Barnis bent kartą per savaitę gali sustiprinti šeimą

Šeiminiai kivirčai ne tik kad negriauna santuokos, bet netgi padeda ją išsaugoti, teigia santykių ekspertai.

Ne veltui sakoma, kad šeimos, kuriose visiškai nesibarama, ko gero, yra mirusios. Tačiau tos, kuriose nuolat aidi riksmai, irgi neatrodo labai sveikos – nuolatiniai konfliktai mums siejasi su griūvančiais santykiais.

Pasirodo, kalbant apie kivirčus, galioja tas pats dėsnis – sveika viskas, kas su saiku. Indijoje atlikta susituokusių porų apklausa parodė – vidutiniškai vienas geras barnis per savaitę santykiams yra veikiau naudingas nei žalingas. Net 44 proc. porų manė, kad tai padeda sukurti „atviros ryšių linijos“ jausmą, rodo htmedia.com tyrimas.

Tyrimai, agentūros IMRB atlikti Vakaruose, taip pat parodė, kad ginčai ir atviras problemų išsakymas sukelia šeimoje mažiau streso nei nutylėjimas ir bandymas užglaistyti situaciją. Nurytos nuoskaudos niekur nedingsta.

Kita vertus, kivirčas kivirčui nelygus. Tai, kad reguliariai nuleisite garą kartą per savaitę, anaiptol nereiškia, kad jūsų santykiai savaime pagerės ir sutvirtės. Gotmano Santykių instituto ekspertai primena, kad prieš metus atliktas tyrimas parodė, jog destruktyvūs ginčai yra greičiausias kelias į santykių iširimą. Minesotos universiteto profesorius Williamas Doherty sako, kad neverta suabsoliutinti pačių barnių dažnumo ar stiprumo. Anot jo, ne taip svarbu, kaip dažnai porą apima pyktis, bet tai, ką jie su tuo daro.

Bet kuriuo atveju garsus kalbėjimas yra geriau nei apmaudus tylėjimas. „Pakeltas tonas reiškia „Tu manęs negirdi, taigi pabandysiu tai pasakyti garsiau“. Vėliau toną galėsite ir nuleisti, – sako santuokų konsultantas Bernie Slutsky. – Tai vis tiek geriau nei sėdėti ir tylėti kaip akmeninei uolai. Toks tylėjimas destruktyvesnis nei šaukimas.“

Jis teigia, kad netgi bartis šalia vaikų nėra toks blogas dalykas, kaip iki šiol buvo manoma. Taip jūs galite jiems parodyti, kad visus konfliktus galima išspręsti pozityviai. Tad ateityje susidūrę su konfliktine situacija, jie neišsigąs ir nesusigūš, kaip kad nutinka vaikams, nemačiusiems besibarančių tėvų, o ieškos būdų, kaip iš to saugiai išeiti. Tik, anot konsultanto, svarbu kivirčo metu išsaugoti pagarbą vienas kitam.

„Be abejo, „minkšta“ kivirčo pradžia visada yra geriau nei puolimas, – sako profesorius Williamas Doherty. – Puolimas verčia kitą žmogų priimti gynybinę poziciją, o tai apsunkina kompromiso ieškojimą.“

Ką daryti, kad kivirčas ne pakenktų, o padėtų?
1. Stenkitės kalbėti tik apie konkrečią problemą, neįtraukdami į ginčą senų nuoskaudų. Jei pykstate dėl netvarkos virtuvėje, neverta priminti, kad pernai sutuoktinis pamiršo jūsų gimtadienį.

2. Venkite apibendrinimų: „visada“, „niekada“, „amžinai“ ir pan.

3. Kalbėkite apie problemą, o ne apie partnerio savybes. Jei jums nepatinka besimėtančios vyro kojinės, tai ir kalbėkite apie jas, užuot reziumavusi, kad „tokio nevalos kaip jis reikėtų paieškoti“.

4. Neįtraukite į konflikto lauką pašalinių asmenų. Nors ir kokia stipri būtų pagunda priminti vyrui, iš ko jis paveldėjo savo šykštumą, neminėkite jo motinos vardo be reikalo.

5. Net apimta didžiausio pykčio nelieskite jautriausių partnerio vietų, nesvarbu, kas tai būtų – jo maža alga ar potencijos problemos.

6. Neužstrikite kaltinimų stadijoje. Jūsų konflikto tikslas – ne tik išsakyti, kas jums nepatinka, bet ir paieškoti būdų, kaip tai pakeisti. Idealu, jei leisite pašnekovui tų būdų paieškoti pačiam, užuot nurodinėjusi, ką, kaip ir kada jis turėtų daryti.