Specialistai atsako į intymius klausimus (1)

Seksualinis gyvenimas – sritis, apie kurią drovu kalbėti net su gydytoju. Du patyrę gydytojai skuba atsakyti į intymiausius jūsų klausimus.

„Nebenoriu mylėtis“, „nepatiriu orgazmo“, „ar tai, ką mes darome yra normalu?“ – daugybė tokių ir panašių klausimų kankina moteris ir vyrus. Konsultacijos dėl seksualinio gyvenimo, kaip ir visos kitos, visada veiksmingesnės, bendraujant su gydytoju akis į akį, bet virtualus bendravimas vis dėlto yra geriau nei nieko. Nuo šiol gydytojų atsakymų į intymius klausimus ieškokite rubrikoje „Santykiai“ kas antrą penktadienį.

Į klausimus atsako Individualiosios psichologijos (Adlerio) analitikas, gydytojas psichoterapeutas seksologas Viktoras Šapurovas.

Po nėštumo (vaikui jau 1 metai ir 3 mėn.) dingo lytinis potraukis, absoliučiai nenoriu mylėtis. Ginekologiškai esu sveika. Patarkit, ką daryti ir kur kreiptis?
Ilona, 33

Tikriausiai jūsų psichologinis sutrikimas yra susijęs su auklėjimu. Pasitaiko, kad mergaitės auklėjimo metu perima iš motinos gyvenimo stilių, kuriame seksas susietas tik su motinyste. Tų merginų norai neretai būna nepakankamai išvystyti, todėl siekti malonumų joms sudėtinga. Jei tai pasitvirtins, tai pagelbės 1-2 metų psichoanalitinė psichoterapija.

Draugavau su vaikinu 4 mėn., viskas buvo idealu, jokių pykčių ar konfliktų. Bet vieną dieną jis pareiškė, kad mums nieko rimto neišeis. Man tai buvo smūgis, net nesapnavau, kad kada nors gali taip būti. Bet po poros dienų jis vėl atsirado, pradėjo kalbėti, kad jam smagu leisti laiką su manimi, būti, bendrauti ir t. t. Galiausiai pasiūlė santykius vien tik dėl sekso, aš atsisakiau, bet nesugebėjau jam atsispirti ir po kelių dienų pati jam parašiau. Taip viskas tęsėsi porą mėnesių, jis parašydavo, kai norėdavo, atvažiuodavo, kai norėdavo, o aš kentėdavau. Prieš keletą dienų sužinojau, kad jis turi kitą. Nebėra skambučių, žinučių, negaliu susikaupti, galvoje tik viena mintis – jis ir jo nauja draugė. Tai man kaip liga, naktim sapnuoju jį, prabundu verkdama, kiekvieną minutę, nesvarbu, ką veikčiau, galvoju apie jį, nežinau, ką daryti, kaip išmesti iš galvos ir pabėgti nuo praeities. Tikrinu jo profilį socialiniame tinklapyje kas 5 min, kaip ligonė. Nesugebu jo paleisti. Prašau, patarkite, kaip elgtis, ką daryti? Galbūt tikrai eit pas psichologą? Tuo labiau, kad esu graži mergina, vaikinų dėmesiu niekada nesiskundžiau, bet net negaliu į kitus pažiūrėt, visur matau tik jį.
Neringa, 19

Mintis nueiti pas psichologą tikrai gera. Jūs patyrėte sunkų išgyvenimą ir jums reikalinga pagalba. Tikriausia pakaks 5-10 susitikimų. Per tą laiką paaiškės, ar nėra asmenybės problemų, dėl kurių yra ypač stiprus paliktumo jausmas. Jei tai paaiškėtų, reikėtų psichoanalitinės 1-2 metų psichoterapijos.

Turiu vyrą, kuris serga šlapimo pūslės vėžiu. Neseniai išaiškėjo, kad dirbdamas užsienyje turi meilužę. Kaip pasielgti? Kankina įvairūs jausmai: atleisti ar neatleisti? Jam 55 m. Mane tas faktas labai įžeidė, nes aš dėjau visas pastangas į jo pagijimą. Kas jam nutiko, kad taip pasielgė? Ar saugu su juo mylėtis?
Veronika, 52 m.

Atvejai, kai sutuoktiniui skiriamas visas dėmesys, gelbėjant jį nuo sunkios ligos, o jis ieško kito partnerio, nėra reti. Mat įprastai meilės santykiai yra lygūs santykiai. Globojimas lyg ir žemina sergantįjį, pastato jį į žemesnę padėtį, tokia jau yra realybė.
Po patirto smūgio reikia pagalvoti apie save: „Ko aš noriu iš tolesnio gyvenimo, kiek mes turime bendro turto, vaikų, anūkų?“. Svarbu apsaugoti savo finansinius interesus ypač laukiant senatvės. Jei bijoma lytiškai plintančių ligų, reikėtų naudoti vyriškus prezervatyvus arba susiderinti su vyru dėl sveikatos patikrinimo pas dermatovenerologą.

Su savo vyru susipažinau prieš 2 metus. Pusmetį seksas buvo nepakartojamas, dažniausiai ne vieną kartą per dieną. Esame susituokę pusę metų, bet jau maždaug 1,5 metų mylimės tik mano iniciatyva, šiuo metu 2-3 kartus per mėnesį. Ir kuo toliau, tuo rečiau. Pavargau nuo tokios pastovios įtampos lovoj, nes dažnai, kai bandau prie jo prieiti, jis atsisako, vis surasdamas priežastį. Bandžiau su juo kalbėtis ir gražiuoju, ir piktuoju, žadėjo pasikeisti, bet viskas tik blogėja. Kitos tikrai neturi, žinau tai 100 proc., o ir aš nenoriu griauti šeimos, eidama „į kairę“. Šiuo metu laukiamės vaikelio. Patarkit, ką daryti? Nes nežinau, kiek ilgai dar taip tversiu. Visada gyvenau normalų, aktyvų seksualinį gyvenimą.
Aš, 24 m.

Šiai situacijai reikia išsamaus psichologinio įvertinimo. Tikėtinas artumo sutrikimas ir per pokalbius su abiem sutuoktiniais turėtų paaiškėti, kas yra negerai. Toliau specialių užduočių pagalba reikia siekti artumo pagerėjimo. Tas procesas gali užtrukti ir kelis mėnesius, kartais ilgiau.