekalai.

Nacionalinių virtuvių ypatumai

„Air France" verslo klasės keleivių užkandžiai - riešutų ar sūrių sausainių rinkinys - iš prancūzų gourmet parduotuvių „Fauchon", o pirmos klasės keleiviams siūlomi desertai - iš „Lenôtre". Valgiaraštyje yra paukščių kepenėlių pašteto ir prancūziškų sūrių.

Indijos oro linijų bendrovės „Air India" verslo klasės stiuardesės apsirengusios tradiciniais sariais, o lėktuvo salone sklinda kario kvapas. Pasak šiai kompanijai maistą gaminančių šefų, karis (indiškas troškinys) yra vienas idealiausių skrydžio patiekalų: nepraranda skonio, šildomas ne taip išdžiūva, o jo aštrumas dėl dešimties kilometrų aukštyje apmirštančių skonio receptorių atrodo švelnesnis.

Ar pastebėjote, kad lėktuvuose retai patiekiama kiauliena? Jos vengiama atsižvelgiant į kultūrų ar religijų subtilybes.

Bene labiausiai kulinarijos tradicijų lėktuvuose laikosi japonų oro linijų kompanijos. Jos itin dėmesingos kiekvienai detalei. Skrisdama bendrovės ANA lėktuvu iš Pekino į Tokiją, gavau padėklą, primenantį japonišką bento (lakuota maisto dėžutė). Jame - miso (sojų pastos) sriuba, virtos krevetės, vytintas kumpis, ančių krūtinėlės, kelių rūšių sušiai. Padėklo viduryje - su miso padažu kepta žuvis, troškintos daržovės ir ryžiai. Skrendant ilgiau, stiuardesės pasiūlo ir udon (makaronų) sriubos ar Japonijoje greituoju maistu laikomų onigiri (įvairūs į jūrų dumblius įvynioti ryžių užkandžiai).

„Cathay Pacific" perfekcionizmas

Rojus danguje vis dėlto egzistuoja. Kalbu ne apie kai kurių religijų įsivaizduojamą pomirtinį rojų, o apie net tris metus per pastarąjį dešimtmetį geriausią pasaulyje pripažintą oro linijų kompaniją „Cathay Pacific".

Šios stiuardesės pirmos klasės keleiviams šypsosi iš tikrųjų, o vietos kojoms ištiesti yra tikriausiai daugiau nei jūsų asmeninėje lovoje. Kiekvienas keleivis turi nuo kitų atskirtą vietą, gali miegoti 180 laipsnių kampu ištiestoje lovoje (ją pakloja stiuardesės) apsirengęs garsių Honkongo mados namų „Shanghai Tang" pižama. Drabužius galima laikyti asmeninėje spintoje, o pusryčiauti, pietauti ar vakarieniauti - prie balta staltiese užtiesto ne daug mažesnio, nei būna restoranuose, stalo. Maistas - irgi puikus: juodųjų eršketų ikrai, prie jų patiekiama Rusijos caro rūmuose valgyta firmos „Balik" lašiša su deramu garnyru - kapotais kiaušiniais, grietine ir svogūnų laiškais, prestižinis šampanas „Krug Gran Cuvée".

„Cathay Pacific" - viena pirmųjų oro bendrovių, kurių pirmos klasės virtuvėje yra specialus puodas ryžiams virti, keptuvių kiaušinienei kepti, duonos skrudintuvas. Ryžiai su kinišku patiekalu gaminami tik prieš serviruojant. Kaip ir kiaušinienė - tereikia stiuardesei pasakyti, kaip paruoštos norėsite. Ar galima, madam, su ikrais?