Sodrus vyriškas balsas nebūtinai rodo vyriškumą (1)

Įprasta manyti, kad žemas vyro balsas yra vienas iš požymių, rodančių jo seksualumą. O kaip su vaisingumu?

Jau spėjome įsitikinti, kad vyriško balso savininkai anaiptol ne visada atrodo vyriški – kaip dažnai nutinka, kad kalbant telefonu solidžiu baritonu žavėjęs vyriškis susitikus su juo akis į akį nuvilia, nes vietoj aukšto, raumeningo macho pamatai smulkutį berniuką.

Vis dėlto, ne veltui išmokome nespręsti apie vyrus vien pagal išvaizdą – mat gilus balsas byloja apie aukštą vyriško hormono testosterono kiekį, o tai kur kas tikresnis seksualumo rodiklis nei platūs pečiai.
Nenuostabu, kad moterys intuityviai sodrų, žemą balsą priskiria tokiems vyriškumo atributams kaip plaukuotumas ar tvirti raumenys. Tam mus užprogramavo gamta. Tik ar ji mūsų nemulkina?

Leigh Simmonsas, Marianne Peters ir Gillianas Rhodas iš Vakarų Australijos universiteto atliko eksperimentą, o jo rezultatai buvo paskelbti žurnale „PLos ONE“. Leidę moterims išklausyti 54 vyrų balsų įrašus, suskirstė juos nuo patraukliausio iki mažiausiai patrauklaus. Tuomet paprašė balsų savininkų pateikti spermos mėginius. Koks buvo jų nustebimas, kai paaiškėjo, kad vyriškiausių balsų savininkų spermos mėginiuose yra kur kas mažiau spermatozoidų nei tuose, kurių savininkų balsai nebuvo tokie impozantiški.

Tyrėjai daro išvadą, kad galbūt tokiu būdu gamta bando atkurti „teisybę“ – kadangi dideliu testosterono kiekiu ir seksualumu nepasižymintys vyrai turi mažiau šansų susirasti patelę, gamta tai kompensuoja didesniu spermatozoidų skaičiumi, taip suvienodindama visų vyrų šansus susilaukti palikuonių.

Aišku, daryti tokias visaapimančias išvadas, ištyrus vos pusšimtį vyrų, turėtų būti per drąsu. Kita vertus, jei tai gali paguosti dėl savo balso tembro išgyvenančius stipriosios lyties atstovus, kodėl gi negalėtume tuo patikėti?