Maskvos restoranų džiunglės

10 valanda vakaro. Užsukame į GQ, šiuo metu Maskvoje madingiausią prašmatnų barą (angl. lounge) ir restoraną. Vos ne vos prasibrovę pro dešimtį prie įėjimo stoviniuojančių žmonių, pasiteiraujame, ar yra laisvų vietų. Kadangi nesame iš anksto užsisakę, mums paaiškina, kad staliukas bus laisvas anksčiausiai pusę dvylikos nakties. Nusprendę nelaukti, išeiname į naktinę Maskvą tęsti laisvo staliuko medžioklės.

Restoranų mados vėjai

Pavakarieniauti tą vakarą GQ ir nesitikėjome. Pastaraisiais metais populiariausiuose Maskvos restoranuose staliukus reikia užsisakyti iš anksto – visai kaip Niujorke ar Paryžiuje. Juolab – kaip kad mūsų atveju – penktadienio vakarą ir jei vyksta Maskvos mados savaitė. Tiesa, čia, priešingai nei kitose prabangiose pasaulio sostinėse (angl. jet set), staliuko atėję, net jei esate užsisakę jį prieš savaitę, galite ir negauti. Mat koks nors už jus svarbesnis asmuo irgi gali sumanyti tą vakarą ten pavakarieniauti. O “svarbių personų” Maskvoje tikrai netrūksta...

Išėję į judrią Baltschug gatvę, nusprendžiame nerizikuoti. Skambiname į kitą restoraną – itin mėgstamą Maskvos turtuolių ir užsienio verslininkų. Kad ir kaip būtų keista, mums pasisekė. Gal todėl, kad jau gana vėlu, o gal todėl, kad Maskvos turtuoliai itin vertina naujausias prabangias užeigas. Nors ekstravagantiško interjero prašmatnus baras ir restoranas „Nedalnij Vostok“ („Netolimi rytai”) atverti neseniai, išrankūs maskviečiai mieliau renkasi paskutinio mados klyksmo vietas. Kai praėjusį pavasarį lankiausi Maskvoje, azijietiškas jūrų gėrybių restoranas „Nedalnij Vostok“ buvo ką tik atidarytas. Prisimenu, mums vos pavyko gauti staliuką. Šį kartą užeiga taip pat pilna, bet neapleidžia keista nuojauta, kad Maskvos elito tusovkė tą vakarą vis dėlto vyksta  GQ...

Už naujus prašmatnius restoranus maskviečiai dėkingiausi turėtų būti Arkadijui Novikovui. Šio 45-erių metų verslininko įsteigta verslo grupė jų valdo ne vieną – dešimtis, o pats vyriškis vadinamas Maskvos restoranų karaliumi. Novikovas karjerą pradėjo kaip restorano šefas prieš keliolika metų, o 2006-asiais jo vardo restoranų grupės pelnas siekė daugiau nei 180 milijonų dolerių (per 420 milijonų litų). Grupei priklauso ne tik minėti GQ, „Nedalnij Vostok“, bet ir daugybė kitų prabangių įstaigų: bendrai su žurnalų leidybos įmone „Conde Nast“ įsteigta „Vogue Cafe“, pirmasis Maskvoje jūrų gėrybių restoranas „Sirena“ ar vienas pirmųjų stilingų lounge tipo restoranų „Biscuit“. „Vogue Cafe“ – vienas sėkmingiausių ir mano mėgstamiausių Novikovo kūrinių. Jis veikia jau kelerius metus, bet vis dar labai populiarus. Pirmoje „Vogue Cafe“ salėje – prašmatnus baras su minkštasuoliais, antroje – tik restoranas. Čia galima pavalgyti ar tiesiog išgerti arbatos, pasėdėti ir paganyti akis. Kas kas, o jau turtingos rusės ir rusai moka į save atkreipti dėmesį. Tiek milžiniškų deimantų ir „Hermès“ krokodilo odos rankinių turbūt pamatysite tik čia... Beje, GQ taip pat yra bendras Novikovo ir „Conde Nast“ projektas.

Tiesa, Maskvos restoranų karalius nepamiršo ir paprastos liaudies. 1996-aisiais atidarytuose rusiško valgio restoranuose „Yolk-Palki“ visada gausu žmonių, o kainos prieinamos ir tiems, kurių atlyginimai neleidžia džiaugtis kitais Novikovo kūriniais.

Londonas, Tokijas, Niujorkas... Maskva

Sugriuvus Sovietų Sąjungai, Maskva pasaulio sostines pasivijo labai greitai. Pagal prekių asortimentą dabartinė ir sovietinė Rusijos sostinė labai skiriasi. Sovietų laikais tuščios parduotuvių lentynos ir neįtikėtinų pastangų reikalaujantys žygiai norint gauti deficitinių prekių buvo kasdienybė, o dabar čia galite rasti net tokių produktų, kokių ne taip dažnai pamatysite ir Vakarų Europoje. Atrodo, maskviečiai nusprendė atsigriebti už prarastus metus ir užmerktomis akimis nėrė į vartotojišką ir prabangų pasaulį. Maskvos restoranų kultūra taip pat atspindi Rusijos sostinėje vyraujančią laukinių Rytų dvasią.

Jei vidury žiemos užsimanėte šviežių žemuogių deserto – prašom. O makaronų su šįryt iš Italijos atvežtais trumais? Jokių problemų! Šis italų restorane „Mario“ siūlomas patiekalas pranoksta net mano valgytą Italijoje. Maskvos restorano virtuvės šefas makaronus patiekė paruoštus taip: pirmiausia spagečiai buvo sumaišyti su tirštu sūrio padažu, paskui išmaišyti sūrio „Pekorino Romano“ „rate” ir galiausiai dosniai apibarstyti šviežių trumų drožlėmis. Šių makaronų skonis bent trumpam leidžia pasijusti lyg rojuje... Žinoma, tas rojus kainuoja. Trumai prieš tai kruopščiai pasveriami – kiekvienas papildomas gramas didina patiekalo kainą.

Geriausiuose Maskvos restoranuose naudojamos tik šviežios jūrų gėrybės, egzotiniai vaisiai ir daržovės. Maisto produktų iš Prancūzijos, Italijos ir kitų pasaulio gurmanų mekų atskraidinama lėktuvais kasdien. Galbūt aukščiausios klasės gaminiais iš dalies galima pateisinti didžiules Rusijos sostinės restoranų patiekalų kainas, nors daugelis sutinka, kad jos yra itin aukštos. Užsieniečiai vis dar džiaugiasi, kad kai kuriose buvusios Sovietų Sąjungos sostinėse papietauti ar pavakarieniauti jiems atsieina labai pigiai, o Maskvos restoranai net ir dažnam pasiturinčiam vakariečiui per brangūs. Geroje Rusijos sostinės maitinimo įstaigoje nepapietausite be šimto eurų (vienam žmogui). Užtat restoranų čia tikrai yra įvairių: aukščiausio lygio italų, japonų, prancūzų, įvairiataučių (angl. fusion).

Nors tas nelemtas kvailo naujojo ruso įvaizdis persekios turtingus rusus turbūt dar ilgai, naujoji Maskvos turtuolių karta – išsilavinę, gabūs ir nebūtinai miglotais būdais turtus susikrovę žmonės. Gero vadybininko ar pardavimo direktoriaus alga šiame mieste gali siekti pusę milijono dolerių per metus. Naujieji rusai keliauja aplink pasaulį ir lankosi garsiausiuose restoranuose. Todėl maitinimo įstaigų savininkai žino, kad nevykusi virtuvė tikrai reikš jų verslo pabaigą. Dar prieš kelerius metus įspūdingas interjeras ir gera muzika maskviečiams buvo svarbiau už tai, kas yra lėkštėje. Laikai pasikeitė – dabar restoranų lankytojai itin vertina kokybišką maistą. Ne veltui verslininkai samdo pačius talentingiausius užsieniečius šefus. Pažįstu vieną tokį prancūzą, kuris viename Maskvos restorane uždirba 15 tūkstančių dolerių per mėnesį – daug daugiau, nei gauna pagrindinis virtuvės meistras Prancūzijoje...

Maskvos restoranų ypatumai

Vis dėlto yra dalykų, kurie būdingi tik Maskvos restoranams. Pavyzdžiui, beveik visuose siūloma sušių ir sašimių, – man ir daugeliui užsieniečių tai atrodo keista. Bet maskviečiai dievina šiuos patiekalus, todėl šefai, norėdami įtikti, būtinai įtraukia juos į valgiaraštį. Ir visai nesvarbu, kad restoranas – ne japonų.

Paskutinė mada Rusijos sostinėje – nacionalinės virtuvės valgiai. Tarp jų – mums gerai žinomi barščiai, grikių košė su baravykais, pyragėliai su mėsa... Rusiškų patiekalų galima užsisakyti net azijietiško stiliaus žuvų restorane „Nedalnij Vostok“. Tai, be abejo, įrodo, kad rusams vis dėlto mieliausia sava virtuvė. Jei norite išbandyti tikrą nacionalinių šio krašto patiekalų, būtinai nueikite į „Cafe Pushkin“. Įžengęs į šią maitinimo įstaigą, pasijunti tarsi patekęs į XIX amžiaus rusų aristokratų vilą. Galantiški padavėjai vilki to laiko aptarnaujančio personalo uniformas, o valgiaraštis primena seną laikraštį. „Cafe Pushkin“ klientai įvairūs: rusų turtuoliai, Maskvos valdininkai, užsienio turistais, verslininkai... Čia galima paragauti koldūnų, pyragėlių su mėsa, grybais ar kopūstais, įvairių kotletų, sriubų. Ir, žinoma, juodųjų ikrų. Bet jei manote, kad Rusijos gastronomijos juodasis auksas Maskvoje yra pigesnis nei Vakarų Europoje, klystate. Nuo to laiko, kai šalies vyriausybė priėmė įstatymus, skelbiančius karą didžiųjų eršketų brakonieriams, ikrų kainos šoktelėjo iki neįsivaizduojamų aukštumų. Norintieji jais prekiauti privalo turėti specialią licenciją, mokėti milžiniškus mokesčius. Prisimenu savo pirmąją kelionę į Maskvą 2001-aisiais. Tada juodųjų ikrų prekyba dar nebuvo taip griežtai kontroliuojama. Nusipirkę pusės kilogramo dėžutę didžiojo eršketo ikrų, juos kabinome tiesiog šaukštais – per pusryčius, pietus ir vakarienę!

Dar vienas Maskvos maitinimo paslaugų rinkos bruožas – teminiai, kitaip sakant, kičiniai restoranai. Juk iš tikrųjų „Cafe Pushkin“ neturi nieko bendra su XIX amžiaus rusų aristokratais. Tiesiog šios užeigos įkūrėjo idėja atkartoti aukso amžiaus stilistiką įgyvendinta šimtu procentų. O štai uzbekų virtuvės restoranas „Beloje solnce pustyni“ („Balta dykumų saulė“) sukurtas pagal to paties pavadinimo rusų filmą. Į legendinę juostą nukelia ne tik gardūs uzbekų ir arabų patiekalai, bet ir Vidurinę Aziją primenantis interjeras. Įkvėptas baroko ir Versalio rūmų, prabangoje skendi restoranas „Turandot“: krištoliniai sietynai, rankomis pieštos kėdės ir stalai, auksu puoštos freskos ir tapetai... Net tualetai porcelianiniai. Kai kuriems primins disneilendą, bet... ir vieną, ir kitą pamatyti verta.

Nuotraukos – autorės.