Rivjeros perlai Holivudo žvaigždėms

Antro tokio viešbučio kaip Antibuose veikiantis „Hotel du Cap Eden Roc" pasaulyje nėra. Ne tik todėl, kad pagrindinis jo pastatas pastatytas Napoleono III laikais, o įspūdingo parko pavydėtų net karalius Saulė. Ir ne tik todėl, kad uolėtus Prancūzijos Rivjeros krantus šalia viešbučio skalauja šilta Viduržemio jūra, prieš akis atsiveria nuostabi vandens žydrynė, o horizonte boluoja didžiulės jachtos.

Aistė Misevičiūtė - iš Prancūzijos Rivjeros

Kur ilsisi žvaigždės?

„Nesivarginkite, aš - ne žvaigždė!" - pamaniau sau, paparacams nukreipus į mane milžiniškus objektyvus. Norėjau nufotografuoti juos šiam straipsniui.

Jei Kanuose, kai vyksta festivalis, apsistojote „Hotel du Cap Eden Roc", esate nuolat stebimas. Vos tik išeinate į balkoną ar nusileidžiate prie baseino, į jus iškart nukrypsta žiūronai ir kameros. Nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro paparacai sėdi valtelėse ar ant uolų ir laukia Holivudo žvaigždės ar bent žvaigždutės, kad nufotografuotų ją, o nuotrauką pelningai parduotų geltonajai spaudai. O kadangi iš toli sunku atpažinti, kas yra žymus, o kas - ne, esate stebimas ir jūs.

Prancūzijos Rivjeroje atsidūriau šiųmečiam Kanų festivaliui jau įsibėgėjus. Ką tik praėjau pro saulėje besišildančią rusų aktorę Svetlaną Metkiną. Visai šalimais, ant grotelių kepamų patiekalų restorane, pietauja "Narnijos kronikų" ragana Tilda Swinton. Paparacai turi daug darbo.

Beje, viešbutis savo svečiams visada rodo diskretišką pagarbą.

Jau beveik šimtmetį ši išskirtinio grožio vila yra tapusi kultūros ir pramogų verslo veikėjų užuovėja. Čia knygas rašė F. S. Fitzgeraldas, ilsėjosi aktorė Marlene Dietrich, tapytojas Pablo Picasso, šią vietą mėgsta ir dauguma dabartinių žvaigždžių (kai rašiau straipsnį, į viešbutį atvyko Bradas Pittas).

Praėjusiais metais „Hotel du Cap Eden Roc" pateko net į Holivudo intrigų sūkurį. Aktorė Scarlett Johansson pareiškė dalyvausianti filmo „Vicky Christina Barcelona" pristatyme tik su sąlyga, jei galės gyventi būtent šiame viešbutyje (jis yra dvylika kilometrų nuo Kanų). Ant raudonojo kilimo su filmo režisieriumi Woody Allenu žengė tik Penelope Cruz (žavingoji ispanė nerodė tiek kaprizų, kiek jos kolegė iš už Atlanto, ir apsistojo viešbutyje pačiuose Kanuose).

Senoji Prancūzijos Rivjeros dvasia

Į ant grotelių kepamų patiekalų restoraną puiku užsukti per pertrauką tarp deginimosi ir maudynių baseine. Vienas populiariausių užkandžių - daržovės su ančiuvių padažu - primena Nicos salotas. Žali žiediniai kopūstai, pomidorai, svogūnai, kiaušiniai valgomi su ančiuvių, alyvuogių aliejaus, česnakų ir įvairių prieskonių tyrele. Čia galite užsisakyti ir mėsainį ar ant grotelių keptų krevečių.

Pagrindiniame viešbučio restorane rasite ir sudėtingesnių patiekalų, pavyzdžiui, burnoje tirpstantį veršienos kepsnį ar foie gras (ančių ar žąsų kepenėlių pašteto) su juodaisiais trumais. Vakare „Hotel du Cap Eden Roc" vyrai privalo vilkėti švarką - ši vieta garsėja tuo, kad yra išlaikiusi senąsias etiketo taisykles, senosios Prancūzijos Rivjeros viešbučių dvasią. Kambariuose nėra minibarų, o vonioje kabo raštelis, kad su chalatu vaikščioti už kambario ribų draudžiama. Dar visai neseniai nebuvo televizorių, o kreditinėmis kortelėmis atsiskaityti galima tik nuo 2005-ųjų. Berods tik praėjusiais metais kambariuose įvestas svarbus moderniųjų klajoklių palydovas - bevielis interneto ryšys. Mano pirmoji pažintis su šiuo viešbučiu neapsiėjo be nuotykių. Atvykau su šuniuku, o atsivežti naminių gyvūnų čia neleidžiama...

Tačiau modernaus gyvenimo detalės tampa antraeilės, kai vakare pakylate į barą ir, gurkšnodami „belinius" ("Bellini" - persikų skonio alkoholinis kokteilis), grožitės parku, jūra ir besileidžiančia saule. Jausmas, lyg keliautumėte į praėjusio amžiaus pradžią, kai prabanga buvo tikrai kažkas unikalaus.

Legendinis „Tetou"

Pačios išskirtiniausios vietos, vykstant Kanų festivaliui, yra visai ne Kanuose. Kuklaus interjero žuvų restoranas „Tetou" įsikūręs tarp Antibų ir Kanų, šalia Golf-Juan paplūdimio. Garsėja jis bouillabaisse - Provanso žuviene: neginčijamai geriausia pasaulyje, o labiausiai - kaip Kanų festivalio žvaigždžių vakarienės vieta. Prieš trejus metus vakarieniavau „Tetou", kai vyko „Da Vinčio kodo" pristatymas. Vos už poros staliukų sėdėjo rašytojas Danas Brownas, režisierius Ronas Howardas, kiek toliau - prancūzų kino legenda Jeanas Reno. Kitą vakarą gerą pusvalandį telefonu kažką aistringai kalbėjo amerikiečių aktorius Donas Johnsonas. Galiu pasakyti, kad jo kompanionė tokiu nemandagiu draugo elgesiu buvo net labai nepatenkinta. Kas sakė, kad Holivudo žvaigždės paiso gero elgesio manierų?

Labiausiai gandas apie „Tetou" pasklido praėjusiais metais, kai paparacai nufilmavo vakarieniaujančius atžalos besilaukiančius Angeliną Jolie ir Bradą Pittą (galite susirasti www.youtube.com ). Tą vakarą, pasak restorano savininkų dešiniosios rankos Bruno Combriat, prie restorano lūkuriavo gal keliasdešimt paparacų. Ką auksinė Holivudo porelė valgė? Bradui Pittui ypač patiko apkepti pomidorai su džiūvėsėliais. Beje, žvaigždės, kaip ir kiti restorano svečiai, čia mėgaujasi garsiąja žuviene ar paprastai ant grotelių keptomis žuvimis. Nors paparacų dėmesys be galo didelis, „Tetou" - tikrai puikus restoranas. Ne veltui čia - pavalgyti ant grotelių keptų ešerių - kasmet privačiu lėktuvu atskrenda porelė iš Kolumbijos. Ironiška, bet labiausiai pasaulio turtuolius traukiantis patiekalas bouillabaisse kadaise buvo Marselio vargšų maistas. Tik „Tetou" žuvienei nėra lygių: viralas iš įvairių žuvų filė skaidrus ir aromatingas, nerasite nė vienos ašakėlės. Prie šios sriubos patiekiamas ryškiai oranžinis rouille (padažas su česnakais ir paprikomis) yra toks skanus, kad galėčiau jį kabinti šaukštu. Atsargiai, cholesterolis!

Šio garsaus restorano valgiaraštis nedidelis, bet visi patiekalai nepriekaištingi. Apkepti pomidorai, Nicos salotos (milžiniška porcija), omarai su padažu, dėl kurio turbūt būtų galima net numirti - niekur kitur tokio nerasite (dalis vandens, kuriame virė omarai, sumaišoma su šlakeliu konjako, citrinų sultimis, sviestu ir bouillabaisse). Padavėjas mielai pasidalijo šio receptu. Kažkaip per mielai - juk populiarių patiekalų receptai labai saugomi. Įtariu, vis tiek nepasakė kokio nors slapto prieskonio...

„Tetou" veikia nuo 1920-ųjų. Jis visada priklausė vienai šeimai, o uždarytas buvo tik per Antrąjį pasaulinį karą. Dabar virtuvėje ir valgomajame sukiojasi ketvirtoji restorano savininkų karta. Verslo vadeles laiko Pierre'as-Jacques'as Marquis ir jo pusseserė Corrine Cuzzupoli, Bruno Combriat priima užsakymus. Bruno nėra šeimos narys, bet „Tetou" dirba su tokiu pat atsidavimu, lyg būtų savininkas.

Beje, restorane atsiskaitoma tik grynaisiais. Nenuostabu, kad savininkas Pierre'as-Jacques'as turi asmens sargybinį. Šis saugo ne tik savininką, bet ir Kanų festivalio metu čia viešinčias įžymybes. Bruno savo kompiuteryje rodo, kurios jų yra vakarieniavusios restorane, ir juokauja, kad šiomis dienomis „Tetou" apsaugos darbuotojas yra labiausiai fotografuojamas vyras pasaulyje.

Vykstant Kanų festivaliui, nėra jokių ribų. Didžiujų Holivudo studijų žvaigždžių reprezentacinės išlaidos siekia ne vieną ir ne du milijonus eurų. Nemažai jų nusėda ir tokiuose restoranuose kaip „Tetou". O dosniausi svečiai - rusai: didelė kompanija lengva ranka gali palikti kad ir 3000 eurų arbatpinigių. Yra buvę ir kuriozų. Bruno pasakoja, kad kartą prie vieno stalo sėdėjo Čečėnijos prezidentas, o kitoje restorano pusėje linksminosi rusai (šie Čečėnijos prezidentą, žinoma, pažino). Tąkart nemalonumų išvengta, o Čečėnijos prezidentas įsiminė tuo, kad užsisakė mėsos, nors jos restorano valgiaraštyje nėra...

Mes nesame tokie kaprizingi kaip prezidentai ir užsisakome tai, kas nurodyta valgiaraštyje. Vakarienė „Tetou" būtinai turi baigtis desertu - beignet: aliejuje virtais tešlos gaminiais, panašiais į mūsų „ausytes". Kartu atnešami ir keli stiklainiai skirtingos rūšies uogienės. Tai - paskutinis lašas, ir jūs esate oficialiai persivalgęs. Neapleidžia kaltės jausmas. Kam valgiau ir užkandį, ir pagrindinį patiekalą, ir desertą? Iš paveikslo šalia baro žvelgia restorano įkūrėjas Ernestas Cirio. Jo žvilgsnis toks, lyg žinotų, kad vis tiek čia dar grįšite. Jis teisus - į „Tetou" negrįžti neįmanoma.