Vilniaus knygų mugė 2017: daugiau diskusijų, platesnė svečių geografija

Tradiciškai virš 60 tūkst. lankytojų sulaukianti, vasario 23-26 d. vyksianti tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet didžiausią dėmesį skirs po pasaulį pabirusiems lietuviškiems ženklams – žmonėms, savo darbais, kūriniais ir idėjomis garsinančiais Lietuvą.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Svarbiausias šių metų akcentas – dvigubai išaugęs diskusijų aktualiausiomis kultūros, politikos bei visuomenės temomis skaičius bei besiplečianti mugės svečių geografija. Šiemet laukiama svečių net iš 15 šalių.

Česlovo Milošo eilėraščio „Filologija“ žodžiais prasidėjusi 18-osios Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija sudėliojo visus taškus ant i: organizatoriai pristatė svarbiausius skaičius, renginius, svečius bei dar kartą aptarė šių metų mugės temą „Lietuviški ženklai pasaulyje“.

„Šiemet klausiame, kas yra lietuviškas ženklas, kaip mes matome pasaulį ir kaip pasaulis mato mus. Diskusijos, kultūrinė programa labiausiai tam ir skirta. Mūsų šalis jauna, jos tapatybės supratimai skiriasi, nors ir sutariame, kad esam užgimę tautos ir kalbos pagrindu. Bet ar atsisakysime žmonių, kurie laikė save lietuviais, nors lietuviškai nekalbėjo? XX a. pradžioje Oskaras Milašius, diplomatinio korpuso galva Prancūzijoje gina Lietuvą ir jos interesus net nemokėdamas lietuviškai. Kai Bobas Dylanas gauna Nobelio premiją, mes klausiam savęs, jis lietuvis ar ne. Kai miršta Leonardas Cohenas, sakom, kad mirė dar vienas lietuvis. Tie lietuviški ženklai kiekvienam vis kitokie. Bet visiems svarbūs“, – pristatydamas mugės temą sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas, mugės organizacinio komiteto narys Gytis Vaškelis.

Organizatorių teigimu, didžiulis šios mugės išskirtinumas į Lietuvą bent trumpam sugrįžtantys po pasaulį išsibarstę kūrėjai ir kultūros bei mokslo šviesuliai. Šiemet mugėje laukiama net 19 lietuviškų ženklų.

Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija
Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija
© DELFI / Andrius Ufartas

„Mugė – tai ne vien filologinis renginys. Tai visuomeninis renginys. Svarbiausios diskusijos kur kas platesnes, apimančios ne tik filologinį laiką. Svečiai kalbės apie tai, kokią Lietuvą rodome pasauliui. Ši tema itin aktuliai nuskamba dabartinio skandalo kontekste. Ženklų įvardijimas, susumavimas – tai jau Lietuvos šimtmečio šventimas. Juk gyventi ir kurti reikės ir po to, šventei praėjus“, – teigė Lolita Varanavičienė, leidyklos „Tyto Alba“ atstovė ir mugės organizacinio komiteto narė.

Nors, pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Aidos Dobkevičiūtės, Lietuvos leidybos sektorius vis dar nepasiekia 2008 m. lygio kai per metus buvo išleidžiama 4500 naujų pavadinimų knygų, tačiau leidėjai mugei ruošiasi itin aktyviai. Nemažai naujienų, kurios mugę pasieks tiesiai iš spaustuvių siūlys ne tik didžiosios leidyklos, bet ir pirmą kartą mugėje dalyvaujantys savilaidos autoriai, taip pat muziejai, galerijos. „Muzikos salės“ organizatorių teigimu, nemažai vinilinių plokštelių bei kompaktinių diskų į mugę keliaus taip pat tiesiai iš leidybos kompanijų.

„Muzikos salė“ sugriovė mitą, kad lietuviška muzika mums nerūpi. Priešingai – sulaukiame disžiulio muzikantų susidomėjimo bei gausaus lankytojų būrio, kurie ne tik klausosi muzikos, bet ir nori bendrauti su atlikėjais. Šiemet tam ir skiriame didžiausią dėmesį – pokalbių bei susitikimų, moderuojamų savo srities profesionalų Ramūno Zilnio ir Domanto Razausko, mugėje tikrai netrūks. Jaučiame ir didelį susidomėjimą naujais bei perleidžiamais albumais “, – sakė Agnė Masalskytė mugės Muzikos salės organizatorė, asociacijos AGATA direktorė

Parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė sako, kad Vilniaus knygų mugė jau tampa tikru lietuvišku ženklu pasaulyje, kuris ne tik žinomas tarp specialistų, bet ir atsiduria populiariosios pasaulio literatūros puslapiuose.

„2008 m. Vilniaus knygų mugėje viešėjęs vienas žinomiausių šiuolaikinių autorių Jonas Irwingas, naujausioje savo knygoje, tiesiogiai pasakoja apie šią mugę, mini ją kaip savo romano veiksmo vietą. Tai gyvas patvirtinimas, kad ne tik sukviečiame ženklus, sutelkiame skaitančią ir kuriančią bendruomenę, bet ir patys išeiname į pasaulį“, – M. Gembickienė.

Organizatorių teigimu, šiemet lankytojai vėl kviečiami ruoštis iš anksto: išstudijuoti programą, pasirinkti renginius, iš anksto įsigyti bilietus. Taip pat visi norintys mugę patogiai pasiekti iš Vilniaus centro galės pasinaudoti nemokamais autobusais. Kaip įprasta, į mugę lankytojus iš stotelės „Arkikatedra“ kas pusvalandį nemokamai veš trys autobusai.

Išsamią renginių programą naujienas bei naudingą praktinę informaciją rasite čia: www.vilniausknygumuge.lt

FAKTAI IR SKAIČIAI

Vilniaus knygų mugė rengiama 18-tą kartą.

Gausiausia svečių delegacija iš Ukrainos (10 leidyklų) ir Jungtinės Karalystės (leidėjų delegacija ir Londono knygų mugės atstovai). Taip pat tarp užsienio svečių – leidėjai iš Rumunijos, Katalonijos, Slovėnijos, Latvijos.

Šiemet:

* 303 dalyviai: 270 iš Lietuvos ir 33 iš 8 užsienio šalių (Ukrainos, Vokietijos, Japonijos, Baltarusijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Indijos);

* 40 naujų dalyvių; pirmą kartą mugėje dalyvauja penki savilaidos autoriai, Lietuvos reformatų leidėjų kolektyvinis stendas (Reformatai šiemet mini Lietuvos reformacijos 500 metų jubiliejų). Kolektyvinis Lietuvos katalikų bažnyčios leidėjų ir žiniasklaidos priemonių stendas. Po kelių metų į mugę grįžta Japonijos ambasada;

* 400 kultūrinių renginių;

* 29 užsienio svečiai iš 15 šalių (Rusija, Lenkija, Ispanija, Prancūzija, Ukraina, Suomija, Izraelis, Italija, JAV, Islandija, Čekija, Estija, Baltarusija, Vokietija, Jungtinė Karalystė);

* 40 Muzikos salės dalyvių;

* 12 meno parodų;

* 12.000 m² - bendras mugės plotas su renginių zonomis;

3 ekspozicinės salės: grožinės literatūros (5 salė), akademinės literatūros salė bei bukinistų ir savilaidos autorių erdvė (3 salė), Vaikų literatūros ir Muzikos salė (4 salė).

14 renginių erdvių: Rašytojų kampas, konferencijų salės 5.1/5.2/5.3/5.5/3.1/3.2, Forumas-LRT studija, Kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, Vaikų scena, Muzikos salės scena, Bibliotekų erdvė, Literatų svetainė, Kūrybinės „ė“ dirbtuvės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Eugenijus Chrebtovas G.Verdi operų vaidmenis tobulino Milane

Operos baritonas Eugenijus Chrebtovas rugpjūtį su LNOBT paramos fondo „Orfėjaus lyra“ parama savaitę stažavosi Milane, kur turėjo galimybę padirbėti su žymiu vokalo pedagogu Massimiliano Bullo.

53–asis Valstybinio jaunimo teatro sezonas: atverti žmogų

53-ojo Valstybinio jaunimo teatro sezono pirmoji premjera - instaliacijų spektaklis šeimai „Apie baimes“. Artėjant premjerai, spaudos konferencijoje ją pristatė režisierė Olga Lapina, dailininkė Renata Valčik ir teatro vadovas Audronis Liuga.

„Sirenos“ kviečia kalbėti(s) ne komentaruose

Šiemet Vilniaus tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“, deja, ir vėl tenka susidurti su menininko ir valdžios nesutarimais.

Dokumentikos festivalį atidarys filmas apie armėnų kino genijų

Jau šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 d., „Skalvijos“ kino centre įvyks Tarptautinio Vilniaus dokumentinio filmų festivalio atidarymas.

Merūnas Vitulskis: senieji draugai tarsi savaime išnyra tuomet, kai tau sunkiausia

Giacomo Puccini opera „Bohema“ pasakoja apie draugystę ir pasiaukojimą. Ką tai reiškia, puikiai supranta tenoras Merūnas Vitulskis, šeštadienį, rugsėjo 23 dieną, šioje operoje atliksiantis Rudolfo partiją.

4 priežastys apsilankyti operoje „Kapulečiai ir Montekiai“

Jas vardija operos solistės Milda Tubelytė ir Viktorija Miškūnaitė – pagrindinių Romeo ir Džuljetos vaidmenų atlikėjos. Vincenzo Bellini opera „Kapulečiai ir Montekiai“ Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šiandien pradeda naują spektaklių sezoną.

R. Šilinio filmų retrospektyva žiūrovams žada atradimų

Kartais kino festivalių pristatomos retrospektyvos tampa nauja pažintimi ne tik žiūrovams, bet ir patiems festivalių programų sudarytojams. Taip nutiko ir Vilniaus dokumentinių filmų festivalio organizatoriams, kurie ėmėsi rengti jubiliejinę dokumentininko Rimtauto Šilinio (g. 1937 m.) filmų retrospektyvą.

Kino ir teatro uraganai – Macaigne‘as ir Mundruczó – atvyksta į Vilnių

Nesustabdomam įniršiui, desperatiškam klyksmui besikeičiant vietomis su poetine tyla ir pauzėmis iškalbinga sumaištimi, nuskambės finaliniai šiemetinio festivalio „Sirenos“ akordai: spalio 12, 13 dienomis aidės prancūziškai brutalios grožio paieškos Vincento Macaigne‘o spektaklyje „Troškimas (en manque)“, o spalio 13 d. smilkiniuose nerimu spingsės vengriškoji „Gyvenimo imitacija“, režisuota Kornélio Mundruczó.

Augalinio maisto festivalis Kaune vilios maisto naujienomis ir nuolaidomis

Veganiški patiekalai ir pusfabrikačiai, neįprasti maisto produktai, receptų knygos, natūrali kosmetika ir sveikatingumui skirti gaminiai – tai tik dalis gėrybių, kurių bus galima įsigyti šį šeštadienį Kaune rengiamame augalinio maisto festivalyje „Vegfest LT Kaunas“.

Menininkų pora: kurti iš stiklo – tarsi groti keturiomis ar šešiomis rankomis

Stiklo menininkų Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko kelias į Senąjį arsenalą - Taikomosios dailės ir dizaino muziejų Vilniuje, buvo ilgas – per Suomiją, Ukrainą, Rusiją ir Šiaurės Bohemijos muziejų Čekijoje.