Trečioji Pažaislio muzikos festivalio savaitė džiugins klausytojus net 6 koncertais

Trečioji XXII Pažaislio muzikos festivalio savaitė džiugins klausytojus net šešiais koncertais - iškili muzika skambės Kauno, Kauno rajono, Šiaulių bei Rietavo koncertinėse erdvėse.
„Camerata Carolina“, vadovaujamas dirigento, profesoriaus Franzo Wassermanno
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Į koncertą birželio 16 d., Kauno valstybinėje filharmonijoje visi bilietai jau parduoti, bet klausytojų laukia net penki kiti šios savaitės renginiai, kurie bus nemokami.

Pirmuoju šios savaitės koncertu paminėsimeOkupacijos ir genocido dieną. Birželio 15 d., ketvirtadienį, 19 val., Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje koncertuos svečiai iš Vokietijos Heidelbergo universiteto kamerinis choras „Camerata Carolina“, vadovaujamas dirigento, profesoriaus Franzo Wassermanno. Choro vadovas žinių apie muzikavimo meną sėmėsi studijuodamas Karlsrūhės, Romos, Štutgarto ir Trossingeno universitetuose. Greta darbo Heidelbergo universitete jis yra Kanados, JAV,Čilės, Gruzijos, Armėnijos ir Italijos universitetų vizituojantis profesorius, koncertuojantis vargonininkas, Gruzijos valstybinės filharmonijos Kutaisyje orkestro bei Armėnijos valstybinio operos teatro kviestinis dirigentas.Kamerinis choras „CamerataCarolina“ Heidelbergo universiteto tarptautiniam studijų centrui priklausantis kolektyvas, besispecializuojantis a-capella žanro repertuare. Kolektyvas jau skaičiuoja dvidešimt trečiuosius gyvavimo metus, nuolat reprezentuoja savąją Alma Mater tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek dalyvaudamas oficialiose iškilmėse. Koncerto metu skambės gražiausios Šiaurės Europos, tame tarpe ir Lietuvos kompozitorių giesmės. „Mums svarbu prisidėti prie šios dienos paminėjimo“, sako choro vadovas ir dirigentas F.Wassermann. „Tai istorijos dalis, nuo kurios nukentėjo ir mano žmonos šeima.“

Trečiasis koncertas Birželio 17 d., šeštadienį, 18 val., Rietavo kultūros centre pakvies klausytojus į „Pasimatymą klanuose“. Netikėtumų kupiną kelionę Rietavo gyventojams ir miesto svečiams žada Kauno fortepijoninis trio ir solistė Eglė Šidlauskaitė (mecosopranas).Penkerius metus kartu grojančios Kauno fortepijoninio trio narės Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas) ir Asta Krištaponienė (violončelė) yra gerai Lietuvos publikai pažįstamos muzikės, dažnos kamerinės muzikos projektų iniciatorės bei dalyvės. Ypatingą dėmesį Kauno fortepijoninis trio skiria edukaciniams projektams, aktyviai bendradarbiauja su nūdienos kompozitoriais, yra atlikęs ne vieno kūrinio premjerą, taip pat pristatęs Lietuvoje dar neskambėjusius kūrinius. Aksominio mecosoprano savininkė E.Šidlauskaitė ne vieno tarptautinio dainininkų konkurso laureatė bei prizininkė, jos karjera plėtojosi Milano italų operos trupėje, Freiburgo (Vokietija) operos teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. 2016 m. Eglė pelnė "Geriausios metų solistės" titulą, o šiais metais buvo apdovanota "Auksiniu scenos kryžiumi".

Šią programą žaviosios atlikėjos pristato taip: „Kalnai mus žavi, akimirksniu užburia, kviečia į juos kopti, ieškoti, nugalėti tiek juos, tiek patį save… Kalnai mus įkvepia žygiams, jie tarsi muzika, neleidžianti nugrimzti kasdienybės liūne. Kur bekeliautum, kalnai visur kažkuo panašūs, bet tuo pat metu labai skirtingi. Jie visuomet veržiasi link dangaus, bet išsiskiria savitu kraštovaizdžiu, prigimtimi, tik jiems žinomomis paslaptimis, netgi po klonius sklandančiu aidu ar viršūnių smailes apgaubiančia muzikos skambesio dvasia. Ar ši dvasia galėtų tapti vienu iš įvaizdžių, gebančių muzikos garsais nutapyti kalnynų grožį? Galbūt jos pagalba galima pavaizduoti atšiaurius, fiordų išraižytus Norvegijos gūbrius ar į tolius žvelgiančias Armėnijos kalnyno viršukalnes?“. Svajoti nebijantis kolektyvas tiki bendra kalnų ir muzikos prigimtimi, tad įvairiaspalvės muzikos kalbos garsais žada pateikti atsakymus į šiuos klausimus. Koncerte skambės E.Griego dainos ir fragmentai iš puikiai žinomos siuitos „Peras Giuntas“ bei XX a. kūrusio armėnų kompozitoriaus, pianisto, žinomo dainų autoriaus ir tautinės muzikos puoselėtojo Arno Babajaniano fortepijoninis trio fis-moll, parašytas dar studijuojant Jerevano konservatorijoje. Koncerto metu vyks fotografo Vytauto Zinkevičiaus darbų paroda „Kalnai“. Įėjimas į koncertą nemokamas.

Birželio 18 d., sekmadienį, 11.45 val., Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje ir birželio 19 d., pirmadienį, 18 val., Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įvyks pirmieji XXII Pažaislio muzikos festivalio pristatomo ciklo „Skambančios istorijos“ koncertai. Dviejuose vargonininko ir karilionieriaus amplua išgirsime vieną žymiausių šio žanro atlikėjų Nyderlanduose Auke de Boer, kuris groti karilionu mokėsi unikalioje ugdymo įstaigoje Nyderlandų kariliono mokykloje. Dvidešimtis metų jis dirba Dokkumo ir Groningeno miestų kariljonieriumi, o vienas iš jo valdomų ir prižiūrimų instrumentų skamba jau daugiau nei 350 metų. Seniausias iš Lietuvoje esančių trijų karilionų Belgijoje nulietas Kauno karilionas, 1937 m. įrengtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančiame bokšte. Po restauravimo Nyderlanduose 2006 m. šis instrumentas turi 49 varpus. Dar XVI XVII amžiuje karilionas buvo tarsi prestižo ir turtingumo simbolis, tad neilgai trukus šiais instrumentais jau puikavosi daugelis Šiaurės jūros regiono miestų. Šiuo metu daugiausia karilionų yra Nyderlanduose ten jų suskaičiuojama daugiau nei 180. Belgijos teritorijoje stovi 92 instrumentai, Prancūzijoje – 55, Vokietijoje – 33, na o Šiaurės Amerikos žemyne jų yra apie 180. Nyderlanduose ypač populiaru vieno koncerto metu prakalbinti skirtingus instrumentus: dažnai vienoje koncerto dalyje skamba vargonai, o kitoje varpai. A.de Boer „Skambančias istorijas“ varpais skambins Kaune, o Šiaulių miesto gyventojai bei svečiai galės pasiklausyti ką gi pasakoja šio atlikėjo kalbinami katedros vargonai. Koncertuose dalyvaus dar vienas svečias iš Nyderlandų kompozitorius Joseph J. Visser, skambės įvairių laikmečių lietuvių ir Nyderlandų muzikos karilionui aranžuotės bei originalūs kūriniai, XVI – XVIII amžių Nyderlandų kompozitorių vargoninė muzika.

Auke de Boer

Virtuoziškas Josepho Haydno kūrinys „Stabat Mater“ skambės birželio 18 d., sekmadienį, 17 val., Pažaislio vienuolyno bažnyčioje. Jį atliks tarptautinės muzikų pajėgos: Heidelbergo universiteto kamerinis choras „Camerata Carolina“, Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras ir solistai Ieva Goleckytė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Mindaugas Jankauskas (tenoras) bei Andrius Apšega (baritonas). Diriguos svečias iš Vokietijos, choro „Camerata Carolina“ vadovas, profesorius Franz Wassermann.


Rita Novikaitė

„Stabat Mater iš viduramžių epochos atėjusi katalikų liturginė sekvencija, kurios tekstas tradiciškai priskiriamas italų poetui Jacopone da Todiarba popiežiui Inokentijui III. Sekvencija vadinama pagal pirmąsias teksto eilutes „Stabat Mater dolorosa“ (stovėjo motina skausminga). Pirmoji teksto dalis atspindi Mergelės Marijos kančias stebint Kristaus nukryžiavimą, antroji nusidėjėlio malda Dievo gimdytojai, pasibaigianti prašymu suteikti jam rojų. Sekvencijos tekstas tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam visų epochų kompozitoriui. Pirmasis jį savo motete panaudojo XV XVI a. franko-flamandų polifoninės muzikos genijus Josquindes Prez, o iki šių dienų yra sukurta daugiau nei 200 kūrinių, grįstų šios sekvencijos tekstais. J.Haydn savąją „Stabat Mater“ sukūrė 1767 m., suskirstydamas kūrinį į 10 dalių, t.y. panaudodamas tuo metu populiarios italų kompozitoriaus Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“ struktūrą. G.B.Pergolesi kūrinys to meto kritikų buvo vadinamas „nepakankamai rimtu“, tad J.Haydn pabandė suteikti partitūrai daugiau solidumo ir rimties.

Andrius Apšega
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Liucina Rimgailė: rinkdama dovanas visada galvoju, ko labiausiai nori ją gausiantis žmogus

Liucina Rimgailė šventėms pasiruošė garsių draugų būryje: kūrė netradicines eglutes.

Operos ir baleto gerbėjų per šventes laukia staigmenos

Kalėdų laikotarpiu LNOBT spektakliuose žibės užsienio žvaigždės: dainuos Vokietijoje gyvenanti Katerina Tretyakova, italų tenorai Luciano Ganci ir Alessandro Fantoni, šoks Varšuvos Didžiojo teatro ir Londono Karališkojo baleto trupių solistai.

Kviečiame į magiško skambesio kupinus koncertus „Stiklo arfa – tarp dangaus ir žemės“

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje viešėsiančio dueto pasirodymus publika dažnai įvardija kaip „pasivaikščiojimą debesimis“ arba „muziką, atklydusią iš sapno“.

Sofija Jonaitytė: pamenu, kai į operą žmonės iš tolimiausių kaimų suvažiavo senais sunkvežimiais, „gazikais“ (1)

Sofijos Jonaitytės rankose – režisieriaus Valiaus Staknio grafikos lakštas „Dama ir Kerubinas“. Moters grožis ir elegancija kadais patraukė ir teatro dailininką Henriką Ciparį, nutapiusį įspūdingą dainininkės portretą.

Tragikomedija „Stebuklas“ perkelia į laikus, dėl kurių vis dar šiek tiek gėda

Gruodžio 8 dieną kino teatruose visoje Lietuvoje pradėta rodyti (tarptautiniuose kino festivaliuose įvertinta) Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“. Po filmo premjeros žiūrovai vis neskubėjo palikti kino salės. Į 1992 m. Lietuvos realijas perkelianti dramatiška ir komiška istorija daugeliui sužadino lygiai tokius pat komiškus ir dramatiškus prisiminimus.

Filmas „Stebuklas“ sulaukė prieštaringų vertinimų

Gruodžio 8 dieną didžiuosius Lietuvos kino ekranus pasiekė tragikomedija „Stebuklas“. Pirmieji žiūrovai, tarp jų kultūros, meno, verslo, ir pramogų pasaulio atstovai, suskubo įvertinti debiutuojančios Eglės Vertelytės kūrinį, nukeliantį į netolimą praeitį – 1992 metus, kai sugriuvus sistemai, kurioje gyventa daug metų, visuomenė buvo priversta prisitaikyti prie nepažįstamos, laukinės realybės.

Originali saldi dovana nustebins visko mačiusius

Artėjant svarbiausioms metų šventėms, norisi prisiminti visus artimus ir brangius žmones, bičiulius, verslo partnerius ir bendraminčius. Ne tik parodyti dėmesį, tačiau ir nustebinti juos galite skaniuoju šokolado pašto atviruku.

Scenografui Gintarui Makarevičiui – Nacionalinė kultūros ir meno premija

Paaiškėjo 2017 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Šešetuke laimingųjų, kurie turės nepakartojamą istorinę galimybę atsiimti premijas Lietuvos valstybei minint atkūrimo šimtmetį – ir dailininkas Gintaras Makarevičius, LNOBT sukūręs scenografiją operoms „Meilės eliksyras“, „Fidelijus“ ir „Penki Merės stebuklai“.

Paskutinė galimybė išvysti Kauno kino festivalyje rodomas istorijas

Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančios apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.

Kalėdinė veganų mugė viliojo maisto gausa bei paskaitomis (1)

Šeštadienį Vilniuje šurmuliavo veganams bei augaline mityba besidomintiems skirta „Vegfest LT“ kalėdinė mugė. Joje dalyvavo per šimtą įmonių iš Lietuvos ir užsienio ir viliojo maisto įmantrybėmis.