Rūmai Baltarusijoje pribloškia prabanga

 (12)
Pilies-rūmų kompleksas Nesvyžiuje, esantis dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, - tai vienas įdomiausių architektūros paminklų. Šiuos rūmus šešiolikto amžiaus pabaigoje pradėjo statyti kunigaikščiai Radvilos - viena garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių. Kalbama, kad prabangiuose rūmų kambariuose iki šiol blaškosi nusiraminti negalinti Barboros Radvilaitės dvasia...
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kompekso statyba ir perstatymas tęsėsi nuo šešiolikto amžiaus pabaigos iki devyniolikto amžiaus su trupučiu, todėl jame susijungia įvairūs architektūros stiliai: vėlyvasis renesansas, barokas, klasicizmas, o taip pat ir unikalus vietinių meistrų menas.


DELFI nuotr.


Shutterstock nuotr.

Daugiau negu tris šimtmečius buvusi pagrindinė kunigaikščių Radvilų katalikiškos šakos rezidencija garsėjo moderniais fortifikaciniais įtvirtinimais bei subtiliais italų, olandų ir kitų šalių meistrų architektūriniais sprendimais.


DELFI nuotraukos

Manoma, jog Nesvyžiaus pilies komplekso pagrindinis architektas buvo italas Giovanni Maria Bernadoni, daug patirties įgavęs iš savo mokytojo, dirbusio kartu su garsiuoju italų architektu Michelangelo'u. Kiti šaltiniai tvirtina, kad ištaigingą didybę kūrė visai ne jis, o architektas prancūzas.

Nesvyžiuje ilgą laiką buvo saugomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas – svarbiausi valstybiniai dokumentai: teisės aktai, korespondencija su užsienio valstybėmis.

Aštuonioliktame amžiuje Nesvyžiaus Radvilų rūmai garsėjo kaip muzikinės, teatrinės kultūros centras. Prie dvaro veikė muzikinė kapela, muzikos mokykla bei dvaro teatras. Nesvyžiaus Radvilų teatre čia buvo statomi įvairių žanrų teatro spektakliai, operos, baletai. Gretimais rūmų teatro specialiai įrengtame paviljone vykusius spektaklius Radvilos stebėdavo iš rūmų balkono.

Lėlių teatras

DELFI nuotr.

Kokie gi rūmai be legendų?

Anot populiariausios, pilyje iki šiol blaškosi kunigaikštienės Barboros Radvilaitės dvasia.

Pasakojama, kad mirus Barborai, Žygimantas Augustas beprotiškai sielvartavo ir ėmėsi visų įmanomų priemonių prisikviesti mylimąją atgal.

Valdovas, kuris visuomet domėjosi magija bei astrologija, dar labiau paniro į spiritizmą: pakvietęs anuomet garsų magą Tvardovskį jis bandė iškviesti Barboros vėlę veidrodžiais apstatytame tamsiame kambaryje.

Magas esą įsakęs valdovui sėdėti ramiai ir leidęs vėlės tik pasiteirauti, kaip jam gyventi toliau. Tačiau vos išvydęs mylimosios siluetą, Žygimantas susijaudino, pašoko nuo kėdės ketindamas ją apkabinti... Tuo metu pasigirdo stiprus sprogimas, buvo justi aitrus yrančio kūno kvapas. Pasakojama, kad nuo to laiko Barboros siela įstrigo žemėje, po nesėkmingo spiritizmo seanso nebegalėjusi rasti kelio atgal į kapą.

Po Žygimanto Augusto mirties ji esą įsikūrė Nesvyžiaus pilyje. Gidai pasakoja, kad juodais drabužiais apsirengusi dama rūmų svečius įspėja apie artėjančias nelaimes. Tad jei užsuksite į Nevyžių, linkime jos geriau nesutikti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Kviečiame į magiško skambesio kupinus koncertus „Stiklo arfa – tarp dangaus ir žemės“

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje viešėsiančio dueto pasirodymus publika dažnai įvardija kaip „pasivaikščiojimą debesimis“ arba „muziką, atklydusią iš sapno“.

Sofija Jonaitytė: pamenu, kai į operą žmonės iš tolimiausių kaimų suvažiavo senais sunkvežimiais, „gazikais“ (1)

Sofijos Jonaitytės rankose – režisieriaus Valiaus Staknio grafikos lakštas „Dama ir Kerubinas“. Moters grožis ir elegancija kadais patraukė ir teatro dailininką Henriką Ciparį, nutapiusį įspūdingą dainininkės portretą.

Tragikomedija „Stebuklas“ perkelia į laikus, dėl kurių vis dar šiek tiek gėda

Gruodžio 8 dieną kino teatruose visoje Lietuvoje pradėta rodyti (tarptautiniuose kino festivaliuose įvertinta) Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“. Po filmo premjeros žiūrovai vis neskubėjo palikti kino salės. Į 1992 m. Lietuvos realijas perkelianti dramatiška ir komiška istorija daugeliui sužadino lygiai tokius pat komiškus ir dramatiškus prisiminimus.

Filmas „Stebuklas“ sulaukė prieštaringų vertinimų

Gruodžio 8 dieną didžiuosius Lietuvos kino ekranus pasiekė tragikomedija „Stebuklas“. Pirmieji žiūrovai, tarp jų kultūros, meno, verslo, ir pramogų pasaulio atstovai, suskubo įvertinti debiutuojančios Eglės Vertelytės kūrinį, nukeliantį į netolimą praeitį – 1992 metus, kai sugriuvus sistemai, kurioje gyventa daug metų, visuomenė buvo priversta prisitaikyti prie nepažįstamos, laukinės realybės.

Originali saldi dovana nustebins visko mačiusius

Artėjant svarbiausioms metų šventėms, norisi prisiminti visus artimus ir brangius žmones, bičiulius, verslo partnerius ir bendraminčius. Ne tik parodyti dėmesį, tačiau ir nustebinti juos galite skaniuoju šokolado pašto atviruku.

Scenografui Gintarui Makarevičiui – Nacionalinė kultūros ir meno premija

Paaiškėjo 2017 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Šešetuke laimingųjų, kurie turės nepakartojamą istorinę galimybę atsiimti premijas Lietuvos valstybei minint atkūrimo šimtmetį – ir dailininkas Gintaras Makarevičius, LNOBT sukūręs scenografiją operoms „Meilės eliksyras“, „Fidelijus“ ir „Penki Merės stebuklai“.

Paskutinė galimybė išvysti Kauno kino festivalyje rodomas istorijas

Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančios apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.

Kalėdinė veganų mugė viliojo maisto gausa bei paskaitomis (1)

Šeštadienį Vilniuje šurmuliavo veganams bei augaline mityba besidomintiems skirta „Vegfest LT“ kalėdinė mugė. Joje dalyvavo per šimtą įmonių iš Lietuvos ir užsienio ir viliojo maisto įmantrybėmis.

Labdaros renginyje – meno kūrinių aukcionas ir mados kolekcijos

Savaitgalį didžiausiame Lietuvos kurorte vykęs iškilmingas renginys nušvito kalėdinėmis gerumo spalvomis. Į labdaros vakarą „Svajok baltai“, inicijuotą Palangos „Lions“ moterų bei „Rotary“ klubų, susirinko verslo, meno, pramogų pasaulio asmenybės iš Vakarų Lietuvos regiono.

Haris Poteris ir Spragtukas susitinka Šv. Kotrynos bažnyčioje (1)

Naujam festivalio „Kristupo Kalėdos“ projektui suburta komanda dega noru bei ryžtu Jūsų šventes paversti nuostabia pasaka!