Padėkite suprasti vyrus! (3)

Kodėl jie arba jis į mane nežiūri? Ko man trūksta? Ar turėčiau imtis iniciatyvos pati? Į skaitytojų klausimus atsako psichologė Dovilė Jankauskienė.

Meilė – pati aktualiausia tema moterims. Kodėl negalime jos rasti? Kaip atpažinti, ar jau radome? Nuo šiol psichologės Dovilės Jankauskienės atsakymų į skaitytojų klausimus ieškokite rubrikoje „Santykiai“.

Kodėl aš nedominu vyrų?

„Aš esu graži mergina, dar neištampyta gimdymo, krūtys stangrios – žodžiu, graži. Bet joks vyras į mane nekreipia dėmesio, nesvarbu, kur aš būčiau – ar draugų vakarėlyje, ar dar kur. Aš vyrams esu visai tuščia vieta, visiškas nulis. Na, man jau dzin, laikui einant aš susitaikiau, kad niekada neturėsiu jokio vyro, nes kitos išeities nėra. Tik man įdomu, kodėl vyrai nežiūri į gražias merginas, o žiūri į už save vyresnes bent 10 metų, su vaikais? O gal aš klystu? Gal aš esu negraži? Ar čia vyrai išsigimėliai?“
Jhnen Hills, 25 m.

Iš jūsų laiško suprantu, kad jūs nerimaujate ir svarstote, kodėl nedominate vyrų, kodėl nesukuriate santykių, pagrįstų partneryste. Suprantama, nes jūsų amžiaus tarpsnyje svarbiausi uždaviniai yra šeima ir darbas. Apie save rašote kaip apie patrauklų, nesugadintą daiktą, kuris yra aukštos kokybės, bet vartotojai (vyrai) renkasi panaudotus daiktus (moteris su vaikais, gimdymo „sugadintais“ kūnais).

Jei jūs į save ir kitus žmones žiūrite kaip į daiktus, tinkamus ar netinkamus vartoti, tai šiltų santykių neįmanoma sukurti. Suprantama kūno grožis svarbus, bet, deja, ne svarbiausias. Vyrai ir moterys ieško supratimo, bendrumo, empatijos, vienu žodžiu, to, ko nesimato, bet tai jaučiama. Kaip kvepalai – jų nematome, bet kai nėra, atrodo, kažko labai trūksta. Esate graži, turite puikų kūną, dabar atėjo laikas įkvėpti į tą kūną sveiką dvasią, gyvenimo džiaugsmą, meilę žmonėms, pasauliui. Vyrą surasti, manau, nesunku, bet su juo kurti gyvenimą, matyti jame žmogų, jausti meilę, atsidavimą ir skausme, ir džiaugsme – tai visai kas kita, tai pasirinkimas gyventi partnerystėje su žmogumi, kuris turi ir šviesiąją, ir šešėlinę pusę.

Santykiuose turi būti pusiausvyra tarp davimo ir ėmimo, tai sveikas apytakos ratas, kai abu partneriai jaučia pilnatvę ir pasitenkinimą. Tačiau jei į vyrus žiūrite kaip į išsigimėlius, jei tikitės iš jų sau naudos, manau, arba sutiksite tokį patį, arba nieko.

Manau, dabar prasmingiausia būtų susirūpinti savo dvasine savijauta, kurti sau gyvenimo džiaugsmo jausmą, pasitikėti savimi, akys išduos, kad esate lamingas žmogus, o laimingi žmonės (nesvarbu, kokios formos jų krūtys) labai patrauklūs visiems. Ir ačiū Dievui, šis grožis nesensta, negenda ir jam nesibaigia galiojimo laikas. Sėkmės.

Įsimylėjau bendradarbį

„Mane kankina tokia gana juokinga iš pirmo žvilgsnio problema. Susižavėjau 15 metų vyresniu ir droviu bendradarbiu. Aš žinau, kad jis neturi nei žmonos, nei vaikų – taigi yra laisvas. Bėda ta, kad jis vis dar gyvena pas tėvus. O gal net ir nėra turėjęs jokių santykių su moterimi. Tarp mūsų vyksta gana paprastas, kartais net linksmas, bet labiausiai su darbu susijęs bendravimas. Man tenka gana dažnai jam skambint darbo reikalais. Bet paskutiniu metu jis man lyg ir davė užuominą, kad aš galiu jam skambint kada tik noriu, net vidury nakties (na, būna, kad tenka jam skambint ir gana vėlokai, jeigu aš dirbu iki vakaro) ir kad galiu skambint ne tik, kai kas nors atsitinka darbe, bet kad ir paprasčiausiai pasakyt, kad viskas einasi gerai.

Taigi aš ir nutariau vakar paskambint, tiesiog paklausti, ką jis veikia ir pan. Aš nesu su juo bendravus po darbo. Man atrodo, jis apsidžiaugė, kad aš paskambinau, jis pasipasakojo, ką veikė ir paklausė, ką aš veikiu, bet...jautėsi kažkokia įtampa ir kartu kažkoks keistumas iš jo pusės. Todėl aš ir nesuprantu, ar jis tiesiog drovus, ar jis nepratęs, kas kažkas jam skambina, ar jis tiesiog nėra susidomėjęs manimi. Aš labai norėčiau pakviesti jį kavos ar arbatos, bet man baisu, jeigu jis turi kažkokį kompleksą ir aš galiu jo elgesį klaidingai interpretuoti. Reikia paminėti, kad darbe jis yra viršesnis už mane, o kartais net ir mano mokytojas. Kaip man prie jo prieiti, kad neišgąsdinčiau? Būčiau labai dėkinga, jeigu ką nors patartumėte man.“
Monika, 24 m.

Suprantu jūsų išgyvenimus ir pasimetimą. Žmonių santykiuose daugiausia painiavos yra vyrų ir moterų santykiuose. Įvairiausias situacijas, nesusipratimus, nesikalbėjimus nulemia mūsų projekcijos (žinojimas, ką kitas pagalvojo ar ką mano apie mus), nuostatos ir įsitikinimai. Visa tai nebūtų taip ir blogai, bet dažniausiai mūsų įsitikinimai neturi tikro pagrindo. Jei norite kurti santykius, tai ir pradėkite: mažais žingsneliais, kasdien ta kryptimi kažką padarykite. Tikrai neišgąsdinsite, na, o jei jau išsigąs, tai gal ir gerai, nes nežinau, ar norėsite tokių ilgalaikių santykių, kur vyrą reikia saugoti, kad neišsigąstų.