Šiuolaikiška kaimo sodyba – lyg dviejų galų troba (11)

Aukštaitijos nacionaliniame parke, gražaus ežero pakrantėje, prieš keletą metų įrengta užmiesčio sodyba išsiskiria moderniu, šiauriečiams būdingu santūrumu, o jos architektūros, apdailos, dekoro elementai atskleidžia lietuviškosios tradicijos ženklus – konstrukcinius namo ypatumus, išgrynintų medžiagų (medžio, metalo, akmens, stiklo) apdailą, ypatingą santykį su gamtine aplinka... Visa tai išryškina naują – šiuolaikišką – kaimo sodybos modelį.

Kalbant apie kaimo sodybą, įkurtą prie gražaus ežero Aukštaitijos nacionaliniame parke, ne vienam tarsi savaime prieš akis iškyla daugeliui įprasti lietuviško tipo kaimo namukai. Tačiau kauniečių architektų biuro „Vilius ir partneriai“ architektai Vilius Adomavičius ir Vida Vyšniauskienė, orientuodamiesi į tradicinės lietuviško kaimo architektūros modelį, suprojektavo šiuolaikiško stiliaus statinį, kartu harmoningai derantį ir prie natūralios sodybą supančios aplinkos. Atsižvelgdami į mieste gyvenančių šeimininkų pageidavimus, tyvuliuojantį ežerą, miškingus nacionalinio parko plotus ir kitus svarbius aspektus, architektai suprojektavo karkasinį rąstinį dviejų dalių statinį su mansarda. Jo architektūros koncepcija ir konstrukciniai ypatumai nulėmė ir santūrų eksterjero stilių: gana atvirą, į gamtinę aplinką orientuotą medinį fasadą paįvairina tik natūralaus akmens bazalto faktūra.

Sodybos namas – tarsi šiuolaikiška kaimiškos dviejų galų trobos interpretacija: kaip ir senoviniuose statiniuose, jis padalytas į gyvenamąją ir pagalbinę (arba svečių) dalis, kurias skiria atviras perėjimas

Per visą namo fasadą nusitęsusioje terasoje architektai suprojektavo stacionarų lauko židinį, tad gėrėtis gamtos vaizdas po atviru dangumi jauku net vėsiu oru.

Namo architektūros koncepcija bei konstrukciniai ypatumai nulėmė ir santūrų eksterjero stilių: medinį fasadą paįvairina tik natūralaus akmens faktūra.

Beveik 400 m² ploto vidaus erdvių projektas atitiko tradiciškai įprastą dviejų galų trobos koncepciją – dažniausiai viena kaimiško namo pusė būdavo nuolat gyvenama, o kita naudojama tik vasarą (kad nereikėtų šildyti) ar tuomet, kai atvykdavo svečių. Architektų biuro „Vilius ir partneriai“ suprojektuotas namas tapo tarsi šiuolaikiška tokio tipo statinio interpretacija: jis taip pat padalytas į dvi funkcines dalis – pagrindinę, kurioje įrengtos svarbiausios gyvenamosios zonos, ir pagalbinę (arba svečių) – joje mėgsta įsikurti jaunosios kartos atstovai, šeimos draugai ar šeimininko medžioklės bendražygiai. Pagrindinės namo dalies pirmojo aukšto zonos išdėstytos atsižvelgus į funkciškai įprastą namo gyventojų kelią: „įėjimas – prieškambaris – virtuvė – valgomasis – svetainė“. Visos šios funkcinės zonos susijusios, tad pirmąjį aukštą galima apeiti ratu.

Ieškodami tinkamo vidaus erdvių stilistinio sprendimo, architektai stengėsi išlaikyti pusiausvyrą tarp lietuviškų tradicijų ir miesto žmogui įprastos estetikos, todėl logiškai buvo prieita prie skandinaviško stilistinio modelio – rafinuoto paprastumo, emociškai artimo ir lietuviškai dvasiai, idėjos.

Natūralios odos krėslų nugarėlių juostelės, horizontalus elnių pano raštas, medinių sienų ir grindų juostos, antrojo aukšto turėklų lentos, baldų gobelenų dryžiai susipina tarpusavyje ir sukuria ritmišką, išbaigtą ir daugiaprasmį interjero linijų žaismą

Pagrindinis svetainės dekoro elementas – ant sienos įkomponuotas pano su elegantiškais elnių siluetais – atspindi sodybos šeimininko aistrą medžioti ir meniškai papildo jo trofėjų kolekciją

Į spalvinę interjero kompoziciją įtraukti ir stilingi italų gamintojo „Gervasoni“ baldai: medinės bei grubios natūralios odos dalys dera prie gobeleno, o jo atspalvius vienija mėlynas tonas

Siekdami išvengti „medinės monotonijos“ ir sukurti gerą vizualinį įspūdį, architektai medžiu dekoruotus svetainės, virtuvės ir prieškambario sienų fragmentus nudažė permatomais mėlynais dažais, išryškinančiais medžio rievių faktūrą

Kuriant interjero stilių didelį vaidmenį vaidino ir namo konstrukcija: dėl rąstinio namo technologijų specifikos interjero apdailos medžiagų naudoti beveik neįmanoma, tad, siekdami išvengti „medinės monotonijos“ ir sukurti gerą vizualinį įspūdį, architektai pasitelkė spalvą: dalis medžiu dekoruotų svetainės, virtuvės ir prieškambario sienų nudažyta permatomais mėlyno kolorito dažais, išryškinančiais medžio rievių faktūrą. Sodriu, solidžiu atspalviu nudažyta medinė svetainės siena tapo puikiu pagrindu vienam svarbiausių šių zonos dekoro elementų – įspūdingam iš faneros pagamintam pano su lazeriu išpjaustytais stilizuotais elnių kontūrais, meniškai atskleidžiančiam sodybos šeimininko aistrą medžioti. Piešinio motyvą architektai „pasiskolino“ iš itališkų sieninių „Bardelli“ plytelių – jomis dekoruota virtuvė ir sanitariniai mazgai.

Viso gyvenamojo kambario grindims iškloti architektai išrinko ąžuolines grindlentes ir jas sudėjo vadinamuoju „laivo denio“ principu.

Židinys įkomponuotas svetaines poilsio zonoje, skirtoje jaukiai ir ramiai leisti laiką. Siekdami, kad jis nenukreiptų dėmesio nuo panoraminio vaizdo, architektai pasirinko santūraus dizaino įrenginį, o židinio zoną išryškino dekoratyviu bazalto akmeniu

Atvirumo koncepcija: visi konstrukciniai namo elementai – sijos, sąramos, varžtai – ne tik neslepiami, niekuo neapdailinami, bet ir specialiai paryškinami – taip interjeras papildomas urbanistinio, loftams būdingo stiliaus akcentais

Svarbus architektūrinis interjero elementas – per visą sieną nusitęsianti, į ežerą nukreipta stiklinė siena, kurioje sumontuotos stumdomosios durys. Natūralu, kad šis gamtinis motyvas tapo pagrindiniu bendrojo kambario zonų – svetainės ir valgomojo – komponavimo atskaitos tašku. Valgomajam architektai numatė funkciškai tinkamiausią poziciją: masyvus, originalaus dizaino itališkas „Gervasoni“ stalas pastatytas greta atviro įėjimo į virtuvę, kad būtų patogu nešioti indus ir maistą. Kita vertus, architektams ne mažiau už funkciją rūpėjo estetinis bei emocinis komfortas, todėl siekdami išnaudoti pro didelius bendrojo kambario langus atsiveriantį vaizdą į ežerą, greta jų įkomponavo valgomąjį. Atviroje svetainės erdvėje šią zoną išryškina du masyvūs, santūrių linijų šviestuvai. Jie ne tik atlieka tiesioginę funkciją – apšviečia stalo paviršių, bet ir padeda išskirti valgomąjį bei sukuria erdvės erdvėje įspūdį.

Stilingi, masyvūs, santūrių formų šviestuvai ne tik atlieka tiesioginę funkciją, bet ir padeda vizualiai išskirti valgomojo zoną iš bendros erdvės

Valgomasis apstatytas išskirtinio dizaino baldais: prie masyvaus stalo su originaliomis keraminėmis atramomis priderintos natūralaus medžio kėdės, kurių sėdimosios dalys ir nugarėlės atramos pagamintos iš supintų specialiai apdirbtos storos odos juostelių