Nauja vizija

Nors daugeliui teatro mylėtojų, teoretikų naujoji premjera asocijuojasi su ankstesniuoju, 1972 m. rampos šviesą išvydusiu legendiniu Kauno dramos teatro spektakliu ir Barboros vaidmens atlikėja Rūta Staliliūnaite, tačiau glaudžiai su Kauno dramos teatru bendradarbiaujantis režisierius Jonas Jurašas grįžo su nauja spektaklio vizija: „Man teatre įdomu žmogaus likimas, universalios tiesos. Šis spektaklis apie kūrybos ir žmogaus valios galią pasipriešinti likimui.

Būtent kūryba yra gelbstinti iš nevilties, prarajos, svarbi akistatoje su likimu, mirtimi.“ Kas paskatino atsukti scenos laikrodį daugiau nei keturiasdešimčia metų atgal? Režisierius atviras, kad jam tai didžiulis iššūkis – legendas geriau nejudinti ir palikti tokias, kokios yra žmonių atmintyje, o atsakomybės ir jaudulio jausmas jį lydės iki galo, ligi premjeros dienos. „Ilgai svarsčiau, ar verta eiti tuo keliu – kalbėjo režisierius, kuro kūrybinį kelia ženklina ne viena dešimtis iškilių spektaklių – Šiame spektaklyje balansuojama tarp psichologinio tikrumo, grotesko; pagrindinė herojė veikia įsivaizduojamame pasaulyje. Džiugu, kad suradau bendraminčių kurie mane palaikė ir suprato.“

Viena jų atsidavusi režisieriaus bendražygė, jau daugiau nei keturis dešimtmečius lydinti dramaturgė ir rašytoja Aušra Marija Sluckaitė, kuri pasiūlė spektaklio sumanymo idėją – istoriją apie aktorę, kuri miršta palaužta ligos kaip ir Barbora Radvilaitė, ir svajoja ją suvaidinti dar kartą teatro scenoje. J. Grušo dramą naujam pastatymui adaptavusi dramaturgė pasidžiaugė, kad mūsų literatūros klasikas J. Grušas sugrįžta į Kauno teatro sceną. Anuomet jis asmeniškai stebėjo spektaklio repeticijas. Mintimis grįždama į kūrybos procesą, A. M. Sluckaitė teigė, jog šia drama nesiekiama atkurti romantiškos Barboros Radvilaitės legendos, į ją žiūrimą kaip į žmogų, moterį, kuri mylėjo, kentėjo, jautė didžiulį aplinkos spaudimą ir pateko į politikos spąstus.

Barboros intriga

Ilgą laiką kūrėjams pavyko išsaugoti intrigą, kas kurs pagrindinį Barboros Radvilaitės vaidmenį. Netgi keltas klausimas, kas pakeis nepamirštamą Rūtą Staliliūnaitę. Tiesa, kad rinktasi iš daugelio Lietuvos aktorių, bet režisierius grįžo prie aktorės Eglės Mikulionytės, su kuria bendradarbiauta jau penkiuose spektakliuose. Aktorė Eglė Mikulionytė neslepia, kad jai šis vaidmuo – didžiulis iššūkis, galbūt net svarbiausias karjeroje. „Kai klausiama, ar reikia prikelti legendą, sakau: „kodėl gi ne?“. Keičiasi kartos. Manau, kad ir jaunam žmogui įdomu pamatyti tokios stilistikos spektaklį, kuriame ryškiai atsiveria klasikinė drama.“ Aktorės Barboros vaidmuo labai subtilus – nors neaišku, kada yra aktorė, kada Barbora, bet vis tiek labai stipriai išlaikoma aktorės linija ir viskas perteikiama per jos pasąmonę.

Žaidimas šachmatų lentoje

Be jokios abejonės šiame spektaklyje ypatingas vaidmuo tenka scenografijai ir kostiumams. Scenovaizdžio kūrėjas Mindaugas Navakas politikos ir meilės intrigas perkėlė į šachmatų lauką primenantį scenovaizdį. Su juo režisierius Jonas Jurašas bendradarbiavo režisuojant operas Christopho Willibaldo Glucko „Orfėjas ir Euridikė“ bei Broniaus Kutavičiaus „Lokį“. M. Navakas ėmėsi užduoties nepabėgti nuo istorinių klodų, iš kurių gimė drama, bet ir prabilti šiuolaikiškai. Kostiumų dailininkė – Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino katedros vedėja, profesorė Jolanta Vazalinskienė. Ne vieną dizainerį išugdžiusią pedagogę debiutuojančią teatro scenoje įkvėpė scenografo Mindaugo Navako pasiūlyta šachmatų lentą primenanti dekoracija ir šarvai: „Čia susitinka du pasauliai, dvi epochos, dvi asmenybės. Veikėjų kostiumai yra hipertrofuoti, stilizuoti, skulptūriški. Renesanso epochos dvelksmas ateina per siluetą, o spalvos išreiškia asociacijas, personažo teigiamas neigiamas nuotaikas.“

Iniciatyva

Kalbėdamas apie būsimą premjerą Nacionalinis Kauno teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas pabrėžė, kad susipažinus su medžiaga, įsibėgėjus repeticijoms kilo idėja atsigręžti į sergančiuosius ir susidūrusius su klastinga liga, su kuria kovoja spektaklio herojė. Žygimanto Augusto žodžiai: „Tikiu, užteks stiprybės tavo dieviškam silpnumui“ tapo savotišku moto ir iniciatyvos raktu. Užmezgus kontaktą su Nacionaliniu vėžio institutu ir susitarus su bilietų platintoju „Tiketa“, visi perkantieji bilietą į spektaklį „Barbora“ turės galimybę laisva valia prisidėti prie modernaus, pirmojo Baltijos šalyse vakuuminės biopsijos aparato įsigijimo. „Nenorime žaisti menu vardan meno, bet skatinti saugoti savo sveikatą ir rūpintis savimi, skirti dėmesio ligos prevencijai,“ – sakė Egidijus Stancikas.

Muziką spektakliui sukūrė kompozitorius Linas Rimša, judesį ir choreografiją – Mantas Stabačinskas bei Marius Pinigis.

Pagrindinius vaidmenis kuria aktoriai Eglė Milkulionytė ir Dainius Svobonas. Taip pat spektaklyje vaidina Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai: Saulius Čiučelis, Ugnė Žirgulė, Inga Mikutavičiūtė, Gintaras Adomaitis, Tomas Erbrėderis, Egidijus Stancikas, Gintautas Bejeris, Henrikas Savickis, Artūras Sužiedėlis, taip pat rugsėjį į trupę įsilieję jaunieji teatro aktoriai: Vaidas Maršalka, Edgaras Žemaitis, Eglė Grigaliūnaitė, Martyna Gedvilaitė.

NKDT info