V. Simonko: baimė nekalbėti apie savo orientaciją turi baigtis

Penktadienį visu garsu nuaidėjusių M.A.M.A. apdovanojimų garsiausiu akordu, neabejotinai, tapo Vladimiro Simonko išėjimas į sceną ir publikos reakcija, kuri vienų nuomone buvo lengvai nuspėjama, kitų – akibrokštas. Apie šią situaciją ir tai, kokias problemas ji iškėlė į paviršių, kalba Lietuvos gėjų lygos pirmininką V. Simonko.

Kaip vertinate penktadienio vakarą M.A.M.A. apdovanojimuose įvykusią situaciją?

Nelengva kalbėti apie tai. Man šiek tiek skaudu, kad tai atsitiko mano gimtajame mieste. Ten, kur užaugau, baigiau mokslus ir viliuosi, kad taip jau sutapo, kad nemaža dalis tų žiūrovų netyčia susirinko šitoj salėj. Tikiu, kad yra nemažai kauniečių, kurie galvoja kitaip. Ir tie kauniečiai turbūt neturėjo progos ateiti į tą salę. Dėl ko džiaugiuosi - kiek peržiūrėjau įrašus, buvo nemaža dalis žiūrovų, kurie nesutiko su tam tikra dauguma, rodžiusia savo pozicija, ir su jais nesisolidarizavo - viltis yra. Matau, ties kuo reikia dirbti, o Jazzu ir Leono drąsa kalbėti labai žaviuosi. Homofobijos variklis nėra silpnas, bet jam galima pasipriešinti. Muzika iš tiesų sulygins visus.

Netyla diskusijos, ar tai yra bendro lietuvių mentaliteto klausimas, ar tai įvyko būtent dėl pasirinkto miesto. Kaip manote, ar situacija kitame Lietuvos mieste būtų kitokia?

Nežinau. Viliuosi, kad yra miestų, kuriuose įdirbis tolerancijos ir pakantumo klausimu yra šiek tiek kitoks. Nemanau, kad būtų ideali situacija. Kai ėjau į sceną, tikėjausi panašios, bet ne tokios stiprios reakcijos. Manau, kad Vilniuje turėtų būti kitaip, bet sutinku su kai kuriais apžvalgininkais, kad problemos mąstas yra panašus visur ir, priklausomai nuo regiono, jis tik šiek tiek skiriasi. Reikia daugiau kalbėti ne tik man. Aš norėčiau matyti ir kitų drąsių žmonių. Kaip ir kalbėjo kai kurie apžvalgininkai, M.A.M.A. apdovanojimų scenoje buvo ne vienas netradicinės orientacijos atstovas. Drąsa tylėti ne visada yra gerai. Kai kam reikėtų reikėtų keisti ją į drąsą kalbėti.

Ar manote, kad atsiradus daugiau viešai prisipažinusių dėl netradicinės lytinės orientacijos žymių žmonių, situacija pasikeistų?

Tai būtų paskata keistis visuomenei. Tik paskata. O tai, kad trūksta atvirų įžymybių mūsų mažoje šalyje, yra tiesa. Ir, žinant vakarų pasaulio atvejus, įžymybės prisideda prie visuomenės keitimo į gerąją pusę. Per daugiau nei 20 nepriklausymybės metų atėjo laikas drąsiems ir nelabai drąsiems atlikėjams būti tokiems drąsiems kaip Jazzu ir Leonas.

Nuo viešo prisipažinimo įžymius žmones iš dalies stabdo ir tokie dalykai, kaip penktadienio publikos reakcija. Manau, ji dar labiau įvarys baimės. Drąsa kalbėti turi atsirasti. Manau, daugelį nuo prisipažinimo stabdo baimė ir komfortas dvidešimt metų nekalbėti apie savo orientaciją, nenoras keisti save, arba menka pilietinė pozicija.

Aišku, tikiuosi, kad neatrodys, jog užpuolu tuos, kurie tyli. Aš dabar asmeniškai laukiu šiek tiek daugiau muzikantų socialinio veiksmo šiuo klausimu, nes muzika gali pakeisti pasaulį ir manyčiau, kad ne vienam į galvą ateis mintis padaryti tam tikrą socialinę akciją pakantumo ir tolerancijos atžvilgiu. Nebūtinai dėl lytinės orientacijos, - plačiąja prasme. Penktadienio atvejis buvo tik pavyzdys, kad visuomenę reikia keisti į gerąją pusę.

ltlife.lt

Sužinokite portalo naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą "Moteris"! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo "Moteris" prenumeratą.

Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis