Emocinis valgymas: ar tikrai maistas gali pagerinti nuotaiką?

„Jau pastebėjau, kad lieknėjant kartais užsinoriu tokio maisto, kurio net nemėgau. Nesu didelė saldumynų mėgėja, tačiau būna, kad pagalvoju, kaip norėčiau ko nors skanaus“, – prisipažįsta aštuonuoliktąją dieną lieknėjanti Agnė.

Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl moters svoris nustojo kristi, o motyvacija lieknėti sumažėjo. Moteris neslepia, kad maistas jai yra ne tik būdas numalšinti alkį. Valdydama ji slopina blogas emocijas ar niūrią nuotaiką.

Mitybos specialisto Artūro Sujetos visai nestebina toks moters prisipažinimas. Iš tiesų yra įrodyta, kad kai kurie maisto produktai turi savybę pagerinti nuotaiką. Tiesa, sveikatai jie yra visiškai nenaudingi. Emocinis valgymas yra labai dažna antsvorio priežastis.

„Šokoladas, saldumynai, riebus maistas, perdirbtas maistas, greitas maistas, spurgos, bandelės su džemu, vaisiai – visas šis maistas gerina nuotaiką. Tačiau šis išvardintų produktų privalumas turi ir labai didelį trūkumą – nuo tokio gausiais kiekiais valgomo maisto sparčiai auga svoris“, – paaiškina specialistas.

Projekto organizatorių nuotr.

Teigiamus jausmus išgyvenančio žmogaus smegenyse išsiskiria dopaminas, kuris dar vadinamas laimės hormonu. Nesvarbu ar įsimylėjote, ar tiesiog skaniai pavalgėte – jeigu jaučiatės laimingas, smegenyse padidėja šio laimės hormono koncentracija.

„Yra atlikta nemažai mokslinių studijų, kurios rodo, kad dopamino koncentracija tam tikrose galvos smegenų zonose yra ne mažiau svarbi nei, pavyzdžiui, glikemijos (cukraus kiekio kraujyje) padidėjimas valgant. Tai reiškia, kad jeigu žmogus yra sotus, bet valgydamas nejuto pasitenkinimo maistu, jis bus nelaimingas. Norėdamas stimuliuoti laimės hormono dopamino gamybą, jis greičiausiai rinksis daug cukraus turinčius maisto produktus“, – sako A.Sujeta.

Tačiau didžiausias paradoksas yra tas, kad produktai, kurie gerina nuotaiką, ją kartu ir pablogina. Pavyzdžiui, 2012 metais žurnale „Annals of Neurology“ publikuota studija rodo, kad žmonės, kurie piktnaudžiauja nesveiku, riebiu ar saldžiu maistu, padidina dopamino hormono toleranciją, todėl jiems maisto teikiamos laimės reikia vis daugiau.

Projekto organizatorių nuotr.

„Tai reiškia, kad išvardintas maistas ne tik didina dopamino koncentraciją kraujyje, bet ir veikia priešingai – didina organizmo toleranciją jam. Taigi, kaskart suvalgyti reiks vis daugiau, o negavus reikiamo kiekio maisto nuotaika gali ženkliai suprastėti. Dar vienas didelis trūkumas – nuo tokio maisto sparčiai auga svoris“, – paaiškina mitybos specialistas.

Jo patarimas – nevalgyti per retai. Tai yra – tarpai tarp valgymų neturi būti ilgesni nei 3-4 valandos. Jeigu valgoma tik kas 5-6 valandas, mažėja ne tik cukraus kiekis kraujyje, bet ir dopamino koncentracija. Visa tai veda prie persivalgymo arba nekontroliuojamo valgymo bei antsvorio.

Dar vienas svarbus A.Sujetos patarimas ne tik Agnei, bet ir kitiems priklausomiems nuo emocinio valgymo žmonėms – rasti kitą veiklą, kuri teiktų malonumą. Taip pat atminti, kad valgymas neišspręs susikaupusių problemų, o džiaugsmą suteiks tik laikinai. Yra daugybė veiklų, kurios džiaugsmą teikia ilgesnį laiką nei tik tol, kol yra suvirškinamas maistas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis