Romantiška kelionė su knyga „Po šafraniniu mėnuliu“

Sausis – ramus mėnuo po švenčių, kai norisi ko nors jaukaus. Pasiėmiau knygą „Po šafraniniu mėnuliu“ ir nė nepakilusi nuo patogios sofutės nukeliavau į paslaptingąją, žaviąją Arabiją, išgyvenau romantišką meilės istoriją – skaičiau nuostabų rytietišką pasakojimą, kur sakiniai dailiai gula vienas šalia kito ir rodos, kad ne skaitai, o klausai raminančios arabiškos melodijos.

Veiksmas vyksta XIX a. antroje pusėje Anglijoje ir Arabijoje. Maja Grinvud – mergina, ne tokia kaip kitos. Ji siekia mokslo, yra nepaklusni, smalsi, lengvai bendrauja su vyrais, tačiau ne kaip kaprizinga išpaikinta panelė, o kaip lygiavertė intelektuali pašnekovė. Maja domisi Arabija ir Indija, o jos smalsumą dar labiau sužadina studento Ričardo ir brolio Džonatano laiškai. Jausmingoji Maja įsimyli brolio draugą, žavųjį Ralfą, paslapčia pabėga ir susituokia. Jaunoji šeima iškeliauja į Arabiją. Rodos, viskas, ko taip troško Maja, šalia...

„Po ilgos kelionės, trukusios iš viso dvi naktis ir pusantros dienos, juodu čia tik paskubomis sumetė daiktus [...] Paskui susikibę rankomis juodu patraukė pas kalvį. Žemoje baltai dažytoje ir tamsiu šiferiu dengtoje dirbtuvėje kalvis pagaliau padėjo į šalį kūjį bei reples ir viršum priekalo, dalyvaujant žmonai ir sūnui kaip liudytojams, paskelbė Ralfą ir Mają vyru ir žmona – šiaip jau ištisą šimtą metų kalviai tuokė nesuskaičiuojamą daugybę porų, atbėgančių per sieną iš Anglijos, mat Škotijoje buvo leidžiama tuoktis be tėvų sutikimo ir nesulaukusiems nė dvidešimt vienerių metų jaunuoliams, o svarbiausia, be didelių formalumų – išankstinio leidimo ir užsakų, bent tris kartus iki santuokos skelbiamų parapijos bažnyčioje per kiekvienas sekmadienio pamaldas.“ (p. 131)

Knygoje daugybė nuotykių: slaptos vestuvės, gyvenimas savotiškoje tremtyje, pagrobimas, kelionė dykuma, bėgimas, apgaulės ir rizikingi sprendimai... Taip taip, po slaptų vestuvių neramus gyvenimas ne pasibaigia, o tik prasideda. Mylimas ir mylintis vyras, egzotiška šalis ir... jūsų tikrai neužliūliuos ramybė, nes kaip tik čia ir prasidės esminiai pokyčiai, pakeitę Majos ir kitų gyvenimus ir įpynę dar vieną ilgesingą meilės istoriją. Pakitę vyro ir žmonos santykiai, praradimai ir romantika ten, kur jos mažiausiai tikimasi, gražūs dykumos aprašymai.

„Įspūdis buvo toks, tarsi žemė glaustųsi su dangumi, o žvaigždės būtų ranka pasiekiamos. Miriadai žybčiojančių krištolo skeveldrėlių žėrėjo visu grožiu ir puikybe – Majai tai atrodė nebe žemiška, o amžina, dieviška. Begalinė palaima persmelkė jos sielą, nors po ta šviesulių jūra ji jautėsi siaubingai menka. “ (p 261)

Knyga visiems gyvenimo atvejams: ištroškusios nuotykių ne tik keliaus, bet ir bus pagrobtos, ištroškusios gyvenimo lyrikos atsidurs egzotiškuose kraštuose, pajus Dykumos didybę, ištroškusios romantikos išgyvens meilės istoriją. Knygoje sakoma: „Alachas atsiuntė tave pas mane, o Dievas man tave grąžino.“ Kad sužinotumėte šio apibendrinimo prasmę – paskaitykite, o drauge ir pakeliaukite...

Emilija Merkytė