Gal jos ir neatrodo taip intriguojamai, bet galių, sako, turi ne mažiau – juk savos! Kur užsukti keliaujant po Lietuvą, jei trokštate pinigų, laimės, meilės ar vaikų, sužinojome Vykinto Vaitkevičiaus ir Daivos Vaitkevičienės knygoje „Lietuva. 101 legendinė vieta“.
1. Jaunystės – į Laumės pėdą
Laumės pėdų Lietuvoje yra ne viena. Taip vadinami ir nedideli įspaudai akmenyse, ir didesni vandens telkiniai, savo forma primenantys neproporcingai ilgos pėdos paliktą pėdsaką. Toks lieka dar ir dėl to, kad laumės vaikšto vilkdamos kojas. Sako, kad vanduo šiose pėdose turi stebuklingų galių: padeda atjaunėti, juo dažniausiai prausiamas veidas ir akys – šios nustoja skaudėti, pagerėja regėjimas.
2. Visažinystės – į Gyvačių karaliją
Pasakojama, kad Daubulių slėnyje gyvena milžiniška gyvatė, dar vadinama gyvačių karaliene. Ji yra balta arba raudona, didelė kaip rąstas, o kur prašliaužia, žolė neželia 7-erius metus. Gyvačių karalienė iš žemės išlenda kartą per 7-erius metus: per gandrines (kovo 25-ąją), Velykas, Sekmines ar Jonines. Atpažinti ją galima iš ant galvos žibančios karūnos – ši atrodo it aukso vainikas, šviesūs ragai arba gaidžio skiauterė. Karūnos galia prilygsta paparčio žiedo: radęs ją tapsi žiniuoniu, matysi, kokie lobiai slypi žemėje, mokėsi gydyti ligas ir suprasi visatos paslaptis. Tik imti karūną labai rizikinga – gyvatė gelia mirtinai, o jei kerta į medį, šis iškart nudžiūva. Pasak legendų, dažniausiai nuo šios baisūnės įkandimo išgelbėja Švenčiausioji Mergelė Marija, pasirodanti sapne ir pažadinanti gyvatės kelyje miegantį nelaimingąjį.
3. Santuokos palaiminimo – į Perkūno kalną
Jei tektų švęsti vestuves netoli Gruzdžių (Šiaulių raj.), verta su visa palyda užsukti į Luponių piliakalnį, dar vadinamą Perkūno kalnu. Pasakojama, kad Luponių raganos neleisdavusios Gruzdžių keliu pravažiuoti vestuvininkams, kol šie ką nors joms paaukodavo. Neatmestina, kad ant Perkūno kalno per krikštynas ir vestuves aukoti stuomenys, rankšluosčiai, kaspinai ir juostos meldžiant laimės ir sveikatos. Kokios aukos tiktų šiuolaikinėms raganoms, teks įspėti patiems.
Narkūno piliakalnio papėdėje yra Laimės slėnis, o jame trykšta Sveikatos versmė. Jos vanduo tinka įvairioms ligoms gydyti, kūdikiams pirmą kartą nuprausti. Kuo vanduo skaidresnis, tuo laimingesnis bus žmogus. Tik nepamirškite įmesti į šaltinį monetos – geriausiai sidabrinė (tiks ir panašiai atrodanti balto metalo). Pasakojama, kad vienas žmogus pabandė pasisavinti įmestus pinigus ir beregint apako. Semti vandenį irgi reikia atsargiai – jei jo išpilsi atgal, užpilsi Laimei akis, tad ims nesisekti.
5. Įgyti dieviškų galių – prie Pakriaunio akmens
Akmenys su jose paliktomis pėdomis visame pasaulyje laikomi turinčiais magiškų galių. Kalbama, kad viena iš trijų ant Pakriaunio akmens įspaustų pėdų yra Dievo, kita – angelo, o trečia – velnio. Akmenyse įmintos pėdos rodo dievų ir mirusiųjų keliones iš vieno pasaulio į kitą, tai laiptelis iš dangaus nužengiančiam Dievui, slenkstis – į pragarą besileidžiančiam velniui, tarsi užuomina, kaip arti vienas kito yra gėrio ir blogio pasauliai. Tokiose pėdose randamas vanduo padeda pakeisti pavidalą, atjaunėti, įgyti žmogui reikalingų dalykų – laimės, sveikatos ar grožio. Kita vertus, už norų išpildymą rizikuosi sumokėti savo siela, nes niekas nežino, kuri pėda yra kieno. Gal ir ne veltui sakoma, kad gerais norais pragaras grįstas?
6. Susitikti su vėlėmis – į Švėkšnos bažnyčią
Norint susitikti su vėlėmis, nebūtina rengti spiritizmo seansų – tereikia nueiti į vėlių mišias. Sako, tris kartus per metus – Vėlinių vidurnaktį, Didįjį ketvirtadienį ir Kalėdų naktį – Dievas išleidžia vėles iš skaistyklos į bažnyčią pasimelsti. Labiausiai jos yra pamėgusios Švėkšnoje esančią Šv. apaštalo Jokūbo bažnytėlę – ten traukia būriais. Vėlės tų artimųjų, kurie pernelyg daug ir gailiai verkė, atrodo nusiminusios, sušlapusios, sunkiai velka ašaromis permirkusius drabužius, o kartais rankose neša puodelius ašarų. Tiesa, vėlės nelabai nori būti pamatytos, o gyvą žmogų užuodžia iš tolo – joms kūnas labai smirdi, bet skriausti neskriaudžia – tik išveja iš bažnyčios.
7. Paslėpto lobio – į Satkūnmiškį, Pinigų kalną
Daug lobių yra Lietuvos žemėje, ir visi jie turi vieną savybę – mėgsta rodytis žmonėms pačiais keisčiausiais pavidalais: gyvūnų, karietos, raitelio, bobos ar pamėklės. Prašo jie irgi labai keistų dalykų: pabučiuoti, nušluostyti nosį ar net nusukti galvą. Jei žmogus išdrįsta tai padaryti, keistasis pavidalas pabyra pinigais. Satkūnmiškio lobis paskutinį kartą rodėsi jaunos dailios mergelės pavidalu ir prašė viso labo perkirpti kaspiną, bet žmogus jos kelyje pasitaikė kvailas ar bailus ir to nepadarė. Taip pasmerkė 100 metų po žeme išgulėjusią mergelę atgulti dar 100 metų. Kokiu pavidalu pasirodys vėl, reikės atspėti. Kodėl pinigai taip trokšta būti paimti? Manoma, paslėptas lobis neleidžia nurimti ir išsilaisvinti jo mirusio šeimininko sielai, todėl paėmęs pinigus padarai jam didelę paslaugą.
8. Vaikučių – į Margionis, Bobos daržą
Ar žinote, kur gandrai vaikelių ieško? Ogi Margionyse esančiame Bobos daržo šaltinyje! Tikima, kad čia tekantis vanduo padeda susilaukti atžalų, tereikia jo iki soties atsigerti. Margionių kaimo moterys iki šiol pasakoja tikėjusios, kad jų broliukai ir sesutės buvo pagauti būtent šiame šaltinyje. Kai kurie vaikai eidavo su krepšiais vildamiesi išsemti kokį kūdikėlį arba jiems pamaitinti įmesdavo duonos gabalėlių, kiti priešingai – bandė užritinti šaltinį akmeniu, kad nereikėtų mažųjų sesučių ir broliukų supti bei prižiūrėti.
9. Duoti įžadų – į Pakapius, Sterblės kalnelį
Tradicija ko nors prašant duoti įžadus ypač gaji buvo Žemaitijoje. Apžadai gali būti daromi ir namie, bet daugiau galios įgyja, jei aukos dedamos specialiose vietose. Jas atpažinti nesunku pagal kryželių, koplytėlių, žvakių, suneštų akmenų, gėlių ir kitokių keistų relikvijų gausą. Viena populiaresnių – Sterblės (arba Garbės) kalnelis. XX a. pirmoje pusėje iš žmonių suneštų akmenų čia sumūryta metro aukščio tvora, viduje pastatyta koplytėlė. Prašyta čia daug ko, dažniausiai – šeiminės laimės, lengvo gimdymo ir vaikų. Iš čia – ir pavadinimas Sterblė, jis siejamas ne tik su prijuostėse nešamais akmenimis, bet ir su gimda, vaisingumu.
10. Gražios odos – Vištyčio akmens link
Vienas iš penkių didžiausių Lietuvos riedulių Vištyčio akmuo viršuje turi gilią (40 cm) įdubą, kurioje, kalbama, niekada neišdžiūva vanduo. Šis vadinamas ir velnio, ir Mergelės Marijos ašaromis, ir akmens krauju, o pats akmuo dar vadinamas stebuklingu ar Švenčiausiosios Trejybės akmeniu. Žmonės šį vandenį naudoja įvairioms odos ligoms – karpoms, pleiskanoms, dedervinei, rožei – gydyti ir netgi strazdanoms šalinti. Teigiama, kad akis juo praplovę aklieji praregėdavo. Tiesa, kai kurie sako, kad nuo tada, kai vienas ponas šiuo vandeniu pagydė savo aklą šunytį, vanduo nustojo galios. Nepabandęs nesužinosi.
Nuotraukų autoriai - V. vaitkevičius, V. Valužis, A. Strazdas, V. Kielaitis