Savaitgalį - net keturi nemokami koncertai

Šį savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis dovanos net keturis nemokamus koncertus, kurie skambės Klaipėdoje, Kaune, Elektrėnuose ir Žasliuose.
Labai daug žmonių turi užslėptus talentus, kurių jie gali niekada neatrasti paprasčiausiai todėl, kad nebuvo priežasties jais pasinaudoti.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Liepos 14 d., penktadienį, 19 val., Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje bei liepos 15 d., šeštadienį, 16 val., Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje karilionu skambins svečias iš Nyderlandų Gijsbert Kok, o tas pats atlikėjas liepos 16 d., sekmadienį, 11 val., Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, kankinių karalienės bažnyčioje prakalbins šios šventovės vargonus.

Liepos 15 d., šeštadienį, 18 val., Gelgaudiškio dvare prancūzų kompozitorių programą „Dama iš Monte Karlo“ atliks festivalio publikos numylėtinė Asta Krikščiūnaitė ir nuolatinė jos scenos partnerė, pianistė Audronė Kisieliūtė.

Liepos 16 d., sekmadienį, 11.30 val., Kaišiadorių r. Žaslių Šv. Jurgio bažnyčioje Žaslių miestelio 560 metų jubiliejui skirtose mišiose ir po jų giedos Kauno valstybinis choras, diriguojamas kolektyvo meno vadovo ir vyr. dirigento Petro Bingelio, vargonuos Beata Andriuškevičienė.

Su specialiai parengta programa į Lietuvą atvykstantis G.Kok grojimą vargonais, bažnytinę muziką ir improvizaciją studijavo Hagos karališkoje konservatorijoje. Kariliono studijas jis baigė Nyderlandų kariliono mokykloje vienintelėje tokio tipo įstaigoje visoje Nyderlandų karalystėje. Atlikėją lydėjo sėkmė ne viename kariljonierių konkurse.

Šiuo metu jis yra Hagos, Scheveningeno ir Voorschoteno miestų kariljonierius, taip pat dėsto improvizaciją bei muzikos teoriją. Atlikėjas aktyviai koncertuoja, grodamas tiek vargonais, tiek karilionu, yra išleidęs keletą grojimui karilionu pritaikytų muzikos kūrinių albumų.

Pažaislio muzikos festivalio klausytojams skirtuose koncertuose skambės įvairių epochų originalūs kūriniai varpams ir vargonams bei jų aranžuotės.

Trys didieji Lietuvos miestai gali didžiuotis unikaliais instrumentais karilionais

Seniausias jų Belgijoje nulietas Kauno karilionas, įrengtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančiame bokšte.

Antrasis Lietuvoje suskambęs šio tipo instrumentas džiugina Klaipėdos miesto gyventojus.

Naujausias ir didžiausias Lietuvos karilionas yra Vilniuje, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte.

Karilono konstrukciją sudaro stabiliai įtvirtinti ir suderinti varpai, kurių šerdys priartintos prie kūgio krašto. Šerdys trosais sujungtos su vargonų manualus primenančia svertine klaviatūra, kuria grojama spaudžiant svertus pirštais, delnais, o kartais netgi sugniaužtais kumščiais. Paprastai karilionai montuojami bažnyčių ar miestų bokštuose, bet savo prigimtimi šis instrumentas yra labiau pasaulietinis nei bažnytinis...

Kerintį nuoširdumą ir precizišką profesionalumą gebančių suderinti atlikėjų A. Krikščiūnaitės ir A. Kisieliūtės parengtoje programoje „Dama iš Monte Karlo“ skambės keturių prancūzų kompozitorių Reynaldo Hahno, Cécile Chaminade, Ernesto Chaussono bei Franciso Poulenco kūryba.

Prancūziškos dainos žavesys čia skleisis itin plačia spalvų gama: nuo šviesių, jausmingų, melodingų dainų apie vakaro svajas, smaragdines akis ir meilės ilgesį iki dramatiško senos, prasilošusios koketės monologo.

A. Krikščiūnaitė Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatė, sukūrusi ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos ir užsienio muzikiniuose teatruose. Jos repertuare vienodai svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. Ji dainuoja įvairių stambios formos kūrinių solo partijas, koncertuoja su simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV.

Pianistė A. Kisieliūtė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtinė, bėgant metams nepraradusi ryšių su savąja Alma Mater ir dalinanti vertingas žinias koncertmeisterio katedros studentams.

Solidų jubiliejų minintys Žasliai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1457 m. vasario 28 d. Miestelio vardas kildinamas arba nuo Žaslos upelio, arba nuo Žaslių ežero. XVI a. teritorija atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei, o 1792 m. Stanislovas Augustas miesteliui suteikė Magdeburgo teises ir herbą.

Iškiliausias Žaslių seniūnijoje gimęs žinomas žmogus kardinolas Vincentas Sladkevičius. Žaslių 560-ojo jubiliejaus iškilmėse koncertuosiantis Kauno valstybinis choras veiklą pradėjo prieš keturiasdešimt aštuonerius metus. Iki šiol jam vadovauja choro įkūrėjas, Lietuvos kultūros ir meno nacionalinės premijos laureatas, profesorius Petras Bingelis.

Išskirtine garso kokybe ir itin plačia dinamine raiškos skale pasižymintis kolektyvas jau surengė daugiau nei tris tūkstančius pasirodymų, yra nuolatinis valstybinėms šventėms bei iškiliems įvykiams paminėti skirtų renginių dalyvis.

Visą Pažaislio muzikos festivalio programą rasite čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

„Stebuklas“: geriausias metų filmas sugrįžta į Lietuvos kino teatrus

Jau nuo šio penktadienio, birželio 22-osios, Lietuvos žiūrovai turės dar vieną galimybę didžiuosiuose šalies ekranuose išvysti režisierės Eglės Vertelytės tragikomediją „Stebuklas“, triumfavusią šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose.

MO muziejaus prakalbintos Vilniaus skulptūros pradeda ketvirtąjį sezoną

2015 metais MO muziejus pristatė Vilniaus kalbančių skulptūrų projektą. Šiemet ketvirtasis sezonas atidarytas su nauju, šešioliktu pašnekovu – Lietuvos banko iniciatyva prakalbintu Vladu Jurgučiu.

Ketvirtąjį Pažaislio muzikos festivalio savaitgalį – išskirtiniai talentai

Ketvirtasis Pažaislio muzikos festivalio savaitgalis lydimas skaičiaus keturi – ketvirtoji savaitė, keturi koncertai, keturios išskirtinės koncertų erdvės.

Apie kūrybos laisvę ir didelės scenos baimę

Septintojo „Kūrybinio impulso“ išvakarėse Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šokio bendruomenės atstovus pakvietė į atvirą diskusiją „Jaunųjų choreografų ugdymas: teatro misija ir objektyvios galimybės“.

LNOBT savo šimtmetį planuoja švęsti nauju „Traviatos“ pastatymu

Baigiančio sezoną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas surengė spaudos konferenciją aukščiausiai iškilusioje teatro aikštelėje – po žydru dangumi ant skardinio stogo.

Spektaklis Vilniaus Katedros aikštę pavers futbolo aikštele

Naktį iš penktadienio į šeštadienį vyksiančios Kultūros nakties metu vilniečius ir miesto svečius stebins ypatinga premjera.

Jurgita Murauskienė: nuostatos ir rėmai – tik mūsų galvose, o festivalyje stengiamės juos griauti

Jau vos po kelių savaičių dvidešimt ketvirtasis Kristupo vasaros festivalis kvies sostinės gyventojus ir svečius į susitikimus su įdomiausiais pasaulio muzikais ir po bažnyčių skliautais, ir po vasaros dangumi, ir gamtos apsuptyje. Apie artėjantį festivalį kalbėjomės su jo meno vadove Jurgita Murauskiene.

„Sidabrinė gervė“ žada būti įdomus, šviesus ir linksmas reginys

Rytoj, birželio 13-osios vakarą, visi, besidomintys Lietuvos kultūriniu gyvenimu ir neabejingi šventiškoms ceremonijoms su ryškiais šalies veidais, kviečiami žiūrėti nacionalinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ tiesioginę transliaciją.

Trečioji Pažaislio muzikos festivalio savaitė ypač turininga

Jos metu per Lietuvos koncertų sales ir kitas erdves nuaidės net šeši renginiai.

Kultūros naktį Jaunimo teatre - spektaklio „Hamletas-mašina“ vaizdo įrašo peržiūra

Balandžio pabaigoje surengęs dviejų dienų edukacinį projektą „Müllermachine“, birželio 15 d., 19:30 val. Jaunimo teatras kultūros naktinėtojus kviečia dar kartą prisiminti ir pamatyti vieno įtakingiausių XX a. pabaigos Europos teatro novatorių, dramaturgo Heinerio Müllerio spektaklio „Hamletas-mašina“ (vok. „Hamletmachine“) vaizdo įrašą.